Savos gamybos serverio keitimas QNAP saugykla
- Informacija
- Parašė Elvinas
- Skaitytojų: 647
Kaupiant vis daugiau patirties, vis dažniau imi vertinti išmintį: „nors ir gali, tačiau nebūtinai turi“ („just because you can, does not mean you should“). Ir namų serveris tai pat patenka į šį apibrėžimą. Ar aš galiu pasidaryti savo serverį, teikiantį duomenų saugyklos, DHCP, failų siuntimo ir kitas funkcijas? Tikrai taip! Ar aš galiu tai padaryti pigiau, nei siūlo gatavų serverių gamintojai? Tikrai taip! Ar pavyks padaryti šias paslaugas patogias naudotis? Hm, na galbūt... Ar nereiks man tam sugaišti kelis mėnesius darbo? Hm, turbūt netgi ilgiau...
Kitaip tariant, kad ir koks būtum gudrus IT specas, tačiau reikia pripažinti, kad IT rinkos kompanija, galinti nusamdyti kelis tūkstančius darbuotojų - galės paruošti gaminį, kuriuo bus galima imti ir naudotis. Ir pakartoti jo funkcionalą tame pat lygyje per protingą laiko tarpą vienas žmogus neturi jokių galimybių. Todėl nusprendžiau nesivaržyti ir tiesiog pakeisti savadarbį serverį rinkoje parduodama universalia duomenų saugykla. Tuo labiau, kad senajame vis vien jau ėmė trūkti vietos, nuo senatvės ėmė garsiai ūžti dauguma ventiliatorių, o ir elektros sąnaudos bei šilumos išsiskyrimas pas eilinį kompiuterį yra nesulyginamos su specializuota įranga.
Renkantis saugyklą, iš principo reikėjo rinktis tarp 3 vardų: „Asus“, „QNAP“ ir „Synology“, nes kiti gamintojai arba nesiūlo savo gaminių Lietuvos rinkai, arba jų gaminiai yra riboto funkcionalumo. Kelis mėnesiu varčius „Storage Review“, „NAS Compares“ puslapius bei „Youtube“ apžvalgas galiausiai apsistojau ties „QNAP-473A“ modeliu. „Asus“ saugyklos buvo atmestos, nes pas mus nebuvo naujos kartos įrenginių, o saugykla perkama mažiausiai 5 metams į priekį. QNAP papirko geresne aparatine įranga už mažesnę kainą, lyginant su „Synology“, programinės įrangos kokybės sąskaita. Kita vertus, realiai pabandęs QNAP programas, imu jau abejoti savo sprendimu. Tačiau apie viską iš eilės.
Lokalus DNS domenas gali trukdyti „Kubernetes“ rasti išorinius adresus
- Informacija
- Parašė Elvinas
- Skaitytojų: 666
DNS vardų sistema yra labai svarbi bet kurios kompiuterinių tinklų sistemos dalis, įskaitant ir „Kubernetes“. Vidiniam tinklo adresų valdymui „Kubernetes“ naudoja „CoreDNS“ vardų sistemos serverį, kuris puikiai susitvarko su konteinerių tinklo sistemos ypatumais. Vienas jų - vidinių „Kubernetes“ tarnybų ir konteinerių adresų valdymas. Kiekvienas „Service“ tipo objektas „Kubernetes“ tinkle gauna savo DNS įrašą ir jį galima pasiekit tiek pirmojo lygio vardu: „serviso_vardas“, tiek antrojo: „serviso_vardas.vardu_sritis“, tiek ir „pilnu“ (FQDN vardo gale turi būti taškas) vardu: „serviso_vardas.vardu_sritis.svc.cluster.local“. Taip supaprastinamas „Kubernetes“ pritaikytų programinių sistemų kūrimas, nes pakanka žinoti sukurto serviso vardą ir programa galės naudotis tos tinklo tarnybos paslaugomis, nes „CoreDNS“ pasirūpins IP adreso suradimu ir bus galima užmegzti tinklo ryšį.
