Blog'as
Asmeniniai tinklaraščiai, kuriuose rašoma tai, kas užeina ant seilės ir nebūtinai susiję su IT.
- Informacija
- Parašė Elvinas
- Tėvinė kategorija: Blog'as
- Skaitytojų: 1666
Kadangi naujas keturratis žaislas nepasižymi patogiomis valdymo galimybėmis, teko pasukti galvą, kaip valdymą ir stebėjimą „prisukti“ iš šalies. Pats teisingiausias būdas, aišku, būtų pasistatyti antrą elektros skaitiklį. Tuomet būtų galimybė ir turėti keleto elektros tarifų, kai/jei tokie atsiras, apskaitą ir tikslius duomenis, ir, galbūt, išmaniąją sąsają. Kadangi toks skaitiklis po ranka nesimėto, o ir jo montavimas ne visai kasdienis laidų pakrapštymas, tai teko apsiriboti paprastesniu sprendimu.
Keletą dienų pasiknaisiojus po elektronines parduotuves ir smarkiai koja prispaudus vidinį IT paranojiką - „Anode“ nusipirkau „BlitzWolf“ išmanųjį kištuką - BW-SHP10. Kiek jau teko išskaityti , tai tiesiog „Tulya“ gaminys su Nyderlandų kompanijos logotipu ir nuosava valdymo programėle. Ir, jei teisingai supratau, tinka ir „Tulya“ programėlė, jei atsiliepimai apie „BlitzWolf“ programėlę pasirodys teisingi.
Kol kas pirmi įspūdžiai visai neblogi, vertinant tai, kad įrenginys kainavo 19,80€. Įrenginį pavyko pridėti prie „Blitzwolf“ debesies be didesnių kliūčių - teko būtinai aktyvuoti vietovės duomenų prieigą, kitaip, programa, nesugebėjo prisijungti prie nurodyto WiFi prieigos taško. Tiesiog suvedus duomenis, „NEXT“ mygtukas nepasida rydavo aktyvus (tai jau šį tą pasako apie programuotojų rankų kreivumą). Bet aktyvavus prieigą, programa tuoj prisijungė prie tinklo, paprašė susikurti abonentą (o kaip gi be jo debesyse, kaip seksi vartotojus :) ) ir paleidus vedlį, per keletą sekundžių surado kištuką.
Toliau beliko tik nustatyti krovimo grafiką (laiko formatas įkaltas JAV: AM/PM ir sekmadienį prasidedanti savaitė) ir prijungti Outlander krautis. Ekrane rodomi duomenys panašūs į tiesą: 2174W/9467mA, kai pačio kroviklio ribinė srovė yra 10A. Taigi kol kas viskas atrodo neblogai. Ir kitaip, nei Outlander vidinis valdymas, „BlitzWolf“ leidžia apeiti grafiko laiką tiesiog paspaudžiant didelį ON/OFF mygtuką telefono ekrane.
- Informacija
- Parašė Elvinas
- Tėvinė kategorija: Blog'as
- Skaitytojų: 1865
Jei būti tiksliam, tai į pabaigą eina ne pusiau, o maždaug 70-80 proc. elektrinis mėnuo. Nes būtent tiek procentų kelio pavyko nuvažiuoti vien elektros energija, o likusiai daliai iš 1011km reikėjo užvesti 2.0l MIVEC variklį. Tiesa, tikslių elektros sąnaudų bei išlaidų suskaičiuoti nepavyks, nes automobilis tokių duomenų neteikia. Yra galima matyti tik dienos procentinį rezultatą. PHEV Watchdog leidžia surinkti detalesnę statistiką, tačiau šią programėlę reikia paleisti prieš pradedant kelionę, o sprendžiant pagal bendrą nuvažiuotą 657km atstumą, tai tikrai padarydavau ne visuomet.
