Kaupiant vis daugiau patirties, vis dažniau imi vertinti išmintį: „nors ir gali, tačiau nebūtinai turi“ („just because you can, does not mean you should“). Ir namų serveris tai pat patenka į šį apibrėžimą. Ar aš galiu pasidaryti savo serverį, teikiantį duomenų saugyklos, DHCP, failų siuntimo ir kitas funkcijas? Tikrai taip! Ar aš galiu tai padaryti pigiau, nei siūlo gatavų serverių gamintojai? Tikrai taip! Ar pavyks padaryti šias paslaugas patogias naudotis? Hm, na galbūt... Ar nereiks man tam sugaišti kelis mėnesius darbo? Hm, turbūt netgi ilgiau...
Kitaip tariant, kad ir koks būtum gudrus IT specas, tačiau reikia pripažinti, kad IT rinkos kompanija, galinti nusamdyti kelis tūkstančius darbuotojų - galės paruošti gaminį, kuriuo bus galima imti ir naudotis. Ir pakartoti jo funkcionalą tame pat lygyje per protingą laiko tarpą vienas žmogus neturi jokių galimybių. Todėl nusprendžiau nesivaržyti ir tiesiog pakeisti savadarbį serverį rinkoje parduodama universalia duomenų saugykla. Tuo labiau, kad senajame vis vien jau ėmė trūkti vietos, nuo senatvės ėmė garsiai ūžti dauguma ventiliatorių, o ir elektros sąnaudos bei šilumos išsiskyrimas pas eilinį kompiuterį yra nesulyginamos su specializuota įranga.
Renkantis saugyklą, iš principo reikėjo rinktis tarp 3 vardų: „Asus“, „QNAP“ ir „Synology“, nes kiti gamintojai arba nesiūlo savo gaminių Lietuvos rinkai, arba jų gaminiai yra riboto funkcionalumo. Kelis mėnesiu varčius „Storage Review“, „NAS Compares“ puslapius bei „Youtube“ apžvalgas galiausiai apsistojau ties „QNAP-473A“ modeliu. „Asus“ saugyklos buvo atmestos, nes pas mus nebuvo naujos kartos įrenginių, o saugykla perkama mažiausiai 5 metams į priekį. QNAP papirko geresne aparatine įranga už mažesnę kainą, lyginant su „Synology“, programinės įrangos kokybės sąskaita. Kita vertus, realiai pabandęs QNAP programas, imu jau abejoti savo sprendimu. Tačiau apie viską iš eilės.
Kaip ir dauguma kitų tinklo įrenginių gamintojų, QNAP ir „Synology“ savo duomenų saugyklose naudoja „Linux“ sistemą, nors norintys, į QNAP įrenginius gali įdiegti BSD pagrindu sukurtą „True NAS“. Tačiau nors pagrindas ir yra tas pats, tačiau gaminiai nėra suderinami ir „Synology“ programų nepavyks įdiegti į QNAP saugyklą ir atvirkščiai. Kompanijos taip pat pasirinko ganėtinai skirtingą sistemų kūrimo kelią. Jei taip lyginti su įprastiniais kompiuteriais, tai „Synology“ labiau primena „Apple“ - jos „DiskStation Manager“ (DSM) veikia taip, kaip numatė gamintojas ir ką nors pakeisti kitaip gali būti sunku arba neįmanoma. QNAP savo ruožtu labiau primena „Windows“: nors pati sistema kartais ir veikia kreivokai - vartotojas turi galimybę pasikrapštyti giliau ir prisitaikyti įrenginį savo poreikiams taip, kaip nori jis. Žinoma, su sąlyga - jei ras tinkamas programas. Deja, su programomis yra priešingai, nei „Apple“ ir „Windows“ rinkose ir QNAP gerokai pralaimi pagal siūlomo programų skaičių. Tiek oficialiame, tiek ir trečiųjų šalių programų kataloge. „Synology“ taip pat yra gerokai „išrankesnė“ papildomai įrangai. Pavyzdžiui, nors „Synology“ įrenginyje ir yra M2 NVME jungtys SSD diskams, tačiau norėdami sukurti duomenų tomus šiuose diskuose, jums teks pirkti „Synology M2“ kaupiklius, kurie yra gerokai brangesni, nei „Samsung“, „Intel“, „Sandisk“ ar kitų duomenų kaupiklių gamintojų diskai. Priešingu atveju M2 NVME diskus bus leidžiama naudoti tik kaip duomenų podėlį („cache“). Kitas pavyzdys - norint turėti spartų 10Gb tinklo ryšį, dažnai teks pirkti specializuotą „Synology“ tinklo plokštę, tuo tarpu QNAP paprastai leidžia rinktis iš daugelio rinkoje esamų PCI-E tinklo plokščių.