Tačiau prireikus rasti išorinės sistemos IP adresą, pavyzdžiui, konteineriui prireikus atlikti paiešką „Google“ paieškos sistemoje, pasireiškia tinklo vardų radimo subtilybės. Gavęs „google.com“ užklausą, konteineris nieko nežino apie „Google“, nes jo požiūriu tai yra bandymas rasti „google“ „Service“ tipo objekto adresą, „com“ vardų srityje. Tik nepavykus rasti tokio įrašo visuose klasterio „search domains“ domenų aprašuose, ši užklausa bus siunčiama į išorinius DNS vardų serverius, vienas kurių gali būti vietinio tinklo DNS serveris. Ir štai čia vietinio tinklo DNS serveris gali „pakišti kiaulę“, įtraukdamas savo vietinio tinklo domeno, pavyzdžiui, „home.lan“ į „Kubernetes“ „search domains“ sąrašą. Nepavykus rasti „google.com“ „Kubernetes“ tinkle, suformuojama užklausa rasti „google.com.home.lan“ adresą. Savaime suprantama, kad namų tinkle tokio adreso nėra. Tačau užuot atsiuntusi „NXDOMAIN“ atsakymą, nurodantį, kad įrašo rasti nepavyko ir reikia bandyti toliau, t.y. ieškoti tikro išorinio adreso, tinklo maršrutizatoriaus „DNSMasq“ tarnyba kažkodėl gražindavo „NODATA“ atsakymą. Tai sutrikdydavo vardų paieškos bandymų seką, konteineris nebeieškodavo „google.com“ domeno, nuspręsdamas, kad toks vardas neegzistuoja.
Tingintiems skaityti toliau - problemą pavyko išspręsti tinklo maršrutizatoriaus „DNSMasq“ programoje išjungus „Do not cache negative replies, e.g. for non existing domains“ nuostatą. Ją išjungus, „DNSMasq“ ėmė teisingai gražinti NXDOMAIN atsakymą ne tik neegzistuojantis.home.lan adresui, bet ir antro.lygio.home.lan ar google.com.home.lan adresams. Tiesa, gali būti, kad buvo kažkoks laikinas sutrikimas, nes dabar net ir įjungus šią nuostatą, DNS sistema gražina teisingą NXDOMAIN atsakymą. Na, o besidomintys DNS viduriais, gali skaityti toliau.
Read more: Lokalus DNS domenas gali trukdyti „Kubernetes“ rasti išorinius adresus
Pakeliui į „Kubernetes“ klasterį
- Informacija
- Parašė Elvinas
- Skaitytojų: 743
Kaip paaiškėjo pusės dienos darbo klasterio diegimui nepakako. O esamų programų migravimui ir pritaikymui normaliam „Kubernetes“ klasteriui prireikė daugiau, nei savaitės ir šis procesas tebevyksta, nes savaitgaliais ir šiaip ką veikti, o po darbo to laiko lieka ne taip jau ir daug. Taigi apie viską iš eilės. Pirmiausia apie „Kubernetes“ diegimą, nes serverių būsena "Ready" dar nereiškia, kad jis tikrai paruoštas darbui.
Pirmiausia teko susidurti su keliomis Linux sistemos klaidomis ir programinės įrangos nesuderinamumais. Įdiegęs „Kubernetes“, savaime suprantama norėjau turėti galimybę matyti klasterio apkrovą ir išteklių sąnaudas. Tam reikėjo įdieti „Kubernetes“ Metrics“ tarnybą, tačiau paaiškėjo kad paprastos diegimo instrukcijos, pateiktos https://github.com/„Kubernetes“-sigs/metrics-server/ puslapyje nėra pakankamos. Reikėjo papildomų veiksmų, leidžiančių normaliai išnaudoti TLS šifravimą. O besiaiškinant, kodėl „Kubernetes“ neveikė išteklių naudojimo tarnyba, paaiškėjo, kad turima „Cillium“ tinko tarnyba nėra suderinama su „Ubuntu 22.04“.
Taigi įdiegus „Metrics“ tarnybą, paaiškėjo, kad jokių išteklių sanaudų duomenų ji nerenka, programos ataskaitose buvo matomos TCP tinklo ryšio klaidos.
