Bacila
Mano pasvaigimai apie IT ir apie viską, kas liko be IT. 
- Informacija
- Parašė Elvinas
- Tėvinė kategorija: Blog'as
- Skaitytojų: 8005
Statybos pasiekė tą etapą, kai reikia pradėti rūpintis aplinka. Vienas iš aplinkos elementų - veja, kurios ne itin pavyksta priversti želti taip, kaip priklauso. Pasėjom, patręšėm, laistėme ir tebelaistome, tačiau vietoje tankios vejos, sklype veši balandos, kiečiai, usnys, svėrės ir dar bala žino kas. Žolės galima įžiūrėti tik kur ne kur. Nepaisant to, atėjo laikas apgenėti tą piktžolėmis apaugusį smėlio lauką, nes kitaip galutinai suvešėjus piktžolėms, normali žolė apskritai nebeišdygs.
Taigi atėjo laikas išsirinkti ir įsigyti vejapjovę. Kadangi vejo s pas mane susidaro kokie 7 ar net daugiau arų, į elektros tinklą jungiama elektrinė vejapjovė atkrito iš kart. Patirtis uošvių ir senelių soduose puikiai primena, jad daugiau nei 30m ilgio laido tampymas iš paskos tikrai nepalengvina vejos pjovimo. Ypač, kai lauke +30C ar daugiau. Mechaninių treniruoklių, vadinamų vejapjovėmis net nemėginau svarstyti.
Tokiu būdu pasirinkimas automatiškai susiaurėjo iki akumuliatorinių ir benzininių modelių. Po neilgo svarstymo buvo atmestas ir benzininis variantas. Priežastys kelios. Pirmiausia visiškai nesinorėjo uostyti išmetamųjų dujų, pjaunant žolę - prieš sėjant veją, teko ją apdoroti benzininiu kultyvatoriumi ir tai visai nepatiko. Kitas benzininių vejapjovių trūkumas - didelis svoris. Sklypo kėlimui atvežtos žemės pasirodė esančios labai smėlingos ir kai kuriose vietose jausmas, tarsi eitum kopomis. Tose vietose, o būtent ten daugiausia ir pridygo visokio šlamšto, sunki vejapjovė tiesiog paskęstų ir užstrigtų. O kur dar variklio priežiūra, kuro poreikis.
- Informacija
- Parašė Elvinas
- Tėvinė kategorija: Blog'as
- Skaitytojų: 4604
Kiberpankas ir virtuali realybė tai temos, kurios mane sudomina savaime. Be to, pavadini mą „.hack“ buvau girdėję ir anksčiau, taigi užėjus „multikų“ badui ir po akimis vėl pakliuvus šiam pavadinimui - daug nedvejojau. Susisiurbęs visas TV serijas ir OVA's, paskyriau porą savaičių ir prisimindamas senus laikus, vakarais susistūmiau animaciją padidintomis dozėmis, t.y. po 8-10 serijų per vakarą.
Trys TV serialai ir keletas OVA'ų paliko dvejopą įspūdį. Iš vienos pusės kiek užkliuvo gan primityvokas žmogaus sąmonės ir kompiuterio sąsajos perteikimas „.hack“ pasaulyje. Žmogaus sąmonės perkėlimas į virtualią erdvę, tiesiog pasitelkus paprastą virtualios realybės šalmą neskamba įtikinamai. Dar daugiau prieštaravimų sukelia kažin kokiu būdu išlaikomas ryšys tarp ligoninėje komos būsenoje gulinčio kūno ir virtualioje erdvėje likusio personažo. 
S. Lukjanenko „Atspindžių labirinte“ tiltu į virtualią erdvę tapo psichodelinį spalvų ir garsų kratinį generavusi „Deep“ programa. S. Lukjanenko sukurtame pasaulyje, programos generuojami vaizdai, turėjo netikėtą aplinkos suvokimo poveikį žmogaus samonei ir pasižiūrėjęs trumpą „demo“ programą, žmogus virtualią realybę ima priimti, kaip tikrovę. Šį pavasarį žiūrėto „Sword Art Online“ autoriai taip pat įdėjo daugiau pastangų - šiame anime virtuali realybė pasiekiama specialiu nauroninę sąsają turinčiu virtualios ralybės šalmu. „Sword Art Online“ žaidimo kibererdvėje įstrigę žaidėjai, realiame pasaulyje likdavo devėti „NervGear“ šalmą. Tačiau nors už pasaulio sandarą „.hack“ autoriams galima dėti rieboką minusą, pati istorija žiūrėjosi visai smagiai.
