Bacila
Mano pasvaigimai apie IT ir apie viską, kas liko be IT. 
- Informacija
- Parašė Elvinas
- Tėvinė kategorija: Blog'as
- Skaitytojų: 4253
Susirinkimuose praleidžiant mažiausiai po keletą valandų per dieną, atsirado poreikis ieškoti naujų ausinių. Prie darbinių kompiuterių gauti 3000 ir 5000 serijos „Plantronics“ įrenginiai yra patogūs ir ne itin vargina ausis, tačiau abu turi esminį trūkumą – abu yra jungiami USB laidu. Dirbant dviem nešiojamaisiais kompiuteriais, tai nėra labai patogu. O ir pats laidas yra ne kartą pasipainiojęs po ranka ir ausinės skrido nuo stalo arba nuo ausų…
Dar viena priežastis ieškoti ausinių buvo noras kažkuo pakeisti turimas „Sennheiser HD 485“ ausines, kurios didžiąją laiko kabo ant kablio. Jų garsas malonus, tačiau dėvint akinius, ausų nuovargis pradeda jaustis jau po 20-30 minučių, todėl ilgiau sėdint prie kompiuterio anksčiau jas keisdavo kadaise įsigyta „Philips SBC HP200“ pigiena, o pastaruoju metu vis dažniau ėmiau naudoti darbines „Plantronics 3200“, kurių kaušelių oda po penkerių metų aktyvaus naudojimo jau ėmė luptis, o nulūžusį USB laidą teko perlituoti. Ironiška, nes „Sennheiser HD 485“ būtent ir buvo pirktos, pakeisti „Philips“, kurių kaušelių porolonas nuo senumo ėmė trūnyti
USB A tipo jungtis taip pat nepadeda, kai norisi tiesiog pasėdėti ir paklausyti muzikos – jos neįkiši nei į telefoną, nei į stiprintuvą. Kitas reikalavimas ausinėms atsirado, prisiminus keliones lėktuvu ar šiaip būnant triukšmingoje aplinkoje – išbandžius kolegų turimas ausines su triukšmo šalinimu, supratau, kad ši funkcija tikrai bus naudinga.
Read more: Komforto ausims beieškant: Soundcore Space Q45 prieš Bose QuietComfort QC45
- Informacija
- Parašė Elvinas
- Tėvinė kategorija: Blog'as
- Skaitytojų: 2053
Keliones į darbą bandau optimizuoti jau antri metai ir palikti automobilį namie, pakeisdamas jį dvirate transporto priemone. Važiuoti dviračiu smagu, tačiau yra keletas niuansų - vienas jų, į darbą visgi dažnai atkeliauju pakankamai sušilęs bei nesijaučiu komfortiškai. Taip, kitame aukšte yra dušai, tačiau eiti iki jų tingisi, o ir laiko tuomet sugaištama bus daugiau. Galiausiai progreso variklis - tinginystė nugalėjo ir gimtadienio proga nusprendžiau kelionę iki darbo elektrifikuoti. Taigi pirmieji įspūdžiai, po maždaug 500 km naujo pobūdžio kelionių į darbą ir atgal namo.