Mini kompiuteriai mini „Kubernetes“ klasteriui
- Informacija
- Parašė Elvinas
- Skaitytojų: 838
Migracija iš paprastų konteinerių į „Kubernetes“ buvo pradėta gan seniai ir prieš keletą mėnesių buvo sėkmingai užbaigta, kai į „Kubernetes“ persikėlė paskutinės tarnybos, tokios kaip „Transmission“ ir „Minecraft“. Žinoma, tobulinti dar yra ką - didelė dalis tarnybų naudoja „host network“ tinklo ryšius bei "host path" tipo duomenų saugyklas. Visa tai turės būti pakeista į labiau „Kubernetes“ klasteryje įprastus „Ingress“ ir „Persistent Volume“ išteklius. Tačiau iki šiol visas „Kubernetes“ klasteris buvo sudarytas iš vieno kompiuterio ir tai ėmė kelti savų iššūkių. Pirmiausia, kartais tiesiog jau ėmė trūkti kompiuterio išteklių. Be to, turint vieną kompiuterį - nelabai yra galimybių išsibandyti apkrovos balansavimo technologijas. Todėl atėjo laikas klasterio plėtrai.
Kadangi elektra šiais laikais yra gan brangus išteklius, net ir turintiems Saulės elektrinę, todėl įprastiniai duomenų centrų serveriai, neretai srebiantys po pusę kilovato ar daugiau, nebuvo svarstomi. Tuo labiau, kad nors kiek ekonomiškesnių serverių kainos yra gerokai aukštesnės, nei norėčiau išleisti namų duomenų centrui, kuris neneša tiesioginių pajamų. Todėl jau kokį pusmetį žiūrinėjau į mažųjų kompiuterių pasiūlą. Galiausiai buvo apsispręsta, kad serverinėje spintoje turės įsikurti 3 mažieji „Lenovo ThinkCentre M93“ kompiuteriai. Šie mažyliai su 8GB RAM, 200GB SSD disku ir i7-4765T procesoriais pastebimai padidins „Kubernetes“ klasterio skaičiavimo pajėgumus, neiškeldami elektros sąnaudų į kosmosą. Kad ir kokia apkrova būtų - jie nepajėgūs naudoti didesnę, nei 65W galią, nes tik tiek gali tiekti jiems elektrą tiekiantys nešiojamųjų kompiuterių maitinimo šaltiniai. Todėl sumoje šie trys kompiuteriai neturėtų naudoti daugiau, nei 220W.
Taigi, po pusdienio darbo, iš kurio didžiąją dalį sugaišau kurdamas USB laikmeną sistemos diegimui (nes iš vienos laikmenos sistema užsispyrusiai nenorėjo krautis), ant stalo sukrauta tapo mano „Kubernetes“ klasterio dalimi. Tiesa, kol kas kompiuteriams dar nėra priskirta jokia rolė, nes įdiegus sistemą, kompiuteriai buvo išjungti ir supakuoti į dėžę. Klasterio plėtimas atidedamas iki kito savaitgalio, nes tvarkingai išvedžioti už kompiuterių matomą kabelių „kūšį“ reikia laiko.
$ kubectl get nodes
NAME STATUS ROLES AGE VERSION
k8s1 Ready <none> 119m v1.23.0
k8s2 Ready <none> 9m17s v1.23.0
k8s3 Ready <none> 8m23s v1.23.0
vm-serv Ready control-plane,master 670d v1.23.0
„Dungeons and Dragons“ leidėjai nusprendė išlaisvinti savo kūrinį
- Informacija
- Parašė Elvinas
- Skaitytojų: 488
Vieno garsiausių vaidmenų žaidimų sistemos kūrėjai nusprendė žengti drąsų ir, sakyčiau, precedento neturintį žingsnį - pakeisti „Dungeons and Dragons“ stalo žaidimų sistemos licenciją į laisvąją „Creative Commons“. „Wizards of The Coast“ atstovai pripažino išridenę "1", išleisdami „Dungeons and Dragons“ stalo žaidimų licenciją „OGL 1.0a“ arba kitaip tariant susimovę pagal pilną programą. Dabar jau atšaukta „Open Gaming Licence 1.0a“ (OGL 1.0a) numatė keletą punktus, reikalavusius pateikti ataskaitas „Wizards of The Coast“, jei sukurtas stalo žaidimas uždirbtų daugiau, nei 50000 JAV dolerių, o uždirbus daugiau, nei 750000$, žaidimo autorius turėtų susimokėti 25% proc. autorinius mokesčius. Taip tarp licencijos sąlygų buvo punktai, leidę „Wizards of The Coast“ išleisti DnD sistemą naudojantį žaidimą, potencialiai neminint autorystės ar nemokant autorinių mokesčių žaidimo kūrėjui.