QNAP TS-473A yra priskiriamas prie vidutinio lygmens gaminių, skirtų smulkiam verslui, naudojančių „AMD Ryzen“ šeimos procesorius. Kitaip, nei namų vartotojams skirtos duomenų saugyklos, verslo rinkai skirti gaminiai gali naudoti ir „QuTS Hero“ operacinę sistemą, o ne vien QTS. Esminis šių sistemų skirtumas - „QuTS“ leidžia naudoti ZFS failų sistemą, suteikiančią papildomą apsaugą nuo duomenų susigadinimo, saugant juos ilgą laiką („bitrot“). „Synology“ saugyklos taip pat numato BTRFS sistemos naudojimą, tačiau panašu, kad neišnaudoja visų BTRFS funkcijų, o apsiriboja tomų nuotraukomis („snapshot“). Papildomomis duomenų apsaugos funkcijomis susidomėjau, pasiskaitęs apie neatitaisomų skaitymo klaidų (URE, UBE, UBER) tikimybę. Diskų gamintojai deklaruoja, kad skaitant duomenis iš disko gali įvykti ne daugiau, nei 1 klaida iš 10E14 ar 10E15 nuskaitytų bitų. Pavertus 10E14 bitų į labiau suprantamą dydį - gausime 11,3TB. Tai reiškia, kad turint 12TB diską, yra tikimybė jog nepavyks perskaityti viso disko be klaidų. Tuo pačiu, naudojant tokį diską duomenų masyve, naudojančiame kontrolines sumas (RAID5) yra tikimybė nesugriauti visą disko masyvą, prarandant duomenis. Na bet tai teorija, o praktika rodo, kad realiai klaidų tikimybė yra dešimtis kartų mažesnė. Kita vertus, virš monitoriaus ant lentynos tebestovi 5 „subyrėję“ diskai, kadaise naudoti senąjame serveryje. Ir visai nesinorėjo "laimėti" nenuskaitomo bito loterijoje, atkuriant disku masyvą, pakeitus kada nots subyrėsiantį saugyklos diską. Todėl galimybė naudoti ZFS buvo dar vienas argumentas už QNAP, greta geresnių duomenų saugyklos plėtros galimybių.
Vienas iš esminių punktų, renkantis duomenų saugyklą - procesorius, kuris gana smarkiai nusako duomenų saugyklos tikslinę paskirtį. Planuojantiems naudoti duomenų saugyklą tik pagrindinei funkcijai: duomenų perdavimo tinklu paslaugoms - dažniausiai pakaks ir ARM šeimos procesorių. Lyginant su x86 platformos procesorių duomenų saugyklomis, ARM modeliai naudoja mažiau elektros, mažiau kaista ir kainuoja pigiau. Ne taip seniai rinkoje pasirodę „Ryzen“ šeimos procesoriai pasižymi didesniu skaičiavimo pajėgumu, lyginant su „Intel Celeron“, tačiau jie neturi integruoto grafikos posistemio, kuris reikalingas aparatiniam vaizdo įrašų konvertavimui („transcoding“) realiu laiku. Dėl šios priežasties, norintiems turėti filmų ir muzikos transliavimo stotį su „Emby“ ar „Plex“ paslaugomis, „Intel Celeron“ ar „Intel Xeon“ (pastarasis yra gerokai brangesnis) procesorius būtų geresnis pasirinkimas. Tiesa, aparatinio dekodavimo galimybę šiose paslaugose, teks nusipirkti atskirai - nemokamos šių programų versijos to neleidžia. Norintiems prasisukti pigiau, reikės pasižaisti su „JellyFin“ programa ir jos diegimu į išmaniuosius televizorius. Dėl didesnių skaičiavimo pajėgumų „Ryzen“ šeimos procesoriai leidžia saugyklose paleisti virtualias mašinas ar programinius konteinerius, kas iš principo leidžia smarkiai praplėsti gana skurdų QNAP programų katalogą. Tik imantis virtualių mašinų ar konteinerių, vėl yra pereinama į „pasidaryk pats“ sistemų kategoriją, kurių darbo rezultatas ir patogumas dažnai tiesiogiai priklauso nuo jų konfigūravimui skirto laiko. Taip pat reikia nepamiršti apie trečiųjų šalių programinės įrangos panaudojimo rizikas - yra užfiksuotas ne vienas atvejis, kai į konteinerių, ar kitų programinės įrangos paketų saugyklas buvo įkeltas kenkėjiškas programinis kodas. Tad tokias pašalines programas reikia rinktis itin atidžiai.