Ateičiai reiks pagalvoti apie atskiro elektros skaitiklio įrengimą. Tuomet bus galima tiksliai susiskaičiuoti ir elektros sąnaudas ir kainą, nes, vėlgi, automobilis pateikia tik galutinį išleistų eurų skaičių. O jis skaičiuojamas pagal įvestą fiksuotą - 0.13€ kainą. Nepriklausomai nuo to, ar automobilis kraunamas namie naktį ar viešojoje įkrovimo stotelėje dieną.
Iš pradžių - apie elektrifikuoto autopasaulio įspūdžius. Jei trumpai ir apie elektros jėgainę, tai - B). „Prius“ su savo varikliuku nė iš tolo nesilygina. Nepaisant to, kad „Outlander“ sveria apie 2t, paspaudus akseleratorių, automobilis reaguoja iškart ir beveik be garso. Spyrus iki dugno - ima piktai urgzti benzininis variklis, bet tuomet ir trauka taip pat tampa atitinkama, nes abu varikliai srebia energiją ir iš baterijos, ir iš generatoriaus. Įsilieti į intensyvaus transporto srautą šiai daržinei ant ratų nekyla jokių sunkumų. Degalinė? Kokia degalinė? Per tą mėnesį spėjau pamiršti, kaip atidaryti kuro bako dangtelį. Gryžus namo, atidarau elektrinio "kuro bako" dangtelį, prijungiu laidą ir einu užsiimti savais reikalais. Ryte žinau, kad "bakas" bus pilnas (su tam tikrom išlygom. žr. žemiau).
Read more: Pusiau elektrinis mėnuo - pirmieji skaičiai ir įspūdžiai
- Informacija
- Parašė Elvinas
- Tėvinė kategorija: Blog'as
- Skaitytojų: 2003
Senas grynakraujis kinas ištempė 5 metus - sakyčiau labai neblogas rezultatas, kaip telefonui už 200 su trupučių eurų. Bet viskam ateina laikas. Jiayu S3 baterija nusibaigė, iš 3 pirktų pakaitinių tik viena buvo šiek tiek geresnė, o už vieną apskritai teko susigrąžinti pinigus. Toks vaizdas, kad baterijos buvo pagamintos prieš tuos pačius 5 metus ir gulėjo ant lentynų. „Android“ atnaujinimų S3 modelis negavo jau nuo 2016 metų, tad teko kliautis entuziastų sukurptomis versijomis. Naujausia, kuri veikė buvo „M.A.D. OS„ 7.1.2, nes „M.A.D. OS„ 8.1.0 nesugebėjo parodyti mobilaus parašo pranešimų ir šiaip stabiliu darbu nepasižymėjo.
Todėl liepos mėnėsis buvo paskirtas internetinių parduotuvių asortimento lyginimu su „GSM Arena“ ir „China smartphone Review" puslapiuose publikuojamomis apžvalgomis. Kriterijai nesikeitė - pirmoje vietoje baterijos darbo laikas, atskiras lizdas SD kortelei bei galimybė atsirakinti OS įkrovą. Deja, išimamos baterijos kriterijų teko paaukoti. Kaip ir ne per didžiausią ekraną, nes pastaruoju metu visi telefonai su nors kiek geresniais parametrais prasideda beveik nuo 6" dydžio planšetės. Žinant pastarojo meto madas - atsirado naujas kriterijus: ne stiklinis korpusas. Deja - telefonai krenta neretai ir stiklinis korpusas nesuteikia jokio privalumo. O įvilkus į dėklą - gražaus korpuso vis vien nesimato.
