Blog'as
Asmeniniai tinklaraščiai, kuriuose rašoma tai, kas užeina ant seilės ir nebūtinai susiję su IT.
- Informacija
- Parašė Elvinas
- Tėvinė kategorija: Blog'as
- Skaitytojų: 1781
Namų serveris pergyveno jau kelis atnaujinimus. Pernai seni WD Green diskai buvo pakeisti didesniais, o dar vėliau jie paraudonavo, keičiant 1.5 TB į 2 TB WD Red, kurie turėtų būti labiau pritaikyti NAS reikmėms. Tačiau migravimo į 2 TB diskus ilgam neužteko ir serveryje ėmė baigtis vieta - vien rezervinės kopijos užima per 800GB. Taigi vėl ėmiau sukti galvą, kur gauti daugiau vietos.
Paprasčiausias būdas - pirkti dar didesnius diskus. Bet tai brangu ir RAID1 nėra labai efektyvus disko erdvės panaudojimas. Taigi nusprendžiau RAID1 veidrodį pakeisti į RAID5 masyvą, kuriame duomenų saugumas remiasi kontrolinių sumų skaičiavimu. Naudojant Linux MD diskų masyvus, tai padaryti teoriškai yra labai paprasta. Tiesiog reikia "užauginti" RAID1 į "sugriuvusį" RAID5 ir paskui pridėti trūkstamą RAID5 diską. Ir taip nupirkus vieną papildomą diską, 2 TB veidrodis turėtų tapti 4 GB talpos RAID5 masyvu.
Ką gi, diskas buvo užsakytas prieš savaitę. Šiandien išjungiau serverį, įdėjau ir prijungiau diską ir įjungus kompiuterį niekas nesudegė. Pradžia nebloga. Tiesa, diena prieš tai visus svarbius duomenis iš serverio persikopijavau į 2 atskirus išorinius diskus. Taip dėl visa ko. :) Linux RAID dokumentacijoje masyvo migracija aprašyta labai glaustai:
mdadm --grow /dev/md/mirror --level=5 mdadm --grow /dev/md/mirror --add /dev/sdc1 --raid-devices=3
Read more: RAID1 vertimas į RAID5 beldžiant į medį ir galvojant, ką paaukoti hardware dievams
- Informacija
- Parašė Elvinas
- Tėvinė kategorija: Blog'as
- Skaitytojų: 1771
Namų tvarkymas yra įprastas, tačiau nuobodus ir nemažai laiko suryjantis užsiėmimas. Ir neretai praėjus vos keletui dienų, matai pakampėje susikaupusias dulkes ir imi abejoti ar aš tikrai savaitgalį sugaišau porą valandų siurbliuodamas visus kampus. Norom nenorom prisimeni pokštą apie du esminius egzistencinius klausimus: kur dingsta pinigai ir iš kur atsiranda dulkės. Taigi dulkės užkniso juodai. Kadangi kasdien siurbti nėra ne tik noro, bet ir galimybių, nes grįžus po darbo dar norisi ir pavalgyti, skirti kažkiek laiko vaikams ir pailsėt, tai kilo mintis susirasti pagalbininką šiuo klausimu.
Dulkių siurbliai robotai nėra naujiena. Tik iki šiol tai dažnai buvo arba labai brangūs, arba labai buki, be jokios tvarkos zujantys po kambarius, įrenginiai. Neretai pasitaikydavo ir abiejų šių savybių kombinacija. Tobulėjant technikai, ji palaipsniui pinga ir tampa prieinama didesniam vartotojų ratui. Taip nutiko ir su robotizuotais dulkių siurbliais. Beje, toks įdomus faktas - šioje srityje lyderiauja visai ne tos kompanijos, kurių vardus įprasta matyti ant dulkių siurblių įrenginių. Įprastini ai buitinės technikos gigantai šioje srityje atrodo beviltiškai atsilikę ir robotizuotų dulkių siurblių rinkoje karaliauja savi lyderiai.