TS-473A įrenginys atkeliavo kompaktiškoje, tačiau gerai apsaugotoje dėžėje. Komplekte buvo maitinimo ir tinklo kabeliai ir varžtų komplektas bei keli aušintuvai NVME kaupikliams. Kaupikliai į QNAP dedasi varžtų nenaudojančiuose fiksavimo laikikliuose, kas yra patogu, norint pakeisti diską - tam nereikia jokių įrankių. Kadangi šis tinklo įrenginys neturi jokio grafikos posistemio, jis valdomas ir konfigūruojamas išskirtinai per tinklą. Šios užduoties supaprastinimui QNAP siūlo „QNAP QFinder“ programą, kuri aptinka įrenginį tinkle ir užmezga ryšio seansą naršyklės lange. Naršyklėje aktyvuotas diegimo vedlys iškart ima naujinti QTS sistemą ir tik atsisiuntęs, pasiūlo pasirinkti, kurią OS diegsite: QTS ar „QuTS Hero“. Pasirinkus „QuTS Hero“, siuntimas ir naujinimas kartojamas iš naujo. Atsisiuntus atnaujintą sistemą, vedlys paprašo nurodyti sistemos vartotojo vardą ir slaptažodį, datą ir laiką, tinklo parametrus ir pagrindinės sistemos diegimas tuo ir baigiamas.
Prisijungus prie saugyklos naujai sukurtu vartotoju galima tęsti konfigūraciją ir sukurti kaupiklių masyvą ir jame aprašyti tinklo duomenų katalogus, kurie bus prieinami tinklo vartotojams. Naudojant ZFS failinę sistemą nebereikia kurti duomenų tomų, kaip naudojant EXT4. Kita vertus ZFS diskų masyvas yra nekintamas ir praplėsti jo papildomais kaupikliais negalima. Turint 4 kaupiklių saugyklą, tai gal ne taip aktualu, nes greičiausiai iškart bus naudojami visi 4 kaupikliai. O štai perkant 6 ar 8 kaupiklių saugyklą, gali būti noras iš karto nepirkti 6 ar 8 kaupiklių ir praplėsti saugyklos talpą vėliau. Planuojant vėlesnę plėtrą, ZFS gali nebūti optimaliu pasirinkimu, nes tuomet reikės kurti kelis ZFS diskų masyvus ir greičiausiai prarasti naudingos diskų talpos. Vienintelis būdas praplėsti ZFS masyvą, neprarandant visų masyvo duomenų - po vieną pakeisti visus masyvo kaupiklius didesnės talpos diskais.
Kadangi prie TS-473A saugyklos galima prijungti tik 4 kaupiklius (jei neskaityti 2 NVME lizdų SSD diskams), tai ZFS diskų masyvui pasirinkau RAID10 masyvą, kuris sudarytas iš 2 RAID1 veidrodinių masyvų, sujungtų į RAID0 masyvą. Tokiu būdu masyvas yra atsparus 1+1 diskų gedimams (po vieną kiekviename RAID1) ir leidžia pasinaudoti RAID0 suteikiama skaitymo sparta. Turint tik 4 diskus RAID6 nebus patikimesnis, o dėl RAID6 kontrolinių sumų skaičiavimo CPU apkrovimas bus gerokai didesnis, nei naudojant RAID1. Ne kartą jau susidūrus su keleto diskų gedimais, RAID5 iš 4 diskų nusprendžiau nedaryti. Ypač tuomet, kai visi 4 diskai yra nupirkti vienu metu, t.y. iš tos pačios partijos ir turi vienodą tikimybę sugesti.
ZFS pabaigus formatuoti diskų masyvą ir sukūrus katalogus, ėmiau tvarkyti kitą konfigūraciją: kurti vartotojus, dėlioti prieigos teises, diegti pagalbines programas ir jau čia pat pavyko užlipti ant pirmojo grėblio. Po to, kai savo vartotojui nusprendžiau leisti prisijungimą per SSH, QNAP pranešė, kad po 5 sekundžių vartotojas bus išregistruotas. Ir po to vartotojo slaptažodis nebetiko. Kadangi sukūrus pirmąjį vartotoją, įprastinis administratoriaus vartotojas išjungiamas - teko atsisiųsti vartotojo vadovą ir susirasti, kaip perkrauti saugyklos konfigūraciją ir leisti prisijungti "admin" vartotojui. Laimei QNAP leidžia tai padaryti nesunaikinant duomenų.
