Astronomija domėjausi nuo vaikystės. Prie to smarkiai prisidėjo Jefremo Levitano knyga „Apie žvaigždes ir planetas“, išleista dar 1986 metais. Kurį laiką domėjimasis astronomija buvo atslūgęs - „ZX Spectrum“, o vėliau ir „surinktukas“ „486 Cyrix“, visgi, padarė savo. Tačiau 2011 metais ekskursija į Molėtų Observatoriją galutinai įsmeigė trišakį į nugarą ir "užkirto". Pirmasis teleskopas atkeliavo, dar 2012 metais, po metų jis jau buvo pakeistas kitu. o vėliau ir dar kitu. Galiausiai po tų penkiolikos metu prieškambaryje rikiuojasi 3 teleskopai, automatizuotos montuotės, pora kamerų, lagaminas okuliarų ir dar dėžė visokių smulkmenų bei laidų. 
Tačiau šie teleskopai turi vieną bendrą trūkumą - juos išnešti, surinkti, suderinti reikia laiko. Kartais, jei įranga „ožiuojasi“, tam prireikia daugiau, nei valandos. Ir panašiai tiek laiko - viskam surinkti atgal ir parsinešti namo. Todėl stebėjimams lieka tik savaitgaliai, nes ir taip į darbą reikia keltis 6 ryto. Kiekvieną kartą susigriebiu keiksnodamas visą pasiruošimo ir susitvarkymo procesą ir kylantį norą viso to išvengti. Be to, prieš 10-15 metų regėjimas buvo geresnis, todėl dabar vizualiu stebėjimu užsiimu retai, o dažniau fotografuoju.
Todėl išmaniesiems įrenginiams atėjus ir į astronomijos rinką, ėmiau domėtis šiais įrenginiais. Pirmieji išmanieji teleskopai, tokie, kaip "Dwarf Labs Mini" ar „Dwarf Labs 3“ arba „SeeStar S30“ ar „Seestar S50“ buvo arba per maži mano nuomone arba naudojo tuo metu jau senstelėjusį sensorių, arba tai buvo išskirtinai brangūs įrenginiai, kaip „Vaonis Vespera Pro“ ar „Celestron Origin“. Tačiau rugsėjo pabaigoje atėjo žinia apie “Seestar S50 Pro“, kuris atitiko visus reikalavimus: turėjo pakankamą 50mm skersmenį bei šiuolaikinį sensorių ir kainavo 999€. Jei trumpai apibūdinti, tai observatorija lagaminėlyje. Tiesa, visoms jos galimybėms atskleisti - reikėjo įsigyti dar kelias smulkmenas. Tačiau „S50 Pro“ išsprendė pagrindinę problemą - ilgą pasiruošimą stebėjimams. Įrenginį išsinešti galima viena ranka ir po 5 minučių derinimo jau matyti pirmuosius rezultatus telefono ekrane. Taigi apie viską iš eilės...
ZWO kompanija nėra naujokė astronomijos įrenginių rinkoje. Kompanija spėjo užsitarnauti vardą kokybiškų mėgėjiško lygio astronominių kamerų rinkoje, paskui ZWO išleido astronominį „Asi Air“ kompiuterį, skirtą teleskopo valdymui, o galiausiai ir išmaniuosius teleskopus. Todėl „S50 Pro“, apie kurį gandai sklandė nuo pat "S30 Pro“ pasirodymo momento, nėra kažkoks naujas kompanijos eksperimentas, o laiko patikrinto seno populiaraus S50 modelio patobulinimas. Komplekte už 999€ gaunate kieto putplasčio lagaminėlį su mažu anglies pluošto trikoju ir teleskopu. 
„S50 pro“, tai maždaug 3 litrų stiklainio dydžio baltas stačiakampis užapvalintais kampais, kurį reikia prisukti prie trikojo, fotoaparatų pasaulyje įprastu 3/8" varžtu. Taip pritvirtintas teleskopas gali būti paruoštas naudoti per kelias minutes, įskaitant jo įjungimo laiką ir prisijungimą mobiliojo telefono ar planšetės programėle. Tačiau azimutiniu režimu dirbančio teleskopo trikoji būtina gan atidžiai sulygiuoti, kad trikojis stovėtų horizontaliai. Nuo to priklauso dangaus objektų sekimo tikslumas ir nuotraukų ryškumas. Nepaisant šių pastangų, azimutiniu režimu dirbantis teleskopas kokybiškai gali fotografuoti tik 10-15s ilgio kadrus, o 20-30s kadrus galima daryti tik arčiau horizonto esančius objektus. Visoms teleskopo galimybėms atskleisti reikia išleisti papildomus pinigus ir įsigyti kokią nors fotografinę galvutę, leidžiančią „S50 Pro“ pakreipti mūsų platumą atitinkančiu kampu. Tokiu būdu „S50 Pro“ galima perjungti į ekvatorinį (EQ) režimą ir fotografuoti su juo iki 60s trukmės kadrus. O tai jau visai solidus argumentas. Tuo labiau, kad kitaip, nei "rimtą" ekvatorinės montuotės teleskopą, „S50 Pro“ vis vien galima paruošti darbui per kelias minutes ir toliau užsiimti savo reikalais.