Taigi renkantis dulkių siurblį pirmiausia teko apsispręsti, ko norima - grindų siurbimo ar plovimo. Turimas „Bissel Crosswave“ siurblys šluota puikiai atlieka abu veiksmus - šlapiu šepečiu nušveičia prilipusius nešvarumus ir susiurbia šiukšles. Deja su siurbliais robotais taip nėra: yra arba gerai siurbiantys siurbliai, arba robotai plovėjai („iRobot Braava“ serija pavyzdžiui). Kombinuoti įrenginiai gerai neatlieka kažkurios iš šių dviejų funkcijų, o neretai ir abiejų. Pagrindinė to problema yra ta, kad robotai siurbliai gali siurbti tik sausą turinį, nes siurbimo traktas nėra pritaikytas siurbti skysčius. Visi kombinuoti siurbliai robotai tiesiog iš paskos „velka“ daugiau ar mažiau šlapią „skudurą“, kuriuo nuvalo išsiurbtą grindų dalį. Kai kurie jų papildomai dar gali „pabrūžinti“ ta užpakaline šluoste („iLife A9“). Priklausomai nuo konstrukcijos, toks robotas gali turėti vandens siurblį arba vandens tėkmę ant šluostės patikėti poniai Gravitacijai ir ponui Atmosferos Slėgiui. Nepaisant to, kaip vanduo drėkina šluostę, pati šluostė nėra nuvaloma, kaip šlapio siurbimo siurblio šepetys ir ja nuvalius daugiau, nei 10 kv. m. ji labiau terlios grindis, nei jas valys. Kadangi pagrindinė problema buvo besikaupiančios dulkės, tai dėmesys buvo sutelktas į siurbiančius robotus.
Read more: Kai nusibosta siurbti kambarius, darbo imasi robotas
- Informacija
- Parašė Elvinas
- Tėvinė kategorija: Blog'as
- Skaitytojų: 1512
Turintys žaidimų konsolę, manau neretai susiduria su tokia problema, kaip interesų dėl televizoriaus konfliktas. Juk „XBox“ ar „PlayStation“ žaidimų kompiuteris gan dažnai yra jungiamas prie televizoriaus, stovinčio svetainėje. O ten laisvalaikį mėgsta leisti ne tik žaidimus žaidžiantys asmenys.
Apie šią problemą yra pagalvoję tiek „Microsoft“, tiek „Sony“ žaidimų kompiuterių kūrėjai. Ir abiems kompiuteriams yra sprendimas - žaisti žaidimus, vaizdą perduodant į nutolusį įrenginį. Dėl „Nintendo Switch“ nesu tikras ar šis kompiuteris turi galimybę žaisti žaidimus nuotoliniu būdu, nes pavyko aptikti tik vaizdo transliavimo galimybes. Kita vertus su savą ekraną turinčiu „Switch“ tokios problemos neturėtų kilti iš principo, nes tai nešiojamas žaidimų kompiuteris.
Turintys „XBox“ gali pasinaudoti „Microsoft“ sukurta „XBox Console Companion“ programa, skirta „Windows 10“ operacinei sistemai. Išsamias programos naudojimo instrukcijas rasite šiame puslapyje: https://support.xbox.com/en-US/games/game-setup/how-to-use-game-streaming. Panašu, kad kompanija taip pat ketina nepamiršti ir mobiliųjų vartotojų ir „Android Play Store“ galima rasti „Xbox Game Streaming (Preview)“ programą. Taip pat galima panaudoti ir trečiųjų šalių programą - „OneCast“ (https://onecast.me/), kuri pritaikyta „Android“ ir „Mac“ sistemoms. Kadangi šiuo klausimu aš palaikau mėlynųjų komandą, tai daugiau apie nuotolinį žaidimą „XBox“ kompiuteriu papasakoti negaliu.
Turintiems „PlayStation 4“ „Sony“ sukūrė „PS4 Remote Play“ programą, pritaikytą „Windows“ ir „Mac“ kompiuteriams, kurią rasite šiame puslapyje: https://remoteplay.dl.playstation.net/remoteplay/lang/en/index.html. Kadangi langinių asmeniniame kompiuteryje apskritai nėra jau daugiau nei 8 metai, tai oficialios „Sony“ programos man buvo ne itin įdomios. Taigi kiek paieškojus pavyko rasti atvirojo kodo „Remote Play“ klientinę programą „Chiaki“ (https://github.com/thestr4ng3r/chiaki), tinkančią ir „Linux“ sistemoms (taip pat „Android“, „Mac“ ir „Windows“).