Pirmiausia apie patį dviratį: po ilgų "meditavimų" išsirinkau kažkada buvusio Vokietijos gamintojo (2022 kompanija bankrutavo ir buvo perimta Singapūro investuotojų) „Prophete“ dviratį. Tikslaus modelio nebepamenu, nes tai buvo senų modelių išpardavimas ir gavosi taip, jog rinkausi pagal tai, kuris dviratis važiavosi smagiausiai iš tuo metu parduotuvėje buvusiųjų. Galima sakyti, tai buvo impulsyvus pirkimas su ankstesniu pasiruošimu. :D Taigi jei kalbėti apie pagrindinius parametrus, tai pirkau 21" rėmo dydžio dviratį 28" dydžio ratais, centriniu „Bafang“ 500W/100Nm elektros varikliu ir 9 išorinių pavarų Shimano Altus mechanizmu. Jei trumpai - dviračiu esu patenkintas, kiekvieną kartą juo važiuodamas, tačiau antro tokio paties nebepirkčiau. Kodėl taip - skaitykite toliau. :)
- Informacija
- Parašė Elvinas
- Tėvinė kategorija: Blog'as
- Skaitytojų: 2939
DNS vardų sistema yra labai svarbi bet kurios kompiuterinių tinklų sistemos dalis, įskaitant ir „Kubernetes“. Vidiniam tinklo adresų valdymui „Kubernetes“ naudoja „CoreDNS“ vardų sistemos serverį, kuris puikiai susitvarko su konteinerių tinklo sistemos ypatumais. Vienas jų - vidinių „Kubernetes“ tarnybų ir konteinerių adresų valdymas. Kiekvienas „Service“ tipo objektas „Kubernetes“ tinkle gauna savo DNS įrašą ir jį galima pasiekit tiek pirmojo lygio vardu: „serviso_vardas“, tiek antrojo: „serviso_vardas.vardu_sritis“, tiek ir „pilnu“ (FQDN vardo gale turi būti taškas) vardu: „serviso_vardas.vardu_sritis.svc.cluster.local“. Taip supaprastinamas „Kubernetes“ pritaikytų programinių sistemų kūrimas, nes pakanka žinoti sukurto serviso vardą ir programa galės naudotis tos tinklo tarnybos paslaugomis, nes „CoreDNS“ pasirūpins IP adreso suradimu ir bus galima užmegzti tinklo ryšį.
Tačiau prireikus rasti išorinės sistemos IP adresą, pavyzdžiui, konteineriui prireikus atlikti paiešką „Google“ paieškos sistemoje, pasireiškia tinklo vardų radimo subtilybės. Gavęs „google.com“ užklausą, konteineris nieko nežino apie „Google“, nes jo požiūriu tai yra bandymas rasti „google“ „Service“ tipo objekto adresą, „com“ vardų srityje. Tik nepavykus rasti tokio įrašo visuose klasterio „search domains“ domenų aprašuose, ši užklausa bus siunčiama į išorinius DNS vardų serverius, vienas kurių gali būti vietinio tinklo DNS serveris. Ir štai čia vietinio tinklo DNS serveris gali „pakišti kiaulę“, įtraukdamas savo vietinio tinklo domeno, pavyzdžiui, „home.lan“ į „Kubernetes“ „search domains“ sąrašą. Nepavykus rasti „google.com“ „Kubernetes“ tinkle, suformuojama užklausa rasti „google.com.home.lan“ adresą. Savaime suprantama, kad namų tinkle tokio adreso nėra. Tačau užuot atsiuntusi „NXDOMAIN“ atsakymą, nurodantį, kad įrašo rasti nepavyko ir reikia bandyti toliau, t.y. ieškoti tikro išorinio adreso, tinklo maršrutizatoriaus „DNSMasq“ tarnyba kažkodėl gražindavo „NODATA“ atsakymą. Tai sutrikdydavo vardų paieškos bandymų seką, konteineris nebeieškodavo „google.com“ domeno, nuspręsdamas, kad toks vardas neegzistuoja.
Tingintiems skaityti toliau - problemą pavyko išspręsti tinklo maršrutizatoriaus „DNSMasq“ programoje išjungus „Do not cache negative replies, e.g. for non existing domains“ nuostatą. Ją išjungus, „DNSMasq“ ėmė teisingai gražinti NXDOMAIN atsakymą ne tik neegzistuojantis.home.lan adresui, bet ir antro.lygio.home.lan ar google.com.home.lan adresams. Tiesa, gali būti, kad buvo kažkoks laikinas sutrikimas, nes dabar net ir įjungus šią nuostatą, DNS sistema gražina teisingą NXDOMAIN atsakymą. Na, o besidomintys DNS viduriais, gali skaityti toliau.