Viskas ko reikia - viena ranka paimti trikojį su 55 laipsnių pakreiptu teleskopu, kita papildomą akumuliatorių su USB maitinimo laidu ir eiti į kiemą. Pastačius trikojį ir nukreipus teleskopą Šiaurinės kryptimi, jį įjungti, prijungti išorinį akumuliatorių ir pasukioti įrenginį, žiūrint į telefono ekrane rodomas instrukcijas. Procesas užtrunka maždaug 5 minutes, įskaitant užsimesti striukę ir įsispirti „kroksus“. Su didelės talpos išoriniu akumuliatoriumi (>10000mAh) teleskopas gali fotografuoti dangaus skliautą iki pat ryto. Nustačius norimą taikinį ar sudarius fotografijos planą, galiu palikti „S50 Pro“ dirbti ir nesukti galvos. Kitaip, nei su turimais "rimtais" teleskopais, kuriuos turiu surinkti ir sureguliuoti pats, šis automatizuotas įrenginys tiesiog veikia. O ryte išvedus šunį, tiesiog susirinkti teleskopą, grįžtant namo ir važiuoti į darbą.
ZWO kompanija taip pat pasistengė paruošti funkcionalią, tačiau tuo pat metu lengvai perprantamą programą, kuri tinka visiems „Seestar“ serijos teleskopams. Tiesa norint patogiai naudotis „Seestar“ visgi reikėtų planšetės, nes telefono ekranas yra kiek per mažas ir kartais sunku pataikyti į mažus valdymo elementus ekrane. Pati programa yra prieinama tik „Android“ ir „iOS“ vartotojams. Nepaisant gan „suspausto“ vaizdo elementų, galima lengvai prisijungti prie „S50 Pro“ teleskopo, jį sukonfigūruoti veikti su jūsų WiFi tinklu bei aktyvuoti nuosavą WiFi tinklo prieigą. Pastaroji pravers, norint įrenginiu naudotis kur nors gamtoje ir leisti pamatyti fiksuojamus dangaus vaizdus keliems žmonėms, prisijungus prie „Seestar“ teleskopo keliems asmenims („Party mode“). „Seestar“ programa taip pat turi labai funkcionalią planetariumo funkciją, ne tik leidžiančią naršyti po dangų ieškant norimo objekto. Programa pati rekomenduoja įdomesnius objektus, matomus jūsų geografinėje vietoje, nurodydama rekomenduojamą stebėjimo laiką bei objekto aprašymą. Tokia galimybė labai pravers naujokams, tik pradedantiems orientuotis dangaus skliaute.
Tas greitas ir paprastas įrangos paruošimas ir yra būtent tai, ko trūksta mano „rimtiems“ teleskopams. Kabutėse, nes, mano nuomone, „S50 Pro“ yra ne ką mažiau rimtas įrenginys, leidžiantis išgauti įrenginio techninius parametrus atitinkančius rezultatus. Žinoma, jo kamera nėra šaldoma, kaip Touptek ATR2600C, todėl nuotraukos gaunasi gerokai labiau triukšmingos. Tačiau viską atperka paprastumas ir greitas paruošimas. Darbo dienos vakaro orų prognozėje turint 2-3 val. giedros „langą“, paprasčiausiai nėra laiko vilkti lauk 25kg sveriančią montuotę, teleskopą, akumuliatorių, 1-2 5kg montuotės atsvarus. dėžę su laidais ir surinkus visa tai, bandyti sulygiuoti montuotę, „pasigauti“ fokusą pagrindiniame ir gido teleskopuose. Jau nekalbu, kad dar reikia spėti padaryti „Flat“ kadrų seriją su šiai fotosesijai surinktu teleskopu, nes šie kalibraciniai kadrai tinka tik konkrečiai optinei sistemai. Pajudinus jos komponentus, pavyzdžiui, pasukus kamerą, „Flat“ kalibracinius kadrus reikia daryti iš naujo, t.y. kiekvieną kartą surinkus ir išrinkus teleskopo ir kameros derinį. „S50 Pro“ yra nedalomas komplektas, kuriam „Flat“ kalibracinis kadras buvo sugeneruotas gamykloje (prireikus jį galima atnaujinti).