Read more: Nuotolinės pramogos su PS4 arba kaip išvengti peštynių dėl televizoriaus
- Informacija
- Parašė Elvinas
- Tėvinė kategorija: Blog'as
- Skaitytojų: 2400
„Iš naujojo pasaulio“ (From the New World) tai 2008 metų fantastinis romanas, kuriam 2012 metais buvo sukurta to paties pavadinimo anime bei manga serijos. Romano paskaityt neteko - gal reiks bandyt paieškot, tačiau anime pasirodė tikrai įdomus. Nuo daugelio anksčiau matytų serialų jis gerokai skiriasi tuo, kad aprėpia gerokai platesnį pagrindinių personažų gyvenimo tarpsnį. Jame ne šiaip užsimenama apie kelis vaikystės epizodus, kaip, pavyzdžiui, „Berserk“ ar „Trigun“, bet nuosekliai pasakojama, kaip keitėsi Saki ir Satoru gyvenimai nuo pirmųjų paauglystės žingsnių iki brandžios jaunystės. Pripažinsiu - istorijos pabaiga buvo labai netikėta, todėl negadinsiu įspūdžių.
Jau nuo pat pradžių „From New World“ pakanko sprogstančių kūnų ir tyškančio kraujo, tačiau serialo įvykių tėkmė, bent jau pradžioje labiau priminė „Mushishi“, nei kokį „Elfen Leid“. Visas pasakojimas dvelkė savotiška melancholiška jaunųjų dievų kasdienybe. Kasdienybe, kurioje greta žmonių gyvena protingi žiurkiažmogiai, laikas nuo laiko dirbantys žmonėms įvairius juodus (visom prasmėm) darbus. Tačiau už ši idilė, kažkiek primenanti H.G. Wellso „Laiko mašinos“ siužetą, tėra tik fasadas, už kurio slepiasi gerokai niūresni dalykai.
- Informacija
- Parašė Elvinas
- Tėvinė kategorija: Blog'as
- Skaitytojų: 1838
Pradėjus skaičiuoti, kada pirkau savo kompiuterį, paaiškėjo, kad jam, iš principo, jau daugiau, nei 7 metai. Žinoma, kelis kartus jis buvo atnaujintas, keičiant vieną seną pagrindinę plokštę ar procesorių kitu, kiek mažiau senu, tačiau iš esmės kompiuteris taip ir nebuvo atnaujintas. Tačiau net ir su 16 GB atmintinės „AMD Athlon II X3„ jau pradėjo nebeatikti šiuolaikinių programų reikalavimų. O ir nuolatiniai senų plokščių gedimai ėmė jau daugiau nei erzinti - per praėjusius metus iš viso pakeičiau 2 pagrindines plokštes.
Taigi pribrendo reikalas rimtam kompiuterio atnaujinimui su gan apčiuopiamomis aukomis. Kadangi esu ilgametis AMD rėmėjas, tai procesoriaus pasirinkimas daug abejonių nekėlė ir pirkinių sąraše atsidūrė "Ryzen 5 2400G". Prireikus galingesnio procesoriaus ir/arba vaizdo posistemio visuomet jį galėsiu pakeist. Tačiau išsirinkti tinkamą pagrindą, neišleidžiant pernelyg daug jau buvo keblesnis klausimas.
AM4 lizdui yra 5 skirtingi lustų rinkiniai, o jų pagrindu yra prigaminta aibė plokščių, kurios neretai iš pirmo žvilgsnio nesiskiria. Laimė beieškant po akimis pakliuvo „Tomshardware“ diskusijų forumo puslapis, kuriame kažkas atliko išsamią plokščių funkcijų analizę ir viską susisteminęs, pateikė filtruojamą lentelę, kurioje yra paminėti ir įvertinti 167 plokščių modeliai.