- Informacija
- Parašė Elvinas
- Tėvinė kategorija: Blog'as
- Skaitytojų: 5295
Praėjo daugiau, nei du mėnesiai nuo tada, kai Padebesių šalies inžinierių kūrinys pasiekė Lietuvą. Pripažinsiu, pradžioje buvau ganėtinai skeptiškas ir galvojau, kaip čia reikės parduoti tą telefoną, jei jis man nepritaps. Dabar taip jau nebegalvoju.
Jei trumpai, tai esu patenkintas savo pirkiniu. Sakyčiau galima drasiai duoti 8, o gal net ir visus 9 balus iš 10 galimų, ypač įvertinus telefono kainą. Ir kai jau prireiks keisti telefoną, o nepanašu, kad tai bus greitai, tai kitas gaminys greičiausiai vėl bus koks nors kiniškos kūrybos pavyzdys.
Read more: Trečias mėnuo su kinišku telefonu - skrydis normalus
- Informacija
- Parašė Elvinas
- Tėvinė kategorija: Blog'as
- Skaitytojų: 11522
Apie šildymo sistemos pasirinkimą jau buvau užsiminęs statybos memuarų apie sienas ir stogą dalyje. Dabar šiuos nuotykius prisiminsiu kiek detaliau. Taigi pirmiausia reikėjo apsispręsti kaip ir kuo šildysiu savo naujuosius namus.
Dujinis šildymas atkrito natūraliai - mūsų gatvėje nėra dujų įvado. Kai pirmieji gyventojai norėjo dujų, tai Lietuvos Dujos arogantiškai pateikė sąskaitą su daug nulių po reikšminio skaičiaus. Atseit jums reikia, jūs ir mokėkite. Kaimynai spjovė ir pasirinko kietą kurą. Pernai metais jau pačios Lietuvos Dujos visiems už durų kaišiojo savo pasiūlymus, kur už vos, berods, 3,5 tūkst. litų plius vamzdyno vedimas iki namo po maždaug 100 Lt už metrą, siūlė dujofikuotis. Visi, įskaitant ir mane, pagūžčiojo pečiais ir padėjo tuos laiškus į vietą - prakuroms. :D
Skysto kuro katilinė, tuo metu naftos kainoms mušant rekordus, buvo atmesta be didesnių svarstymų. Taigi liko kietas kuras, įvairaus tipo šilumos siurbliai (oras-oras, žemė-oras) ir saulės energetika bei įvairios šių šildymo sistemų kombinacijos. Jei apibūdinti savo pasirinkimą trumpai, tai reikėjo greitai, gerai ir su minimaliomis pirminėmis išlaidomis. Šiuos reikalavimus atitiko tik kieto kuro katilinė, naudojanti malkas.
O jei išsamiau, tai šildytis tik Saulės energija Lietuvoje nėra realu. Kad ir kaip to norėtūsi, tačiau pakankami nemokamos šilumos kiekiai yra prieinami tik gana ribotą laiko tarpą per metus ir kaip tik tuo metu, kai tos šilumos mažiausiai reikia, nekalbant jau apie tai, kad naktį Saulė nešviečia.
Read more: Nusipirkom bė^H^H namą arba „kaip informatikas namą statė - 3“: šildomės
- Informacija
- Parašė Elvinas
- Tėvinė kategorija: Blog'as
- Skaitytojų: 8222
Nuvarytus arklius nušauna, o nusenusius mobilius - išmeta ar bent jau numeta į stalčių, nes kitaip, nei senų kompiuterių, kurie paprastai tampa serveriais, jų panaudot nelabai išeina. Nepaisant baterijos (kurios dėl šleivo dangtelio po pusmečio teko atsisakyti) ir operacinės sistemos atnaujinimų, turimas „Samsung Galaxy S“ paseno morališkai ir techniškai. Iki šiol pakenčiamai sparčiai veikusi „Dolphin“ dabar ne tai, kad užstabdo minutei, kitai, bet ir apskritai užsidaro, o originali telefono baterija išsenka vos tik ėmus ją aktyviau naudoti, t.y. įjungti mobilų internetą (apie GPS jau nekalbu). Taigi trečius metus mano tąsytam „Galaxy S“ tai pat atėjo laikas į pensiją, kaip ir prieš jį buvusiam „Samsung i780“.
Pakaitalo ieškojau ilgai ir, reikia pripažinti, nesėkmingai. Taip telefoną nusipirkau, tačiau ne visai tokį kokio norėjau. Norėjau „Lenovo P780“, tačiau Europoje neradau, kas parduotų europinę šio modelio versiją, su galimybe atsiskaityti per „PayPal“ ir už protingą kainą. Taigi vėl teko imti dairytis į kiniškos technikos stebuklus.
