Komforto ausims beieškant: Soundcore Space Q45 prieš Bose QuietComfort QC45
- Informacija
- Parašė Elvinas
- Skaitytojų: 4208
Susirinkimuose praleidžiant mažiausiai po keletą valandų per dieną, atsirado poreikis ieškoti naujų ausinių. Prie darbinių kompiuterių gauti 3000 ir 5000 serijos „Plantronics“ įrenginiai yra patogūs ir ne itin vargina ausis, tačiau abu turi esminį trūkumą – abu yra jungiami USB laidu. Dirbant dviem nešiojamaisiais kompiuteriais, tai nėra labai patogu. O ir pats laidas yra ne kartą pasipainiojęs po ranka ir ausinės skrido nuo stalo arba nuo ausų…
Dar viena priežastis ieškoti ausinių buvo noras kažkuo pakeisti turimas „Sennheiser HD 485“ ausines, kurios didžiąją laiko kabo ant kablio. Jų garsas malonus, tačiau dėvint akinius, ausų nuovargis pradeda jaustis jau po 20-30 minučių, todėl ilgiau sėdint prie kompiuterio anksčiau jas keisdavo kadaise įsigyta „Philips SBC HP200“ pigiena, o pastaruoju metu vis dažniau ėmiau naudoti darbines „Plantronics 3200“, kurių kaušelių oda po penkerių metų aktyvaus naudojimo jau ėmė luptis, o nulūžusį USB laidą teko perlituoti. Ironiška, nes „Sennheiser HD 485“ būtent ir buvo pirktos, pakeisti „Philips“, kurių kaušelių porolonas nuo senumo ėmė trūnyti
USB A tipo jungtis taip pat nepadeda, kai norisi tiesiog pasėdėti ir paklausyti muzikos – jos neįkiši nei į telefoną, nei į stiprintuvą. Kitas reikalavimas ausinėms atsirado, prisiminus keliones lėktuvu ar šiaip būnant triukšmingoje aplinkoje – išbandžius kolegų turimas ausines su triukšmo šalinimu, supratau, kad ši funkcija tikrai bus naudinga.
Read more: Komforto ausims beieškant: Soundcore Space Q45 prieš Bose QuietComfort QC45
500km elektriniu dviračiu: pirmieji įspūdžiai
- Informacija
- Parašė Elvinas
- Skaitytojų: 2016
Keliones į darbą bandau optimizuoti jau antri metai ir palikti automobilį namie, pakeisdamas jį dvirate transporto priemone. Važiuoti dviračiu smagu, tačiau yra keletas niuansų - vienas jų, į darbą visgi dažnai atkeliauju pakankamai sušilęs bei nesijaučiu komfortiškai. Taip, kitame aukšte yra dušai, tačiau eiti iki jų tingisi, o ir laiko tuomet sugaištama bus daugiau. Galiausiai progreso variklis - tinginystė nugalėjo ir gimtadienio proga nusprendžiau kelionę iki darbo elektrifikuoti. Taigi pirmieji įspūdžiai, po maždaug 500 km naujo pobūdžio kelionių į darbą ir atgal namo.