Kadangi su Xiaomi patirties jau turėjau ir ši kompanija per paskutinius 10 metų iš „iPhone“ kopijuotojos tapo rimta elektronikos kompanija, tai pasirinkimas baigėsi ties „Redmi Note 9“. Tarp svarstytų variantų buvo „Motorola G8“ variacijos, „Nokia 5“ bei „Nokia 6“, „Realme 6“ variantai, dar keli anoniminiai kinai su didelėmis baterijomis. „Huawei“ ir „Samsung“ išbraukti iš sąrašų bei teisės sugrįžti, nes gamintojai arba neleidžia atsirakinti telefono arba atsirakinus visaip kliudo, gavus „root“ teises. Dėl tos pačios priežasties iškrito ir „Nokia“, nes yra keblumų su „root“. Pradėjus skaityti apžvalgas - „Motorola“ atkrito dėl prastos kameros. „Realme“ („Oppo“ telefonai varguolių rinkoms) berods užkliuvo kainos kokybės santykis. Anoniminių kinų nebenorėjau, nes programinę įrangą reikia naujinti, o su tomis anoniminėmis kompanijomis tai kartais būna keblu. Finaliniame trejete liko „Redmi Note“ 9, 9s ir 9Pro. Laimėjimą, vėlgi, lėmė nuotraukų kokybė - lyginant „GSM Arena“ pateikiamas nuotraukas, 9s ir 9Pro nuotraukos pasirodė pernelyg „užaštrintos“ ir nenatūraliai kontrastingos. Paprastas 9 turėjo akiai mielesnį „muiliuką“. Na bet tai jau skonio reikalas, o dėl jo nesiginčyjama.
- Informacija
- Parašė Elvinas
- Tėvinė kategorija: Blog'as
- Skaitytojų: 2222
Gruodžio viduryje pirkau Roborock S5 siurblį robotą, turėdamas vilčių palengvinti namų ruošą. Tuo metu dar turėjau šiokių tokių abejonių dėl jo naudos, tačiau jau nė nepasibaigus metams galėjau patvirtinti buvusio kolegos teiginį: tai jei ne penkmečio, tai bent jau metų pirkinys.
Savaime suprantama - nereikia kelti nerealių lūkesčių ir tikėtis neįmanomo. Tačiau sumažinti dulkių kiekį kambariuose šis siurblys tikrai sugeba. Anksčiau dar nė neįpusėjus savaitei vonios kambario kampe, kur yra rekuperacijos oro ištraukimas, imdavo augti pilki "katinukai". Pradėjus po kambarius šliaužioti S5, prireikia po poros savaičių, kad ant dušo kabinos kampų susikauptų akivaizdžiai pastebimas dulkių sluoksnis, primenantis, kad jau laikas traukti skudurus ir 220V „pragaro mašiną“.
Taigi apie viską iš eilės.
- Informacija
- Parašė Elvinas
- Tėvinė kategorija: Blog'as
- Skaitytojų: 2516
Namų serveris pergyveno jau kelis atnaujinimus. Pernai seni WD Green diskai buvo pakeisti didesniais, o dar vėliau jie paraudonavo, keičiant 1.5 TB į 2 TB WD Red, kurie turėtų būti labiau pritaikyti NAS reikmėms. Tačiau migravimo į 2 TB diskus ilgam neužteko ir serveryje ėmė baigtis vieta - vien rezervinės kopijos užima per 800GB. Taigi vėl ėmiau sukti galvą, kur gauti daugiau vietos.
Paprasčiausias būdas - pirkti dar didesnius diskus. Bet tai brangu ir RAID1 nėra labai efektyvus disko erdvės panaudojimas. Taigi nusprendžiau RAID1 veidrodį pakeisti į RAID5 masyvą, kuriame duomenų saugumas remiasi kontrolinių sumų skaičiavimu. Naudojant Linux MD diskų masyvus, tai padaryti teoriškai yra labai paprasta. Tiesiog reikia "užauginti" RAID1 į "sugriuvusį" RAID5 ir paskui pridėti trūkstamą RAID5 diską. Ir taip nupirkus vieną papildomą diską, 2 TB veidrodis turėtų tapti 4 GB talpos RAID5 masyvu.