Stalo žaidimų bendruomenėje kilus triukšmui, „Wizards of The Coast“ atsižvelgė į dešimčių tūkstančių žaidimų fanatų ir kūrėjų peticijas ir atšaukė prieštaringą OGL 1.0a licenciją ir pakeis ją žaidimų autoriams draugiškesne „OGL 1.2“. Tačiau, kaip nurodoma „Wizards of The Coast“ naujienoje, visas stalo žaidimų bazinis turinys nuo šiol bus pasiekiamas pagal bendruomeninę „Creative Commons“ licenciją. Žaidimų kūrėjai kviečiami palikti savo atsiliepimus apie OGL 1.2 licencijos juodraštį, į kuriuos „Wizards of The Coast“ žada atsižvelgti paskelbdami galutinę „OGL 1.2“ licencijos versiją.
Toks žingsnis yra labai netikėtas žaidimų rinkoje, kur turinio autoriai uoliai saugo savo teritoriją.
Dviračiu į darbą - misija daugiau, nei įmanoma
- Informacija
- Parašė Elvinas
- Skaitytojų: 1005
Šių metų ankstyvą pavasarį nusprendžiau pabandyti alternatyvų būdą keliauti į darbą - minti pedalus. Sprendimas buvo priimtas spontaniškai - pasėdėjus sekmadienį (berods) vakare su kaimynais ir tarp visų kitų temų prie stalo, pablevyzgojus apie dviračius. O pirmadienio ryte, apėjau automobilį, išsitraukiau dviratį ir užsimetęs kuprinę, numyniau darbo link. Apie 7 ryto kovo mėnesį dar dar kaip reikiant šaltoka ir darbe prireikė atsigauti geros valandos, nes nu kam tas buržujų išmislas - termodrabužiai... "Weearin' jeans and leather, not cracker jack clothes"... :D Na, kitą dieną jau buvau kiek protingesnis.
Pripažinsiu pirmosiomis dienomis buvo sunkoka ir po tų 10km, prireikdavo pasikeisti apatinius marškinėlius. Bet po savaitės kitos organizmas apsiprato ir išlaikyti ramų vidutinį 16-17 km/h greitį nebekilo jokių sunkumų, o į darbą atvykdavau tik gerokai sušilęs, jei neskaityti dviračio šalmu pridengtos makaulės. Taip nuo balandžio mėnesio, kai pradėjau naudoti „Strava“, nes ankstesnė „Amazfit GTS 2E“ sinchronizavimo programa telefone nusinešė statistiką drauge su laikrodžio reset'u, susikaupė 112 kelionių dviračiu, kurios sudarė daugiau nei 1000km. Prie to kažkiek prisidėjo ir mano iniciatyva mano pradėta kelionės į darbą alternatyvia transporto priemone skatino iniciatyva #CentricMoves :) . Bet per keletą mėnesių jau tapo įprasta, kad automobilis lieka garaže, o į darbą minu pats ir taip prisidedu tiek prie savo, tiek prie planetos gerovės. :)
Reziumuojant šių metų rezultatus - galiu pasakyti, kad važiuoti į darbą ne automobiliu, o dviračiu ne tik įmanoma, bet ir visai patogu. Tam nebūtina turėti brangaus dviračio ar kažkokių ypatingų fizinių gebėjimų, kurie mano atveju yra gerokai žemiau plintu... ėėhm... statistinio vidurkio. Taip pat, priešingai, nei daugelis mano - dviratis nėra vien tik vasaros transporto priemonė. Netgi priešingai - minti vėsiais pavasario ir rudens rytais buvo kur kas maloniau, nei karštais vasaros vakarais. :) Tačiau, kaip visuomet, yra keletas "bet", kurie daugiau ar mažiau gadiną šios geros alternatyvos automobiliui naudojimą. Taigi apie viską iš eilės.
Puslapis 1 iš 43