Hm... Pasirodo jau daugiau nei metai, kaip turiu šį vamzdį. Deja, reikia pripažinti, jog per tuos metus su pliusu taip ir neišmokau gerai orientuotis tarp dangaus šviesulių. Surasti blankesnius, nei Jupiteris ar ryškiausios žvaigždės dangaus objektus namie trukdo per ryškios šviesos, apžviečiančios Kauno centro dangaus skliautą. Na, o vasaros pabaigoje nuvykus į tamsų užmiestį, supratau, jog pernelyg tamsus dangus, kuriame mirguliuoja tūkstančiai žvaigždžių, taip pat nepadeda rasti tą vieną blankią švieselę. 
Taigi, jau kurį laiką galvojau apie automatinę montuotę, leidžiančią stebėti dangų, užuot porą valandų pūkšti darant pritūpimus ir pasilenkimus, ieškant ieškiklyje vaizdo, panašaus į kompiuterio ekrane pateikiamą žvaigždyno schemą. Prieš kelias dienas pagaliau surinkau neseniai įsigytą "Synta Skywatcher EQ5 Pro (SynScan)" - reikėjo pakeisti sudegusią pavarų variklių valdymo elektroniką, užmauti žiedus ant vamzdžio ir ... įjungus pamatyti, jog varikliai nė krust. 
Po paros nervų tampymo ir galvos laužymo, kas dar galėjo būti susvilę pirktoje montuotėje pastebėjau jog reikėtų vietomis sukeisti du laidus, nes paprastai du įėjimai nėra jungiami vienas su kitu. Sukeitus, montuotė palaimingai sužviegė, reaguodama į valdymo mygtukus. Tad vakar vakare nusprendžiau, jog negalima daugiau gaišti ir reikia tempti žaislą į lauką.
Technika žymiai sudėtingesnė, nei Dobsono taburetė. O tuo pačiu ir sunkesnė. Prireikė net 4 reisų "kiemas - palėpė", kol visos montuotės dalys ir teleskopas atsidūrė lauke. Paskui dar 20 minučių visos šios dalys buvo sustatomos į vietas, sujungiamos, priveržiamos, montuotė pasukama daugmaž šiaurės kryptimi ir galiausiai maitinimo šaltinis prijungiamas prie elektros tinklo.
Po negarsaus pyptelėjimo, raudonai švytinčiame ekrane įsižiebė pasiūlymas sulygiuoti montuotę. Nusprendžiau rinktis dviejų žvaigždžių lygiavimą, nes vienos gali nepakakti, o gaudyti 3 tingėsiu. Pirmąja pasirinkau Vegą - ryški žvaigždė pietvakariniame dangaus skliaute puikiai tam tinka. Antrąja ištrinkau Aliotą - Didžiųjų Grįžulo Ratų "samčio" "koto" pradžios žvaigždę.
Pasirinkus pirmąją žvaigždę aparatas sužviegė ir pasuko teleskopą link Vegos, tačiau pačios žvaigždės ieškiklyje net nesimatė. Teko "iš akies" mygtukais pasukioti vamzdį, kol ji išlindo į ieškiklio matymo lauką. Sucentravus Vegą ieškiklio kryžmėje ir tiksliai sucentravus okuliaro matymo lauke - patvirtinau centravimą. Aliotą EQ5 surado jau daug tiksliau ir greitai "nustūmus" žvaigždę į matymo lauko centrą lygiavimas buvo baigtas.
Pirmuoju taikiniu pasirinkau M13 kamuolinį spiečių, esantį Heraklio žvaigždyne, mat jis yra tarp Vegos ir Alioto - montuotė mikliai surado šį spiečių ir pateikė beveik 25mm okuliaro centre. Geras! 
Iškišęs liežuvį, ėmiau šaudyti į visus po ranka pasitaikančius M ir IC giliojo dangaus objektus, ryškesnius, nei 6-6,5 ryškio, nes jau ir M13 Kauno centre matomas, kaip blankokas vatos kamuoliukas.
Per nepilną valandą taip susimedžiojau ir apžiūrėjau kokius 7 ar 8 GDO, kai paskutinį kartą maždaug tiek laiko Dobsonu ieškojau kažkurio kamuolini o spiečiaus. Suradau dar daugiau, tačiau dėl ilgo teleskopo vamzdžio kartais okuliaras atsidurdavo 1,7m aukštyje ir buvo nukreiptas aukštyn - be taburetės pažiūrėt žemyn buvo neįmanoma. Kaip ir reikėjo tikėtis, įsismaginus keliauti po dangų, kas nors turėjo įvykti... kaip taisyklė ne itin gero.
Pultelyje suspaudžiau ir EQ5 man paslaugiai parodė kaimynų langą - deja kieme yra ankštoka ir regimas dangaus skliautas yra gana ribotas, švelniai pasakius. Tada nusprendžiau pabandyti įžiūrėti blankesnius objektus, esančius kitoje Gįžulio Ratų pusėje, jei atmintis nepaveda M51. Montuotė paslaugiai ėmė sukti teleskopą link M51 ir staiga variklių zyzimą pertraukė kostintis džeržgimas. Mikliai ėmiau spaudyti "Esc" ir stabdyt montuotę.
Tapo akivaizdi dar vienas ilgo židinio nuotolio Niutono, sumontuoto ant ekvatorinės montuotės, trūkumas - jis tiesiog gali kliūti už montuotės trikojo. Pabandžius "išlaisvinti" montuotę, savaime aišku, nepataikiau į tinkamą mygtuką, nes mygtukai aukštyn/žemyn ir kairėn/dešinėn ne visai atitinka realų judesį ir vėl pasigirdo nemalonūs peršokančių dantračių garsai. Pagaliau "apėjus" trikojį tapo aišku, jog montuotės lygiavimas jau numuštas, nes nurodžius surasti Andromedą - okuliare mačiau tik pilkšvą dangaus skliautą.
Iš naujo sulygiavus montuotę ir pažiūrėjus į laikrodį, nusprendžiau, jog pirmai nakčiai pakaks ir reikia viską pakuoti, nešt namo ir eit miegot, nes kitą rytą dar į darbą reikėjo keltis. Tad pasirinkau "Park mount" ir laimingas, kaip slyva išjungiau montuotę. Tuo ketvirtadienio vakaro dangaus stebėjimą ir baigiau.
Reziumuojant galiu pasakyti, kad "Synscan" ar panašus priedas prie montuotės labai palengviną gyvenimą pradedančiam astronomui mėgėjui.