- Informacija
- Parašė Elvinas
- Tėvinė kategorija: Blog'as
- Skaitytojų: 1821
Namuose esant daugiau nei dviems telefonams, neretai kyla keblumų juos įkrauti. Pirmiausia tai, kad statydamas namus, daugiau nei 2 elektros tinklo lizdus montavau tik ten, kur stovės televizorius ar kompiuteris. Ir tokie lizdų "kompleksai" ne tik, kad yra stalų ar už spintelių, bet paprastai jau ir pilnai "užkišti" elektros prietaisų maitinimo laidų kištukais. O ir šiaip, dauguma lizdų paprastai yra palei žemę, o ne stalo aukštyje.
Kita problema, kad norint patogiai krauti keletą telefonų, lizduose reikia nuolat laikyti įkištus kroviklius. Tai ne tik ne itin patogu, nes lizdai nuolat užimti, bet ir šiek tiek didina kokio nors nenumatyto įvykio tikimybę. O kur dar nuolat nuo stalo nuslenkančių laidų žvejojimas ar bandymai pata ikyti išsitraukusį USB kištuką į kroviklio lizdą.
Taigi buvo nuspręsta kelis kroviklius pakeisti vienu, galinčiu krauti keletą telefonų vienu metu. Po šiokios tokios meditacijos ir kainų vertinimo išsirinkau „Arctic Global Charger 8000“ krovimo stotelę, galinčią krauti iki 5 įrenginių vienu metu. Vienas iš 5 lizdų yra suderinamas su „Qualcomm Quick Charge 2.0“ protokolu, tačiau ir kiti gali duoti iki 2.4A srovę.
Read more: Šveicariškos-kiniškos telefonų įkrovimo stotelės tobulinimas
- Informacija
- Parašė Elvinas
- Tėvinė kategorija: Blog'as
- Skaitytojų: 4977
Kažkaip jau esu toks žmogas, kuriam yra sunku išmesti daiktus, jei jie dar veikia arba gali būti sutaisomi. Gal būt tai susiję su tuo, kad vaikystėje nebuvo tokio gausaus daiktų pasirinkimo ir jų gauti nebuvo taip lengva. Dabartiniam jaunimui turbūt sunku įsivaizduoti situaciją, kai parduotuvėje prekė yra, pinigų luyg ir pakanka (na manau būčiau iškaulyjes 200+ rublių kasetinei Vilmai ar Majakui, nors tai buvo maždaug 1-2 mėnesinės algos ), bet pirkti negali, nes neturi leidimo, t.y. talono pirkimui. Tas pats buvo ir su dviračiais, televizoriais, todėl daiktai buvo saugomi ir, jei sugesdavo, taisomi. Deja, neretai ne vieną kartą, nes TSRS laikų civilinė technika gera kokybe nepasižymėjo.
Todėl sustreikavus senam AIWA muzikiniam centrui, kuris pas brangiąją grojo dar nuo jos studijų laikų, ir kategoriškai atsisakius groti iš pradžių CD-R(R) diskus, paskui ir kiek pabraižytus CD, o paskui ir visai gerus CD, teikėjo apsispręsti - mest lauk ir pirkti naują ar imtis remonto. Kadangi naujas paprastas grotuvas kainuoja apie 100-120€, tad ieškoti meistrų net negalvojau. Kita vertus, įtardamas, kad sugedo viso labo CD galvutė, kurioje tiesiog per keliolika metų "išblėso" lazerio spinduolis, pagalvojau, kad grotuvą gali būti verta taisyti pačiam.
Pasiknaisiojęs interneto užkaboriuose, suradau, kad turėtas AIWA grotuvas naudoja KSS-213D CD galvutę, kurią „Lemonoje“ galima įsigyti už mažiau nei 10€. Tai suma, kuria galima surizikuoti be didesnio sąžinės graužimo ir nepavykus remontui, tiesiog pirkti naują grotuvą.
