Daugiau, nei dvi savaites naujas vamzdis gulėjo ant sofos ir erzino savo buvimu. Bet pagaliau atvyko visos trūkstamos dalys ir užtemo giedra naktis. Valio, nes astropagirios jau pradėjo reikštis visu smarkumu!
Nepraėjo nė ketvirčio valandos ir aš jau susirinkau prietaisą, kuris apdairiai dar prieš saulei nusileidžiant buvo išneštas į garažą ir paliktas atšalti. Paskui prireikė dar kokių dešimties minučių sulygiuoti montuotę į Šiaurinę ir tada jau galėjau.... paskirti dar gerą pusvalandį teleskopo ir ieškiklio sulygiavimui. Taaaip akivaizdi praktikos stoka, nes lygiai tokią pat klaidą padariau pernai vasarą, kai puikioje stebėjimo vietoje gaišau vasaros nakties laiką bandydamas rasti tą pačią žvaigždę ieškiklyje ir teleskope, užuot tai padaręs dienos šviesoje ir sulygiavęs juos, žiūrėdamas į kokį pastatą.
Laimei Jupiteris jau buvo pakilęs ir daugmaž aklo nukreipimo būdu pavyko pasigauti Jupiterį 32mm okuliaro regos lauko šone. To ir pakako susicentruoti vaizą ir sulygiuoti ieškiklį. Net nepradėjęs montuotės lygiavmo pagal žvaigždes, išsyk vietoje 32mm į diagonalę sustūmiau 6mm ir nustebau pamatęs Jupiterį 333x didinimu. Pagaliau mačiau ne tik pusiaujo juostas, bet ir tolimesnes bei galėjau įžiūrėti ir daugiau detalių - kaip tokiomis stebėjimo sąlygomis C8 rodė puikiai. Vėliau sulygiavęs montuotę pagal 2 žvaigždes aš suįžūlėjau galutinai ir po 6mm okuliaru pakišau 2x Barlow lešį. Vaizdas, savaime aišku, pata msėjo, tačiau beveik pavyko sufokusuoti vaizdą esant žvėriškam 666x didinimui. 
Su senu teleskopu ir 200x buvo iššūkis.
Taigi teleskopas atvyko ne tik nesudaužytas, bet net ir išlaikęs kolimaciją. Tuo dar kartą įsitikinau susiradęs ryškią žvaigždę ir pabandęs pažiūrėti į gražiai koncentrinius išfokusuoto vaizdo difrakcinius apskritimus.
Deja, kol atėjo giedra, visi įdomesni dangaus objektai stebėjimo metu buvo arba jau link horizonto arba dar nepakilę. Tad pavaikęs montuotę į kelis kamuolinius ir padrikus spiečius įsitikinau, kad:
- Papildomi 50mm kamuoliniuose spiečiuose jau leidžia pamatyti ir žvaigždžių užuominas (stebėjimas vyksta esant labai didelei šviesos taršai)
- Padrikieji spiečiai paprasčiausiai netelpa į 32mm okuliaro regos lauką. Oj laukiam laukiam, mes 2" fokusatoriaus ir 2" ERFLE 38mm okuliaro.
Dar pabandžiau pasigauti kelias ryškesnes galaktikas, tačiau vaizdo iš namų kiemo nebuvo - nesu tikras, gal ir įžiūrėjau Sūkurio galaktiką (M51), o gal ir pasivaideno. Todėl mečiau šį reikalą ir pabandžiau tiesiog pafilmuoti Jupiterį. Antras blynas su didesniu vamzdžiu gal bus mažiau prisvilęs, o paskui tiesiog ėjau per dvinares žvaigždes, kurios buvo matomos iš mano kiemo. Ktaip tariant ėmiau žiūrėti alfabetine tvarka „SynScan“ pultelio siūlomas dvinares žvaigždes, kurios buvo pakilusios virš horizonto daugiau, nei 30-40 laipsnių.
Ir su šia užduotimi teleskopas susitvarkė puikiai, jei neskaityti poreikio nuolat kaitalioti 32mm ir 15mm okuliarų. Ilgesnio okuliaro reikėjo dvinarei žvaigždei sucentruoti regos lauke, nes per porą valandų montuotė ėmė prašauti per maždaug pusę laipsnio, o 15mm, duodančio 133x didinimą, reikėjo pačioms dvinarėms pamatyti. Pasiekus Vėžio žvaigždyną nusprendžiau, kad šiam kartui jau pakaks, nes naktys vis dar šaltokos. Beje, ši naktis maloniai nustebino tuo, kad nepaisant prisiskaitytų perspėjimų apie katadioptriko korektoriaus lęšio rasojimą, stiklas liko švarutėlis ir sausutėlis.
Taigi tiek pirmų įspūdžių iš pirmosios teleskopo šviesos - laikas miegot, o paskui reiks dar pabandyt ištraukti zebriuko dryžiaus nuotrauką.
Papildau: pirmas greitas bandymas iš filmuotos medžiagos ištraukti Jupiterio nuotrauką. Kažkas gavosi. Bet dar reikia mokytis ir dar mokytis. Ir, turbūt, reikės normalios kameros - webcam'as už 15€ vargu ar ištrauks daugiau.