Praėjo turbūt jau daugiau, nei 5 metai, kai atsinaujinau savo interneto maršrutizatorių, pakeisdamas Asus RT14U į TP Link AC1750. Negaliu sakyti, kad TP Link, valdomas OpenWRT veikė prastai, tačiau ryšio kokybė nebuvo visiškai patenkinama. Turėjau įtarimą, kad TP Link nelabai susitvarko su maršrutizavimu, tačiau, anot anekdoto, širdimi jaučiu, kad litras, bet įrodyt negaliu. Na, o 5 GHz WiFi 5 ryšys per kelias sienas, tai neveikė akivaizdžiai. Tai reikėjo kažkaip spręsti, tad galiausiai nusprendžiau, kad reikia pabandyti pakeisti maršrutizatorių kuo nors rimtesniu. Tas rimtesnis pasirinkimas tapo Mikrotik hAP AC3 ir, žinoma, „Router OS“.
Po kokių 2 ar 3 sistemos atkūrimų ir jau nebesuskaičiuojamo skaičiaus momentų, kai pakeitus nuostatą, dingdavo ryšys su Mikrotik įrenginiu, galiu pasakyti, kad šita padla, vadinama „Router OS“ įnoringa, o sistemos autoriai apie patogią ir informatyvią sąsają turbūt nėra girdėję. Pagaliau pavykus paleisti internetą - galiu pasakyti viskas veikia pastebimai greičiau. Ne sparčiau, o būtent greičiau. Kažkaip ryšio seansų inicializavimas su TP Link vykdavo pastebimai ilgiau ir puslapių įkrovimo pradžios tekdavo laukti gerokai ilgiau. Taigi tai pliusas. Bet nuo to „Router OS“ draugiškesnė nepasidarė.
Pirmas ir pagrindinis grėblys, palikęs be ryšio pustuzinį kartų - „Quick Set“ vedlys. Nu negalima jo naudoti ir pamiršti jį reikia iš karto. Ypač, jei nenorite sparčios 2.5Gbps jungties atiduoti internetui, kurio sparta yra ne daugiau 300MBps. Problema ta, kad „Quick Set“ tiesiog sujaukia rankomis sudėliotą „Bridge“ konfigūraciją, kai 1-oji 2.5GBps jungis prijungiama prie 2.5Gbps komutatoriaus, o internetui paskiriama 5-oji Mikrotik komutatoriaus jungtis. Ir šis vedlys visiškai nesugeba aptikti LAN IP adresų priskyrimo „bridge“ sąsajai. Ir bet koks bandymas ką nors pakonfigūruoti, pavyzdžiui „WiFi“ nuostatas, vėl bagisis sujauktomis LAN nuostatomis ir nepasiekiamu įrenginiu. Laimei „Mikrotik“ išleido „WinBox“ versiją, veikiančią ir „Linux“ sistemoje (keista tik kodėl ji vis dar vadinasi „WinBox“, o ne „LinBox“).
Kitas grėblių rinkinys yra „Router OS“ išrankumas pateikiamiems duomenims. Prie to nemažai prisideda grafinė „Router OS“ sąsaja naršyklėje ar „WinBox“ programoje visiškai nepadeda suprasti, kodėl geri duomenys neleidžia veikti įrenginiui. Naršyklės web sąsaja ar „WinBox“ programa patikrina įvedamus ir jei jie netinkami - pateikia klaidos pranešimą. Deja, dažnai jis nė kiek nepadeda, kodėl duomenys klaidingi, nors jie yra teisingi.
Pavyzdžiui, konfigūruojant „Router OS“ DHCP tarnybą, kol pats įrenginys dar nebuvo prijungtas kaip maršrutizatorius, jis tinklo klientams pateikinėjo savą IP adresą, kaip tinklo DNS tarnybos, nors ji dar nebuvo sukonfigūruota. Taigi reikėjo pridėti DHCP nuotatą 6 ir joje nurodyti mano LAN tinklo DNS tarnybos adresą. Nuostatos formoje „Value“ lauke įrašius IP adresą ir paspaudus „Apply“, formos duomenų tikrinimo algoritmai trumpam pažaliuoja, nes 192.168.4.245 yra leistina eilutė su IP adresu ir iškart apačioje atsiranda rausvas „Unknown data type! (6)“ klaidos pranešimas. Kur klaida? Pasirodo DHCP serverio nuostatos reikšmę būtina nurodyti viengubose kabutėse, t.y. '192.168.4.245'. Gera grafinė aplinka tiesiog patikrintų duomenis ir jei reikia juos įtrauktų į kabutes. Normali vartotojo sąsaja parašytų aiškų klaidos pranešimą, kad laukiama eilutės kabutėse („single quoted string“).
Kitas grėblys. Konfigūruojant LAN tinklo adresą tame nelemtame „Quick Set“ vedlyje, IP adresas nurodomas tik, kaip IP adresas ir tinklo kaukė nurodoma atskirai. Tačiau, konfigūruojant per IP > Addreses adresas būtinai turi būti nurodomas CIDR formatu. Negana to, būtina nurodyti ir teisingą LAN tinklo kaukę. Net jei nurodysite ir IP adresą, pavyzdžiui 192.168.10.254, ir teisingą tinklą 192.168.10.0 - įrenginys vis vien liks nepasiekiamas. Vien dėl to, kad IP adresas būtinai turi būti nurodomas, kaip 192.168.10.25/24.
Paanšūs grėblys buvo ir su tinklo srautų valdymo taisyklėmis „Queues“. Sudėliojus paprastą eilę, turinčią prioritetizuoti dalį paketų, ryšys nustodavo veikti ir be „Winbox“ įrenginio „prikelti“ nepavykdavo. Čia buvo pirmas kartas, kai pastebėjau, kad „Quick Set“ padaro nesąmonę, LAN IP adresą priskirdamas mano norimai WAN jungčiai. Aktyvavus paketų prioritetizavimą - ryšys nustodavo veikti. Teisingai sudėjus adresus tai veikė.
Jei apibendrinant - „Mikrotik Router OS“ pateikia labai daug galimybių ir tikrai veikia greitai ir sparčiai, tačiau tuo pat metu pateikia galybę netikėtų būdų persišauti sau koją. Eiliniam namų vartotojui tikrai nerekomenduočiau rinktis „Mikrotik“, nors tai ir Lietuvoje pagamintas įrenginys. Šis faktas maloniai nustebino - galvojau, kad juos gamina latviai, nes „Mikrotik“ Latvijos kompanija.