Taigi galvutei atkeliavus, visas projektas brendo gerus du ar tris mėnesius, tai laiko nebuvo, tai tingėjosi... Galų gale nusprendžiau imtis veiklos ir tuoj pat padariau tipinę naujoko klaidą - atsidaręs korpusą, neįvertinau, kad CD galvutei pasiekti reikės atsukti daugiau, nei tuos 6 varžtus ant korpuso dangčio. Taigi toliau ėmiausi sparčiai atsukinėti varžtus ir dėti juos į varžtų dėžutes, nenusifotografavęs pirminio varžtų prisukimo. Matomai akivaizdžiai per retai taisau sudėtingą techniką, pilną smulkių varžtų. ;)
Nors jokių servisinių instrukcijų rasti nepavyko, tačiau užtikrintai žinojau, kad per tas kelias valandas grotuvą išardžiau tikrai ne pagal instrukcijas, bet pavyko nieko nenulaužti ir nenutraukti. Visgi anksčiau net ir „Sony“ elektronikos gaminius gamino taip, kad juos būtų galima sutaisyti. Galiausiai išėmęs CD įrenginį užlipau ant pirmojo galvosūkio, kuriam prireikė keliolikos minučių stalčiaus vartymo - giliai paslėptas varžtas neleido išimti CD mechanizmo iš dėžutės. Tačiau jį ištraukus galvosūkių tik padaugėjo ir greitai atsukus 4 varžtus ant spyruoklių laikiusius CD mechanizmą ir penktą, prilaikiusį mechanizmo kampą, ištraukiau galvutę su visais varikliais. Tuomet laukė didžiausias galvosūkis. CD galvutė pirmyn ir atgal važinėja ant metalinio strypelio, tačiau net jį ir išėmus, pačios galvutės ištraukti nepavyko, dėl galvutę pirmyn ir atgal stumdančio plastikinio dantračio ir/arba CD diską sukančio disko. Po poros valandų vartymo, bandymų pasukti CD galvutę tinkamu kampu ar net peiliu nukelti viršutinę dantračio dalį (laimei nupjaut nepavyko), pasidaviau ir į pagalbą pasitelkiau „Youtube“.
Iš pradžių paieška daug vilčių neteikė, nes visuose, pagal „CD pickup replace“ užklausą rastuose įrašuose, galvutės pakeitimas buvo labai paprastas - ištraukti kreipiantį strypelį ir iškelti galvutę, kurios iš viršaus nedengė, nei dantratis, nei CD sukimo ašies diskas. Tik kokiame dešimtame įraše pavyko rasti panašų mechanizmą - pasirodo dantračio ašies apačioje yra fiksatoriai, kuriuos suspaudus, dantratis išsitraukia. Valio! Bet, kadangi jau buvo vėlus vakaras ir akys nelabai leido dirbti smulkių darbų, juos atidėjau rytojui.
Beieškodamas informacijos, kaip ištraukti KSS-213 galvutę, teko pavartyti ir gamintojo specifikacijų PDF dokumentą, kurį nagrinėjant akys užkliuvo už niekuo neišsiskiriančių eilučių ir paveikslėlio su apibrauktais dviem kontaktais. Dokumentacijoje buvo nurodoma, kad prieš sumontuojant CD galvutę, būtina nulituoti lydmetalį nuo pažymėtų kontaktų. Pasirodo, gamykloje CD galvutės elektros grandinės yra apsaugomos nuo statinių išlydžių, užlituojant kontaktų porą. Ir šiuos kontaktus būtina atskirti prieš naudojant įrenginį. Bent vieną grėblį pavyko aptikti prieš užlipant ant jo.
Taigi kitą dieną, susirinkęs visą reikiamą informaciją, pakeičiau galvutę, atgal įstačiau juostinį laidą ir kreipiantį strypelį, prisukau visus 4 varžtus, ant spyruoklių laikančius CD mechanizmą ir įstačiau mechanizmą atgal į stalčių. Paskui, atsargiai įspraudžiau stalčių atgal į grotuvą, prisukau jį laikančius varžtus ir galinę sienelę. Patenkintas savo darbu, nusprendžiau įjungti grotuvą ir pradėjus lysti CD grotuvo stalčiui lauk, pasigirdo gailus prasisukančių dantračių džeržgesys ir stalčius užstrigo pusiaukelėje. #@#$&$#%#!!!