Ką gi, diskas buvo užsakytas prieš savaitę. Šiandien išjungiau serverį, įdėjau ir prijungiau diską ir įjungus kompiuterį niekas nesudegė. Pradžia nebloga. Tiesa, diena prieš tai visus svarbius duomenis iš serverio persikopijavau į 2 atskirus išorinius diskus. Taip dėl visa ko. :) Linux RAID dokumentacijoje masyvo migracija aprašyta labai glaustai:
mdadm --grow /dev/md/mirror --level=5 mdadm --grow /dev/md/mirror --add /dev/sdc1 --raid-devices=3
Read more: RAID1 vertimas į RAID5 beldžiant į medį ir galvojant, ką paaukoti hardware dievams
- Informacija
- Parašė Elvinas
- Tėvinė kategorija: Blog'as
- Skaitytojų: 2518
Namų tvarkymas yra įprastas, tačiau nuobodus ir nemažai laiko suryjantis užsiėmimas. Ir neretai praėjus vos keletui dienų, matai pakampėje susikaupusias dulkes ir imi abejoti ar aš tikrai savaitgalį sugaišau porą valandų siurbliuodamas visus kampus. Norom nenorom prisimeni pokštą apie du esminius egzistencinius klausimus: kur dingsta pinigai ir iš kur atsiranda dulkės. Taigi dulkės užkniso juodai. Kadangi kasdien siurbti nėra ne tik noro, bet ir galimybių, nes grįžus po darbo dar norisi ir pavalgyti, skirti kažkiek laiko vaikams ir pailsėt, tai kilo mintis susirasti pagalbininką šiuo klausimu.
Dulkių siurbliai robotai nėra naujiena. Tik iki šiol tai dažnai buvo arba labai brangūs, arba labai buki, be jokios tvarkos zujantys po kambarius, įrenginiai. Neretai pasitaikydavo ir abiejų šių savybių kombinacija. Tobulėjant technikai, ji palaipsniui pinga ir tampa prieinama didesniam vartotojų ratui. Taip nutiko ir su robotizuotais dulkių siurbliais. Beje, toks įdomus faktas - šioje srityje lyderiauja visai ne tos kompanijos, kurių vardus įprasta matyti ant dulkių siurblių įrenginių. Įprastini ai buitinės technikos gigantai šioje srityje atrodo beviltiškai atsilikę ir robotizuotų dulkių siurblių rinkoje karaliauja savi lyderiai.
Taigi renkantis dulkių siurblį pirmiausia teko apsispręsti, ko norima - grindų siurbimo ar plovimo. Turimas „Bissel Crosswave“ siurblys šluota puikiai atlieka abu veiksmus - šlapiu šepečiu nušveičia prilipusius nešvarumus ir susiurbia šiukšles. Deja su siurbliais robotais taip nėra: yra arba gerai siurbiantys siurbliai, arba robotai plovėjai („iRobot Braava“ serija pavyzdžiui). Kombinuoti įrenginiai gerai neatlieka kažkurios iš šių dviejų funkcijų, o neretai ir abiejų. Pagrindinė to problema yra ta, kad robotai siurbliai gali siurbti tik sausą turinį, nes siurbimo traktas nėra pritaikytas siurbti skysčius. Visi kombinuoti siurbliai robotai tiesiog iš paskos „velka“ daugiau ar mažiau šlapią „skudurą“, kuriuo nuvalo išsiurbtą grindų dalį. Kai kurie jų papildomai dar gali „pabrūžinti“ ta užpakaline šluoste („iLife A9“). Priklausomai nuo konstrukcijos, toks robotas gali turėti vandens siurblį arba vandens tėkmę ant šluostės patikėti poniai Gravitacijai ir ponui Atmosferos Slėgiui. Nepaisant to, kaip vanduo drėkina šluostę, pati šluostė nėra nuvaloma, kaip šlapio siurbimo siurblio šepetys ir ja nuvalius daugiau, nei 10 kv. m. ji labiau terlios grindis, nei jas valys. Kadangi pagrindinė problema buvo besikaupiančios dulkės, tai dėmesys buvo sutelktas į siurbiančius robotus.
Read more: Kai nusibosta siurbti kambarius, darbo imasi robotas
- Informacija
- Parašė Elvinas
- Tėvinė kategorija: Blog'as
- Skaitytojų: 2170
Turintys žaidimų konsolę, manau neretai susiduria su tokia problema, kaip interesų dėl televizoriaus konfliktas. Juk „XBox“ ar „PlayStation“ žaidimų kompiuteris gan dažnai yra jungiamas prie televizoriaus, stovinčio svetainėje. O ten laisvalaikį mėgsta leisti ne tik žaidimus žaidžiantys asmenys.