Pirmiausia apie patį dviratį: po ilgų "meditavimų" išsirinkau kažkada buvusio Vokietijos gamintojo (2022 kompanija bankrutavo ir buvo perimta Singapūro investuotojų) „Prophete“ dviratį. Tikslaus modelio nebepamenu, nes tai buvo senų modelių išpardavimas ir gavosi taip, jog rinkausi pagal tai, kuris dviratis važiavosi smagiausiai iš tuo metu parduotuvėje buvusiųjų. Galima sakyti, tai buvo impulsyvus pirkimas su ankstesniu pasiruošimu. :D Taigi jei kalbėti apie pagrindinius parametrus, tai pirkau 21" rėmo dydžio dviratį 28" dydžio ratais, centriniu „Bafang“ 500W/100Nm elektros varikliu ir 9 išorinių pavarų Shimano Altus mechanizmu. Jei trumpai - dviračiu esu patenkintas, kiekvieną kartą juo važiuodamas, tačiau antro tokio paties nebepirkčiau. Kodėl taip - skaitykite toliau. :)
Savos gamybos serverio keitimas QNAP saugykla
- Informacija
- Parašė Elvinas
- Skaitytojų: 2690
Kaupiant vis daugiau patirties, vis dažniau imi vertinti išmintį: „nors ir gali, tačiau nebūtinai turi“ („just because you can, does not mean you should“). Ir namų serveris tai pat patenka į šį apibrėžimą. Ar aš galiu pasidaryti savo serverį, teikiantį duomenų saugyklos, DHCP, failų siuntimo ir kitas funkcijas? Tikrai taip! Ar aš galiu tai padaryti pigiau, nei siūlo gatavų serverių gamintojai? Tikrai taip! Ar pavyks padaryti šias paslaugas patogias naudotis? Hm, na galbūt... Ar nereiks man tam sugaišti kelis mėnesius darbo? Hm, turbūt netgi ilgiau...
Kitaip tariant, kad ir koks būtum gudrus IT specas, tačiau reikia pripažinti, kad IT rinkos kompanija, galinti nusamdyti kelis tūkstančius darbuotojų - galės paruošti gaminį, kuriuo bus galima imti ir naudotis. Ir pakartoti jo funkcionalą tame pat lygyje per protingą laiko tarpą vienas žmogus neturi jokių galimybių. Todėl nusprendžiau nesivaržyti ir tiesiog pakeisti savadarbį serverį rinkoje parduodama universalia duomenų saugykla. Tuo labiau, kad senajame vis vien jau ėmė trūkti vietos, nuo senatvės ėmė garsiai ūžti dauguma ventiliatorių, o ir elektros sąnaudos bei šilumos išsiskyrimas pas eilinį kompiuterį yra nesulyginamos su specializuota įranga.
Renkantis saugyklą, iš principo reikėjo rinktis tarp 3 vardų: „Asus“, „QNAP“ ir „Synology“, nes kiti gamintojai arba nesiūlo savo gaminių Lietuvos rinkai, arba jų gaminiai yra riboto funkcionalumo. Kelis mėnesiu varčius „Storage Review“, „NAS Compares“ puslapius bei „Youtube“ apžvalgas galiausiai apsistojau ties „QNAP-473A“ modeliu. „Asus“ saugyklos buvo atmestos, nes pas mus nebuvo naujos kartos įrenginių, o saugykla perkama mažiausiai 5 metams į priekį. QNAP papirko geresne aparatine įranga už mažesnę kainą, lyginant su „Synology“, programinės įrangos kokybės sąskaita. Kita vertus, realiai pabandęs QNAP programas, imu jau abejoti savo sprendimu. Tačiau apie viską iš eilės.
Lokalus DNS domenas gali trukdyti „Kubernetes“ rasti išorinius adresus
- Informacija
- Parašė Elvinas
- Skaitytojų: 2900
DNS vardų sistema yra labai svarbi bet kurios kompiuterinių tinklų sistemos dalis, įskaitant ir „Kubernetes“. Vidiniam tinklo adresų valdymui „Kubernetes“ naudoja „CoreDNS“ vardų sistemos serverį, kuris puikiai susitvarko su konteinerių tinklo sistemos ypatumais. Vienas jų - vidinių „Kubernetes“ tarnybų ir konteinerių adresų valdymas. Kiekvienas „Service“ tipo objektas „Kubernetes“ tinkle gauna savo DNS įrašą ir jį galima pasiekit tiek pirmojo lygio vardu: „serviso_vardas“, tiek antrojo: „serviso_vardas.vardu_sritis“, tiek ir „pilnu“ (FQDN vardo gale turi būti taškas) vardu: „serviso_vardas.vardu_sritis.svc.cluster.local“. Taip supaprastinamas „Kubernetes“ pritaikytų programinių sistemų kūrimas, nes pakanka žinoti sukurto serviso vardą ir programa galės naudotis tos tinklo tarnybos paslaugomis, nes „CoreDNS“ pasirūpins IP adreso suradimu ir bus galima užmegzti tinklo ryšį.