Pasirodo įstatydamas CD mechanizmą, kažkur padariau klaidą ir atsidarant stalčiui, jis nenusileido žemyn. Stalčiaus kraštas užsikabino už CD diską sukančios ašies ir viskas užstrigo pusiaukelėje. Skirtingai nei daugelis iki šiol turėtų ir ardytų CD grotuvų, AIWA muzikinio centro grotuvas neturi avarinio atidarymo skylės, per kurią, ištiesinta sąvaržėle ar kitokia kieta vielute galima paspausti svirtelę ir atlaisvinti stalčiaus užraktą. Taigi dabar teko surasti skylę per kur pasiekti dantračius ir plonu atsuktuvu, taip po vieną dantuką, šiaip ne taip "sustumti" stalčių atgal.
Klaidą netrukau surasti - pirmą kartą bandydamas išardyti CD įrenginį, aš kiek pasukau dantratį ir pravėriau stalčių, tačiau tuo pat metu tai pasuko įstrižą įpjovą turintį būgną, kuris kilnoja CD mechanizmą. Surinkdamas įrenginį atgal, aš neatkreipiau dėmesio į tą išpjovą, nes ji buvo pasisukusi ir neįstačiau į vietą CD mechanizmo strypelio. Todėl CD mechanizmas nenusileido, atsidarant stalčiui ir visas įrenginys užstrigo. Taigi, dabar gražiai uždaręs stalčių iki galo, įstačiau strypelį į išpjovą ir pradėjau prisukinėti tuos 4 varžtus, spyruoklėmis prispaudžiančius mechanizmą. Jau tada susigriebiau, kad dėžutėje lieka 1 varžtas su poveržle, tačiau nekilo jokių minčių, kur jį būtų galima prisukti. Pradėjau rimtai galėtis, kad nepasidariau nuotraukų, prieš išardydamas.
Vėl surinkęs įrenginį atgal ir pradėjęs sukti varžtus, laikančius įrenginį, prisiminiau apie užlituotus kontaktus... #@#$&$#%#!!! Na ką, išardau vėl... Nulitavau kontaktus, išvaliau tarp takelių tarpą, surinkau įrenginį, vis dar ieškodamas vietos tam 5-am varžtui ir tikėjausi, kad pirmą kartą įjungęs neiškepiau galvutės. Vėl viską surinkau. Šiaip ne taip, pirštų galais susukau varžtus. Įjungus maitinimą, paspaudžiau CD atidarymo mygtuką. Pradėjus zysti varikliams, CD mechanizmas nusileido ir stalčius atsidarė be kliūčių. Valio. Įdėjau CD diską ir vėl paspaudžiau mygtuką. Stalčius gražiai užsida rė, CD mechanizmas pakilo ir... jokio veiksmo. Po keleto sekundžių ekrane atsirado "NO DISK". #@#$&$#%#!!!
Pabandžius pasukti CD diską ranka, tapo akivaizdu kodėl grotuvas neveikia - užuot sukęsis laisvai, CD disko magnetinis laikiklis kliuvo už korpuso, nes CD mechanizmas nepakilo pakankamai aukštai. Taigi vėl klaida ir vėl teko ardyti grotuvą. Nežinau jau kelintą kartą surenkant ir išrenkant CD mechanizmą bei visaip jį vartant, pavyko pastebėti, kaip kliba CD galvutė su valdymo variklių bloku. Atidžiai pažiūrėjus, tapo aišku, kur reikia prisukti tą trūkstamą 5-ą varžtą, kurio vietą buvau užmiršęs kitą dieną. Šį kartą surinkus viską atgal, grotuvas pradėjo veikti. Valio!!! Tiesa, vienas varžtas visgi atliko...
Dviejų dienų varžto sukiojimo moralas: skaitykite instrukcijas, o jei jų nėra, bent jau nusifotografuokite kiekvieną žingsnį, kad galėtumėte surinkti atgal, kaip buvo. :)
Subkategorijos
Bacila Įrašų kiekis: 87
Mano pasvaigimai apie IT ir apie viską, kas liko be IT. 