Read more: Lokalus DNS domenas gali trukdyti „Kubernetes“ rasti išorinius adresus
- Informacija
- Parašė Elvinas
- Tėvinė kategorija: Blog'as
- Skaitytojų: 3066
Migracija iš paprastų konteinerių į „Kubernetes“ buvo pradėta gan seniai ir prieš keletą mėnesių buvo sėkmingai užbaigta, kai į „Kubernetes“ persikėlė paskutinės tarnybos, tokios kaip „Transmission“ ir „Minecraft“. Žinoma, tobulinti dar yra ką - didelė dalis tarnybų naudoja „host network“ tinklo ryšius bei "host path" tipo duomenų saugyklas. Visa tai turės būti pakeista į labiau „Kubernetes“ klasteryje įprastus „Ingress“ ir „Persistent Volume“ išteklius. Tačiau iki šiol visas „Kubernetes“ klasteris buvo sudarytas iš vieno kompiuterio ir tai ėmė kelti savų iššūkių. Pirmiausia, kartais tiesiog jau ėmė trūkti kompiuterio išteklių. Be to, turint vieną kompiuterį - nelabai yra galimybių išsibandyti apkrovos balansavimo technologijas. Todėl atėjo laikas klasterio plėtrai.
Kadangi elektra šiais laikais yra gan brangus išteklius, net ir turintiems Saulės elektrinę, todėl įprastiniai duomenų centrų serveriai, neretai srebiantys po pusę kilovato ar daugiau, nebuvo svarstomi. Tuo labiau, kad nors kiek ekonomiškesnių serverių kainos yra gerokai aukštesnės, nei norėčiau išleisti namų duomenų centrui, kuris neneša tiesioginių pajamų. Todėl jau kokį pusmetį žiūrinėjau į mažųjų kompiuterių pasiūlą. Galiausiai buvo apsispręsta, kad serverinėje spintoje turės įsikurti 3 mažieji „Lenovo ThinkCentre M93“ kompiuteriai. Šie mažyliai su 8GB RAM, 200GB SSD disku ir i7-4765T procesoriais pastebimai padidins „Kubernetes“ klasterio skaičiavimo pajėgumus, neiškeldami elektros sąnaudų į kosmosą. Kad ir kokia apkrova būtų - jie nepajėgūs naudoti didesnę, nei 65W galią, nes tik tiek gali tiekti jiems elektrą tiekiantys nešiojamųjų kompiuterių maitinimo šaltiniai. Todėl sumoje šie trys kompiuteriai neturėtų naudoti daugiau, nei 220W.
Taigi, po pusdienio darbo, iš kurio didžiąją dalį sugaišau kurdamas USB laikmeną sistemos diegimui (nes iš vienos laikmenos sistema užsispyrusiai nenorėjo krautis), ant stalo sukrauta tapo mano „Kubernetes“ klasterio dalimi. Tiesa, kol kas kompiuteriams dar nėra priskirta jokia rolė, nes įdiegus sistemą, kompiuteriai buvo išjungti ir supakuoti į dėžę. Klasterio plėtimas atidedamas iki kito savaitgalio, nes tvarkingai išvedžioti už kompiuterių matomą kabelių „kūšį“ reikia laiko.
$ kubectl get nodes
NAME STATUS ROLES AGE VERSION
k8s1 Ready <none> 119m v1.23.0
k8s2 Ready <none> 9m17s v1.23.0
k8s3 Ready <none> 8m23s v1.23.0
vm-serv Ready control-plane,master 670d v1.23.0
- Informacija
- Parašė Elvinas
- Tėvinė kategorija: Blog'as
- Skaitytojų: 3315
Šių metų ankstyvą pavasarį nusprendžiau pabandyti alternatyvų būdą keliauti į darbą - minti pedalus. Sprendimas buvo priimtas spontaniškai - pasėdėjus sekmadienį (berods) vakare su kaimynais ir tarp visų kitų temų prie stalo, pablevyzgojus apie dviračius. O pirmadienio ryte, apėjau automobilį, išsitraukiau dviratį ir užsimetęs kuprinę, numyniau darbo link. Apie 7 ryto kovo mėnesį dar dar kaip reikiant šaltoka ir darbe prireikė atsigauti geros valandos, nes nu kam tas buržujų išmislas - termodrabužiai... "Weearin' jeans and leather, not cracker jack clothes"... :D Na, kitą dieną jau buvau kiek protingesnis.