Tačiau prireikus rasti išorinės sistemos IP adresą, pavyzdžiui, konteineriui prireikus atlikti paiešką „Google“ paieškos sistemoje, pasireiškia tinklo vardų radimo subtilybės. Gavęs „google.com“ užklausą, konteineris nieko nežino apie „Google“, nes jo požiūriu tai yra bandymas rasti „google“ „Service“ tipo objekto adresą, „com“ vardų srityje. Tik nepavykus rasti tokio įrašo visuose klasterio „search domains“ domenų aprašuose, ši užklausa bus siunčiama į išorinius DNS vardų serverius, vienas kurių gali būti vietinio tinklo DNS serveris. Ir štai čia vietinio tinklo DNS serveris gali „pakišti kiaulę“, įtraukdamas savo vietinio tinklo domeno, pavyzdžiui, „home.lan“ į „Kubernetes“ „search domains“ sąrašą. Nepavykus rasti „google.com“ „Kubernetes“ tinkle, suformuojama užklausa rasti „google.com.home.lan“ adresą. Savaime suprantama, kad namų tinkle tokio adreso nėra. Tačau užuot atsiuntusi „NXDOMAIN“ atsakymą, nurodantį, kad įrašo rasti nepavyko ir reikia bandyti toliau, t.y. ieškoti tikro išorinio adreso, tinklo maršrutizatoriaus „DNSMasq“ tarnyba kažkodėl gražindavo „NODATA“ atsakymą. Tai sutrikdydavo vardų paieškos bandymų seką, konteineris nebeieškodavo „google.com“ domeno, nuspręsdamas, kad toks vardas neegzistuoja.
Tingintiems skaityti toliau - problemą pavyko išspręsti tinklo maršrutizatoriaus „DNSMasq“ programoje išjungus „Do not cache negative replies, e.g. for non existing domains“ nuostatą. Ją išjungus, „DNSMasq“ ėmė teisingai gražinti NXDOMAIN atsakymą ne tik neegzistuojantis.home.lan adresui, bet ir antro.lygio.home.lan ar google.com.home.lan adresams. Tiesa, gali būti, kad buvo kažkoks laikinas sutrikimas, nes dabar net ir įjungus šią nuostatą, DNS sistema gražina teisingą NXDOMAIN atsakymą. Na, o besidomintys DNS viduriais, gali skaityti toliau.
Read more: Lokalus DNS domenas gali trukdyti „Kubernetes“ rasti išorinius adresus
Pakeliui į „Kubernetes“ klasterį
- Informacija
- Parašė Elvinas
- Skaitytojų: 2516
Kaip paaiškėjo pusės dienos darbo klasterio diegimui nepakako. O esamų programų migravimui ir pritaikymui normaliam „Kubernetes“ klasteriui prireikė daugiau, nei savaitės ir šis procesas tebevyksta, nes savaitgaliais ir šiaip ką veikti, o po darbo to laiko lieka ne taip jau ir daug. Taigi apie viską iš eilės. Pirmiausia apie „Kubernetes“ diegimą, nes serverių būsena "Ready" dar nereiškia, kad jis tikrai paruoštas darbui.
Pirmiausia teko susidurti su keliomis Linux sistemos klaidomis ir programinės įrangos nesuderinamumais. Įdiegęs „Kubernetes“, savaime suprantama norėjau turėti galimybę matyti klasterio apkrovą ir išteklių sąnaudas. Tam reikėjo įdieti „Kubernetes“ Metrics“ tarnybą, tačiau paaiškėjo kad paprastos diegimo instrukcijos, pateiktos https://github.com/„Kubernetes“-sigs/metrics-server/ puslapyje nėra pakankamos. Reikėjo papildomų veiksmų, leidžiančių normaliai išnaudoti TLS šifravimą. O besiaiškinant, kodėl „Kubernetes“ neveikė išteklių naudojimo tarnyba, paaiškėjo, kad turima „Cillium“ tinko tarnyba nėra suderinama su „Ubuntu 22.04“.