Apie šią problemą yra pagalvoję tiek „Microsoft“, tiek „Sony“ žaidimų kompiuterių kūrėjai. Ir abiems kompiuteriams yra sprendimas - žaisti žaidimus, vaizdą perduodant į nutolusį įrenginį. Dėl „Nintendo Switch“ nesu tikras ar šis kompiuteris turi galimybę žaisti žaidimus nuotoliniu būdu, nes pavyko aptikti tik vaizdo transliavimo galimybes. Kita vertus su savą ekraną turinčiu „Switch“ tokios problemos neturėtų kilti iš principo, nes tai nešiojamas žaidimų kompiuteris.
Turintys „XBox“ gali pasinaudoti „Microsoft“ sukurta „XBox Console Companion“ programa, skirta „Windows 10“ operacinei sistemai. Išsamias programos naudojimo instrukcijas rasite šiame puslapyje: https://support.xbox.com/en-US/games/game-setup/how-to-use-game-streaming. Panašu, kad kompanija taip pat ketina nepamiršti ir mobiliųjų vartotojų ir „Android Play Store“ galima rasti „Xbox Game Streaming (Preview)“ programą. Taip pat galima panaudoti ir trečiųjų šalių programą - „OneCast“ (https://onecast.me/), kuri pritaikyta „Android“ ir „Mac“ sistemoms. Kadangi šiuo klausimu aš palaikau mėlynųjų komandą, tai daugiau apie nuotolinį žaidimą „XBox“ kompiuteriu papasakoti negaliu.
Turintiems „PlayStation 4“ „Sony“ sukūrė „PS4 Remote Play“ programą, pritaikytą „Windows“ ir „Mac“ kompiuteriams, kurią rasite šiame puslapyje: https://remoteplay.dl.playstation.net/remoteplay/lang/en/index.html. Kadangi langinių asmeniniame kompiuteryje apskritai nėra jau daugiau nei 8 metai, tai oficialios „Sony“ programos man buvo ne itin įdomios. Taigi kiek paieškojus pavyko rasti atvirojo kodo „Remote Play“ klientinę programą „Chiaki“ (https://github.com/thestr4ng3r/chiaki), tinkančią ir „Linux“ sistemoms (taip pat „Android“, „Mac“ ir „Windows“).
Read more: Nuotolinės pramogos su PS4 arba kaip išvengti peštynių dėl televizoriaus
Subkategorijos
Bacila Įrašų kiekis: 90
Mano pasvaigimai apie IT ir apie viską, kas liko be IT.
Demonas sergėtojas Įrašų kiekis: 14
Perskaičius vieną kitą dešimtį sci-fi bei fantasy stiliaus romanų ar peržiūrėjęs ne mažesnį skaičių šių žanrų filmų, palengva ėmė kilti įvairių minčių. Kiek pakontempliavęs, t.y. „pasvajojęs“ kokį pusmetį, nusprendžiau, jog būtų visai įdomu jas užrašyti. Tad nusprendžiau, jog laikas sėsti prie kompiuterio ir apibendrinti tas padrikas mintis elektroniniame popieriuje. Iš pradžių kažkaip susiklijavo koks puslapis ar kitas gana padriko teksto, kuris nebuvo panašus, nei į apsakymą, nei į romaną. Tai buvo tiesiog įvairių minčių ir idėjų kratinys. Tačiau kelis kartus paskaitęs tas mintis ir prisiminęs senesnius kontempliavimus, pastebėjau, jog tos padrikos mintys ėmė nesunkiai jungtis į daugiau mažiau sklandų tekstą.
Taigi jūsų jūsų teismui pateikiu pradžią šio minčių srauto, kurį pavadinau „Demonas Sergėtojas“ („Drasiaširdį“ su lietuvišku vertimu pamačiau tik po to, kai sugalvojau šį pavadinimą).