Pradedantiesiems, iš principo, daugiau nieko ir nereikia. Teleskopas jau po pusvalandžio pririnks pakankamai fotonų, kad telefone matytumėte išryškėjusį giliojo dangaus objektą (GDO). „Seestar“ programa taip pat pateikia nuotraukos apdorojimo funkcijas, leidžiančias paryškiti blankius objektus ar pašalinti triukšmus. Tačiau „S50 Pro“ neapriboja vartotojo tuo, ką gali sugeneruoti telefono „Seestar“ valdymo programėlė. Vartotojui tiesiog reikia pažymėti nuostatą „Save every frame“ ir fotografuoti, fotografuoti, fotografoti... Vidinės 128 GB atmintinės tikrai pakaks keleto naktų fotosesijoms, o pradedantiems vartotojams, neplanuojantiems užsiimti rankiniu nuotraukų apdorojimu ir saugantiems tik galutinį kadrą, tai turbūt greičiau susidėvės pats įrenginys, nei pasibaigs vieta.
„S50 Pro“ automatizuoja ir supaprastina ne naudojimąsi teleskopu, bet ir vėlesnį rankinį kadrų apdorojimą. Teleskopas išsyk atlieka pirminį kadrų apdorojimą, todėl atsisiuntus, juos pakanka tik suregistruoti ir jau galima kombinuoti vieną su kitu („stacking“). Belieka tik atsisiųsti juos per „WiFi“ sąsają. Be to, kai teleskopas pats atlieka pirminį kadrų apdorojimą, juos išsaugodamas, visiškai supaprastėja keleto fotosesijų kadrų apdorojimas. Pakanka visus to paties objekto kadrus sukopijuoti į vieną katalogą ir sujungti į vieną kadrą. Nereikia kiekvienos fotosesijos „Light“ kadrų serijai parinkti atitinkamą „Flat“ kadrų seriją, tada atskirai kiekvieną sesiją apdoroti su „Bias“ ir „Dark“ kadrais, tam, kad būtų galima tinkamai pašalinti įvairaus tipo triukšmus bei kadro apšvietimo netolygumus.
Viską susumavus, galiu pasakyti, kad „S50 Pro“ tapo geriausiu mano teleskopu. Kaip teigiama astronomijos mėgėjų tarpe - geriausias tas teleskopas, kuris yra naudojamas žiūrėti į dangų, o ne tas, kuris padėtas dulka ant lentynos, laukdamas tos geros giedros nakties. Tikrai džiaugiuosi šiuo pirkiniu ir laukiu, kol internete atsiras daugiau „DwarfLabs Draco“ apžvalgų - pastarasis išmaniuosius teleskopus perkels dar arčiau „rimtos“ technikos. „Dwarf Labs“ žada 90mm skersmens (tiesa efektyvus skersmuo bus tik apie 60mm) teleskopą su šaldomu ir sukamu sensoriumi bei teleskopo gidavimo galimybe. Tai reiškia, kad „Draco“ galės gauti mažai triukšmingus kadrus su išlaikymu iki 5min, o tokio ilgio kadrų nedarau net su savo „rimta“ technika, nes tam reikia idealiai sulygiuoti įrenginį, suderinti gidavimą ir turėti miesto šviesų neapšviestą dangaus skliautą.
Na, o kalbant apie astrofotografiją tiesiog pridėsiu pačio „S50 Pro“ nuotraukas, kurias teleskopas suformavo fotografuojant tuos šimtus kadrų, kuriuos aš surinkau ir atsisiunčiau vėlesniam apdorojimui. Taigi, Plejadės (M45), Oriono Ūkas (M42), Rytinė ir vakarinė Šydo ūko dalys (NGC 6960, NGC 6995), Pacmano ūkas (NGC281), Persėjo dvigubas žvaigždžių spiečius (NGC884) ir Trikampio galaktika (M33). Tai kadrai, kuriuos sugeneravo „S50 Pro“ be papildomo apdorojimo, t.y. šios nuotraukos gali atrodyti ir dar geriau.