Taigi įdiegus „Metrics“ tarnybą, paaiškėjo, kad jokių išteklių sanaudų duomenų ji nerenka, programos ataskaitose buvo matomos TCP tinklo ryšio klaidos.
Mini kompiuteriai mini „Kubernetes“ klasteriui
- Informacija
- Parašė Elvinas
- Skaitytojų: 3024
Migracija iš paprastų konteinerių į „Kubernetes“ buvo pradėta gan seniai ir prieš keletą mėnesių buvo sėkmingai užbaigta, kai į „Kubernetes“ persikėlė paskutinės tarnybos, tokios kaip „Transmission“ ir „Minecraft“. Žinoma, tobulinti dar yra ką - didelė dalis tarnybų naudoja „host network“ tinklo ryšius bei "host path" tipo duomenų saugyklas. Visa tai turės būti pakeista į labiau „Kubernetes“ klasteryje įprastus „Ingress“ ir „Persistent Volume“ išteklius. Tačiau iki šiol visas „Kubernetes“ klasteris buvo sudarytas iš vieno kompiuterio ir tai ėmė kelti savų iššūkių. Pirmiausia, kartais tiesiog jau ėmė trūkti kompiuterio išteklių. Be to, turint vieną kompiuterį - nelabai yra galimybių išsibandyti apkrovos balansavimo technologijas. Todėl atėjo laikas klasterio plėtrai.
Kadangi elektra šiais laikais yra gan brangus išteklius, net ir turintiems Saulės elektrinę, todėl įprastiniai duomenų centrų serveriai, neretai srebiantys po pusę kilovato ar daugiau, nebuvo svarstomi. Tuo labiau, kad nors kiek ekonomiškesnių serverių kainos yra gerokai aukštesnės, nei norėčiau išleisti namų duomenų centrui, kuris neneša tiesioginių pajamų. Todėl jau kokį pusmetį žiūrinėjau į mažųjų kompiuterių pasiūlą. Galiausiai buvo apsispręsta, kad serverinėje spintoje turės įsikurti 3 mažieji „Lenovo ThinkCentre M93“ kompiuteriai. Šie mažyliai su 8GB RAM, 200GB SSD disku ir i7-4765T procesoriais pastebimai padidins „Kubernetes“ klasterio skaičiavimo pajėgumus, neiškeldami elektros sąnaudų į kosmosą. Kad ir kokia apkrova būtų - jie nepajėgūs naudoti didesnę, nei 65W galią, nes tik tiek gali tiekti jiems elektrą tiekiantys nešiojamųjų kompiuterių maitinimo šaltiniai. Todėl sumoje šie trys kompiuteriai neturėtų naudoti daugiau, nei 220W.
Taigi, po pusdienio darbo, iš kurio didžiąją dalį sugaišau kurdamas USB laikmeną sistemos diegimui (nes iš vienos laikmenos sistema užsispyrusiai nenorėjo krautis), ant stalo sukrauta tapo mano „Kubernetes“ klasterio dalimi. Tiesa, kol kas kompiuteriams dar nėra priskirta jokia rolė, nes įdiegus sistemą, kompiuteriai buvo išjungti ir supakuoti į dėžę. Klasterio plėtimas atidedamas iki kito savaitgalio, nes tvarkingai išvedžioti už kompiuterių matomą kabelių „kūšį“ reikia laiko.
$ kubectl get nodes
NAME STATUS ROLES AGE VERSION
k8s1 Ready <none> 119m v1.23.0
k8s2 Ready <none> 9m17s v1.23.0
k8s3 Ready <none> 8m23s v1.23.0
vm-serv Ready control-plane,master 670d v1.23.0
Puslapis 1 iš 43