Kitas didelis grėblys, dėl kurio teko pasiginčyti su QNAP techninės pagalbos darbuotojais - MARS atsarginių kopijų darymo programa. Kaip rašoma QNAP puslapyje, skirtame „Google Photos“ nuotraukų archyvavimui, MARS leidžia padaryti „Google Photos“ nuotraukų kopijas ir paskui jas saugiai ištrinti, taip sutaupant vietos „Google“ debesijos saugykloje.
After using MARS to backup photos to your NAS, you can safely delete the photos from your Google account in order to stay within your Google Photos storage limit.
Deja, šis teiginys neatitinka tikrovės! Problema ta, kad MARS ne kopijuoja „Google Photos“ nuotraukas, o sinchronizuoja jas su QNAP saugykla. Savo ruožtu tai reiškia, kad jei nuotrauka yra ištrinama iš „Google Photos“, ji bus ištrinama ir iš QNAP saugyklos! Nepadeda ir archyvų rotacija - nors ištrinta nuotrauka bus išsaugota senesnėje archyvo versijoje, tačiau jei nurodyta saugoti N kopijų, suarchyvavus N+1 kartą, pirmoji kopija bus pašalinta. O drauge su ja dings ir nuotraukos, kurios buvo ištrintos iš „Google Photos“ saugyklos. Taip yra todėl, kad MARS naudoja rsync programą, nurodydama „--delete“ parametrą ir tuomet „rsync“ ištrina failus, kurių nėra sinchronizavimo šaltinyje. Deja, diskusijos su techninės pagalbos skyrium buvo bevaisės, nes galimybės išjungti šio parametro MARS programoje nėra. O gaila, nes šiaip programa veikia tikrai gerai ir leidžia išsaugoti originalias nuotraukų datas, ko nėra galima padaryti, atsisiunčiant nuotraukas „Google Photos“ albumais.
Dar vienas „QuTS Hero“ (or ir QTS) trūkumas - lokalaus DNS serverio nebuvimas, kas nėra logiška, QNAP saugykla gali teikti ne tik DHCP, bet ir domeno valdiklio paslaugas. DNS serverį galima įdiegti tik pasitelkus trečiųjų šalių programas, t.y. vėl reikia imtis „pasidaryk pats“ tipo sprendimų, kurių tikėjausi išvengti rinkdamasis paruoštą saugyklą, kaip mini namų serverį. Todėl, kaip ir anksčiau DNS ir DHCP veikia tinklo maršrutizatoriuje ir „Kubernetes“ klasteryje.
Kitos QNAP programos, ypač skirtos „Android“ telefonams, irgi neblizga idealiu veikimu. Pavyzdžiui, įdiegus telefone QPhoto taip ir nepavyko pridėti NAS įrenginio ir prie jo prisijungti, nors VPN ryšys buvo užmegztas. QVPN programos sąsaja nepasižymi labai draugiška vartotojui ir intuityvia sąsaja.
Įvertinęs visas šias patirtis dabar jau imu abejoti ar TS-473A buvo geras pasirinkimas. Tikėtina, kad panašią sumą kainuojantys „Synology 1522+“ ar "Synology 1621+" būtų buvę patogesni naudoti, nors jų aparatinės plėtimo galimybės ir yra brangesnės ar labiau ribotos. Sakyčiau QNAP verta rinktis, jei reikia tiesiog spartaus NAS įrenginio ir/arba norima turėti nedidelį virtualizavimo/konteinerizavimo serverį, kuriame bus realizuojami kokie nors „pasidaryk pats“ sprendimai. Ypač, jei norima turėti didelės spartos tinklą, nes beveik visi QNAP įrenginiai turi bent jau 2,5Gb spartos tinklo sąsajas, o kai kurie iškart turi ir 10 GbE sąsają, tuo tarpu „Synology“ siūlo tik 1Gb sąsajas, nors kai kuriuose modeliuose jos būna net 4. Tačiau norint patogaus namų serverio, teikiančio jau paruoštas tinklo paslaugas, „Synology“, visgi, gali būti geresnis pasirinkimas.