automobilis

  • Dviračiu į darbą - misija daugiau, nei įmanoma

    DviratisŠių metų ankstyvą pavasarį nusprendžiau pabandyti alternatyvų būdą keliauti į darbą - minti pedalus. Sprendimas buvo priimtas spontaniškai - pasėdėjus sekmadienį (berods) vakare su kaimynais ir tarp visų kitų temų prie stalo, pablevyzgojus apie dviračius. O pirmadienio ryte, apėjau automobilį, išsitraukiau dviratį ir užsimetęs kuprinę, numyniau darbo link. Apie 7 ryto kovo mėnesį dar dar kaip reikiant šaltoka ir darbe prireikė atsigauti geros valandos, nes nu kam tas buržujų išmislas - termodrabužiai... "Weearin' jeans and leather, not cracker jack clothes"... :D Na, kitą dieną jau buvau kiek protingesnis.

    Pripažinsiu pirmosiomis dienomis buvo sunkoka ir po tų 10km, prireikdavo pasikeisti apatinius marškinėlius. Bet po savaitės kitos organizmas apsiprato ir išlaikyti ramų vidutinį 16-17 km/h greitį nebekilo jokių sunkumų, o į darbą atvykdavau tik gerokai sušilęs, jei neskaityti dviračio šalmu pridengtos makaulės. Taip nuo balandžio mėnesio, kai pradėjau naudoti „Strava“, nes ankstesnė „Amazfit GTS 2E“ sinchronizavimo programa telefone nusinešė statistiką drauge su laikrodžio reset'u, susikaupė 112 kelionių dviračiu, kurios sudarė daugiau nei 1000km. Prie to kažkiek prisidėjo ir mano iniciatyva mano pradėta kelionės į darbą alternatyvia transporto priemone skatino iniciatyva #CentricMoves :) . Bet per keletą mėnesių jau tapo įprasta, kad automobilis lieka garaže, o į darbą minu pats ir taip prisidedu tiek prie savo, tiek prie planetos gerovės. :)

    Reziumuojant šių metų rezultatus - galiu pasakyti, kad važiuoti į darbą ne automobiliu, o dviračiu ne tik įmanoma, bet ir visai patogu. Tam nebūtina turėti brangaus dviračio ar kažkokių ypatingų fizinių gebėjimų, kurie mano atveju yra gerokai žemiau plintu... ėėhm... statistinio vidurkio. Taip pat, priešingai, nei daugelis mano - dviratis nėra vien tik vasaros transporto priemonė. Netgi priešingai - minti vėsiais pavasario ir rudens rytais buvo kur kas maloniau, nei karštais vasaros vakarais. :) Tačiau, kaip visuomet, yra keletas "bet", kurie daugiau ar mažiau gadiną šios geros alternatyvos automobiliui naudojimą. Taigi apie viską iš eilės.

  • Pusiau elektrinis mėnuo - pirmieji skaičiai ir įspūdžiai

    Outlander schemaJei būti tiksliam, tai į pabaigą eina ne pusiau, o maždaug 70-80 proc. elektrinis mėnuo. Nes būtent tiek procentų kelio pavyko nuvažiuoti vien elektros energija, o likusiai daliai iš 1011km reikėjo užvesti 2.0l MIVEC variklį. Tiesa, tikslių elektros sąnaudų bei išlaidų suskaičiuoti nepavyks, nes automobilis tokių duomenų neteikia. Yra galima matyti tik dienos procentinį rezultatą. PHEV Watchdog leidžia surinkti detalesnę statistiką, tačiau šią programėlę reikia paleisti prieš pradedant kelionę, o sprendžiant pagal bendrą nuvažiuotą 657km atstumą, tai tikrai padarydavau ne visuomet.

    Ateičiai reiks pagalvoti apie atskiro elektros skaitiklio įrengimą. Tuomet bus galima tiksliai susiskaičiuoti ir elektros sąnaudas ir kainą, nes, vėlgi, automobilis pateikia tik galutinį išleistų eurų skaičių. O jis skaičiuojamas pagal įvestą fiksuotą - 0.13€ kainą. Nepriklausomai nuo to, ar automobilis kraunamas namie naktį ar viešojoje įkrovimo stotelėje dieną.

    Iš pradžių - apie elektrifikuoto autopasaulio įspūdžius. Jei trumpai ir apie elektros jėgainę, tai - B). „Prius“ su savo varikliuku nė iš tolo nesilygina. Nepaisant to, kad „Outlander“ sveria apie 2t, paspaudus akseleratorių, automobilis reaguoja iškart ir beveik be garso. Spyrus iki dugno - ima piktai urgzti benzininis variklis, bet tuomet ir trauka taip pat tampa atitinkama, nes abu varikliai srebia energiją ir iš baterijos, ir iš generatoriaus. Įsilieti į intensyvaus transporto srautą šiai daržinei ant ratų nekyla jokių sunkumų. Degalinė? Kokia degalinė? Per tą mėnesį spėjau pamiršti, kaip atidaryti kuro bako dangtelį. Gryžus namo, atidarau elektrinio "kuro bako" dangtelį, prijungiu laidą ir einu užsiimti savais reikalais. Ryte žinau, kad "bakas" bus pilnas (su tam tikrom išlygom. žr. žemiau).