Pripažinsiu pirmosiomis dienomis buvo sunkoka ir po tų 10km, prireikdavo pasikeisti apatinius marškinėlius. Bet po savaitės kitos organizmas apsiprato ir išlaikyti ramų vidutinį 16-17 km/h greitį nebekilo jokių sunkumų, o į darbą atvykdavau tik gerokai sušilęs, jei neskaityti dviračio šalmu pridengtos makaulės. Taip nuo balandžio mėnesio, kai pradėjau naudoti „Strava“, nes ankstesnė „Amazfit GTS 2E“ sinchronizavimo programa telefone nusinešė statistiką drauge su laikrodžio reset'u, susikaupė 112 kelionių dviračiu, kurios sudarė daugiau nei 1000km. Prie to kažkiek prisidėjo ir mano iniciatyva mano pradėta kelionės į darbą alternatyvia transporto priemone skatino iniciatyva #CentricMoves :) . Bet per keletą mėnesių jau tapo įprasta, kad automobilis lieka garaže, o į darbą minu pats ir taip prisidedu tiek prie savo, tiek prie planetos gerovės. :)
Reziumuojant šių metų rezultatus - galiu pasakyti, kad važiuoti į darbą ne automobiliu, o dviračiu ne tik įmanoma, bet ir visai patogu. Tam nebūtina turėti brangaus dviračio ar kažkokių ypatingų fizinių gebėjimų, kurie mano atveju yra gerokai žemiau plintu... ėėhm... statistinio vidurkio. Taip pat, priešingai, nei daugelis mano - dviratis nėra vien tik vasaros transporto priemonė. Netgi priešingai - minti vėsiais pavasario ir rudens rytais buvo kur kas maloniau, nei karštais vasaros vakarais. :) Tačiau, kaip visuomet, yra keletas "bet", kurie daugiau ar mažiau gadiną šios geros alternatyvos automobiliui naudojimą. Taigi apie viską iš eilės.
- Informacija
- Parašė Elvinas
- Tėvinė kategorija: Blog'as
- Skaitytojų: 3366
Dauguma tikrai gerai žino Arturo Konano Doilio sukurtą istoriją apie Didžiosios Britanijos genialaus detektyvo Šerloko Holmso nuotykius, narpliojant sudėtingiausius nusikaltimus. Tarp kitų apsakymų serijos herojų galima sutikti ir mirtiną Holmso priešą - genialų nusikaltėlį, daktarą Moriartį.
Tačiau kas, jei viskas buvo kiek kitaip ir visiems gerai žinoma Šerloko Holmso istorija tėra tik fasadas plačiosioms masėms, po kuriuo slepiasi kur kas paslaptingesnės istorijos. Kas, jei būtent Moriartis ir sukūrė genialų detektyvą Šerloką, kuris, pats to nežinodamas, dirbo pagal precizišką piktojo genijaus planą? Romanų skaityti neteko - mačiau tik TSRS ir Vakarų TV bei kino studijų ekranizacijas, tačiau jose nebuvo labai akcentuojama, kodėl Moriartis darė nusikaltimus. Šio anime autoriai nusprendė pažvelgti į Šerloko istoriją iš Moriarčio pusės ir pateikti savą įvykių versiją, kuri suintrigavo jau nuo pirmųjų serijų.
Subkategorijos
Demonas sergėtojas Įrašų kiekis: 14
Perskaičius vieną kitą dešimtį sci-fi bei fantasy stiliaus romanų ar peržiūrėjęs ne mažesnį skaičių šių žanrų filmų, palengva ėmė kilti įvairių minčių. Kiek pakontempliavęs, t.y. „pasvajojęs“ kokį pusmetį, nusprendžiau, jog būtų visai įdomu jas užrašyti. Tad nusprendžiau, jog laikas sėsti prie kompiuterio ir apibendrinti tas padrikas mintis elektroniniame popieriuje. Iš pradžių kažkaip susiklijavo koks puslapis ar kitas gana padriko teksto, kuris nebuvo panašus, nei į apsakymą, nei į romaną. Tai buvo tiesiog įvairių minčių ir idėjų kratinys. Tačiau kelis kartus paskaitęs tas mintis ir prisiminęs senesnius kontempliavimus, pastebėjau, jog tos padrikos mintys ėmė nesunkiai jungtis į daugiau mažiau sklandų tekstą.
Taigi jūsų jūsų teismui pateikiu pradžią šio minčių srauto, kurį pavadinau „Demonas Sergėtojas“ („Drasiaširdį“ su lietuvišku vertimu pamačiau tik po to, kai sugalvojau šį pavadinimą).