Pradžiai buvo svarstytas THL 5000 (skaičius atitinka baterijos talpą!), tačiau po apžvalgų paskaitymo, nusprendžiau nustumti šalin praėjusios 65xx kartos „Mediatek“ procesorius ir žiūrėti į 67xx kartą. Be to, THL 5000 buvo gamintas remiantis principu - su geru varikliu ir plyta gali skristi, t.y. kam optimizuoti aparatinę ir programinę dalį, jei galima tiesiog šleptelėt milžinišką bateriją. Rinktis teko iš „Mediatek“ gaminiu, nes, deja, retas kiniškas telefonas turi „Qualcomm“ procesorius, mat jie brangesni.
Tarp kitų kandidatų buvo „Xiaomi Mi3“ (puikus dizainas ir parametrai, tačiau nėra SD kortelės), THL 2015 (kai teko spręsti spausti „Buy“ ar ne - nebuvo ES parduotuvėse), „Elephone“ P5000 (tos pačios priežastys, kaip ir THL 5000, be to nėra pakietinto stiklo), P6000 (kai teko spręsti spausti „Buy“ ar ne - nebuvo ES parduotuvėse), P3000S (kai teko spręsti spausti „Buy“ ar ne - nebuvo ES parduotuvėse), „Kingzone K1S“ (gražus dizainas, tačiau baterijos talpa neatitinka realybės, o telefono apetitas didelis). Kitų variantų jau ir nebepamenu. Dauguma gamintojų buvo atmesti po pirmųjų apžvalgų paskaitymo ir apsilankymo gamintojo svetainėje.
Read more: Toliau remiam stagnuojančią Kinijos ekonomiką - pirminė Jiayu S3 apžvalga
- Informacija
- Parašė Elvinas
- Tėvinė kategorija: Blog'as
- Skaitytojų: 4315
Pavasaris gal ir ne pats įdomiausias metas stebėti dangų: žieminiai žvaigždynai jau po truputį slepiasi vakarų pusėje, o vasariniai dar nepakilo rytuose. Tačiau naktys jau pakankamai šiltos, kad po poros valandų dar nenorėtum lįsti į karštą vonią, o 200mm skersmens teleskopas tikrai sugeba parodyti pakankamai įdomių pavasarinio dangaus objektų.
Vieni jų - dvinarės žvaigždės. Žvaigždės yra sąlyginiai nereiklūs stebėjimo sąlygoms dangaus objektai. Taip yra todėl, kad žvaigždės yra ryškūs taškiniai objektai, neretai matomi net ir plika akimi. Todėl teleskopu jas stebėti tikrai yra lengva. Dvinares žvaigždes stebėti įdomu dar ir todėl, kad nemažai tokių objektų galima nesunkiai įžiūrėti ar bent jau įtarti objekto spalvas. Deja, mėgėjiška astronomija paprastai yra vienspalvė pilkai mėlyna, o spalvos prasideda tik turbūt nuo kokių 50 cm ar didesnio skersmens apertūros. Dvinarės žvaigždės viena tų išimčių iš šios taisyklės. Kita išimtis yra astrofotografija, kuriai dar nepribrendau. Tiksliau nepribrendo mano piniginė, nes fotografijai reikalingos montuotės ir kameros kaina kelis kartus viršyja mano visos turimos įrangos kainą. Taigi iliustracija paimta iš „Wiki“.
Subkategorijos
Demonas sergėtojas Įrašų kiekis: 14
Perskaičius vieną kitą dešimtį sci-fi bei fantasy stiliaus romanų ar peržiūrėjęs ne mažesnį skaičių šių žanrų filmų, palengva ėmė kilti įvairių minčių. Kiek pakontempliavęs, t.y. „pasvajojęs“ kokį pusmetį, nusprendžiau, jog būtų visai įdomu jas užrašyti. Tad nusprendžiau, jog laikas sėsti prie kompiuterio ir apibendrinti tas padrikas mintis elektroniniame popieriuje. Iš pradžių kažkaip susiklijavo koks puslapis ar kitas gana padriko teksto, kuris nebuvo panašus, nei į apsakymą, nei į romaną. Tai buvo tiesiog įvairių minčių ir idėjų kratinys. Tačiau kelis kartus paskaitęs tas mintis ir prisiminęs senesnius kontempliavimus, pastebėjau, jog tos padrikos mintys ėmė nesunkiai jungtis į daugiau mažiau sklandų tekstą.
Taigi jūsų jūsų teismui pateikiu pradžią šio minčių srauto, kurį pavadinau „Demonas Sergėtojas“ („Drasiaširdį“ su lietuvišku vertimu pamačiau tik po to, kai sugalvojau šį pavadinimą).