Dar prieš Kalėdas užsakymo būsena buvo "processing", o vakar į duris paskambino Kalėdų senelis su rudu kostiumu ant kurio puikavosi UPS logotipas. Na bet kaip sakoma, ne apie tai ši daina. Dėdė atvilko štai tokią nedidelę dovanėlę, kurią teko neštis abiem rankomis. Šioje kuklioje žydroje dėžutėje slepiasi „Celestron Astromaster 114EQ" teleskopas su pusiaujine montuote.
Pasigriebus peilį (viskas taigi užklijuota ir užantspauduota) ir pradėjus plėšyti pakuotę, pradėjo aiškėti, jog reikalas bus gerokai sudėtingesnis, nei atrodė iš karto. Pirmojo užduotis buvo išsipakuoti visas sudėtines dalis iš dėžių dėžučių bei burbuliukinio polietileno ir nepamiršti kokios nors smulkesnės detalės kur nors tarp pakuotės. Pirmasis lygis buvo nesunkiai įveiktas, kambaryje padarant totalų "bardakėlį", kuriuo paskui labai džiaugėsi mažasis - dėžės yra pats geriausias žaislas. Taigi vienu ypu du žaislai - teleskopas tėveliui, dėžės vaikui.
Antrasis lygis - surinkti teleskopą pasirodė kur kas įdomesnis. Kiek pavarčius sudėtines dalis buvo nuspręsta, jog taisykles pravartu skaityti ne tik kvailiams ir imtasi atidžiai vartyti instrukciją.
Kodėl „AstroMaster 114EQ“? Atsakymas paprastas, pasirinkimas buvo tarp daikto panašaus į teleskopą ir „114EQ“, nes 130EQ ar 80LCM modeliams nepakako mano turimų dovanų taškų. Nieko daugiau verto dėmesio tame dovanų kataloge jau nebebuvo likę - „Nintendo Wii“ ir „Amazon“ kuponai buvo pasibaigę prieš metus du. Taigi buvo nuspręsta imti kas liko, antraip tektų tenkintis prabangiais vardiniais tušinukais ir akiniais nuo saulės, kurių šiaip niekada nesugalvočiau pirkti. Kita priežastis, kodėl buvo pasirinktas šis „žaislas“ - ekskursija į Molėtų rajoną prieš maždaug metus. Ten buvo iš naujo atrastas dangaus grožis ir po pasižiūrėjimo į dangų su smarkiai pastiprinta akimi, labai užsimanyta panašaus žaislo.
„AstroMaster 114EQ“ yra 114mm reflektorinis teleskopas su pusiaujine (ekvatorine) montuote. Šio tipo teleskopai yra gerokai trumpesni ir lengvesni už peraugusius „žiūronus“ su stiklo lešiais bei pigesni. Tačiau jie turi ir savo trūkumų. Vadinamieji Niutono reflektoriai (šio tipo teleskopų autorystė priklauso Izaokui Niutonui) turi atvirą veidrodį, kuris ne tik su laiku apdulka, bet ir mėgsta išsiklibinti, tad po kiekvieno transportavimo teleskopą reikia suderinti (kolimuoti).
Prireikė keleto valandų ir gan atidaus instrukcijos skaitymo, kol krūvos dėžių turinys optiškai tapo panašus į teleskopą. Panašus todėl, kad labai tikėtina, jog po surinkimo jis neveiks, nes: pirma jį reikia suderinti, o antra - teisingai pastatyti ir paruošti dangaus objektų sekimui.
Derinimas prasidėjo nuo teleskopo balansavimo ir čia pradėjo lįsti kiniškos (taip taip, jį taip pat pagamino draugiška mums kinų tauta 
) instrukcijos neatitikimai ir nutylėjimai bei konstrukcinės ypatybės. Pagal instrukciją teleskopo svarmenis reikėjo pritvirtinti maždaug ties 3/4 strypo. Deja, tuomet teleskopas akivaizdžiai tampa sunkesnis už atsvarą ir verčiasi ant šono, vos atlaisvinus pusiaujinės montuotės varžtą. Taigi svarelius teko palikti strypo gale, kad jie visiškai atsvertų teleskopą ir neleistų jam vartytis.
„Išsamioje“ instrukcijoje su astronomijos pagrindais pasigedau tokių smulkmenų, kaip pritvirtinti vamzdį, mat jis tiesiog apjuosiamas dviem suveržiamais žiedais ir ant vamzdžio nėra jokių žymų. To pasėkoje vamzdis buvo pritvirtintas atvirkščiai ir tai buvo pastebėta tik kitą dieną 
- tolygaus posūkio apie „vertikalią“ ašį rankenėlė atsidūrė priekyje. Žvaigždžių taikiklio paruošimas darbui taip pat nebuvo sklandus. Rezultate preciziniam optini am instrumentui teko susirasti rimtą centimetro su trupučiu pločio atsuktuvą 
- raudonąjį taškelį maitinančią bateriją saugantis plastikinis dangtelis niekaip nepasidavė atsukamas su komplekte „ateinančiu“ atsuktuvu.
Taigi į dienos vidurį teleskopas buvo surinktas ir dabar liko tik sulaukti giedros nakties ir ... įsitikinti, jog veidrodžiai tikrai išsiklaipę ir juos būtina suderinti. O tam reikia papildomų specialių instrumentų - kolimatorių, kurie, kaip ir daugelis kitų priedų, įprastiniame komplekte nepateikiami. Tokis verslo planas, sakyčiau. Ir gan rimtas, pasižiūrėjus į originalių „Celestron“ priedų kainas.
Kiek daugiau nuotraukų fotogalerijoje.
Smulkus šios dienos papildymas: kaip ir tikėjausi, veidrodžiai buvo smarkiai skersi ir okuliare beveik nebuvo jokio vaizdo. Taigi teko pasirįžti teleskopo suderinimui (kolimavimui). Kadangi kolimatoriaus komplekte nėra, tai teko tai daryti iš akies, pasiskaičius įvairius vadovus. Į dienos pabaigą pavyko pamatyti medžių šakas. O sutemus , pamačiau ir pirmąją dvinarę raudoną „žvaigždę“ - raudoną lempą ant „Pūko“ radijo antenos . Dabar galvoju kodėl „dvinarę“: ten iš tiesų dvi lempos, per stiklą matomas vaizdas dvejinasi ar teleskopo suderinimas yra iki tiek kreivas, jog dvejina vaizdą 
.