Jei būti tiksliam, tai į pabaigą eina ne pusiau, o maždaug 70-80 proc. elektrinis mėnuo. Nes būtent tiek procentų kelio pavyko nuvažiuoti vien elektros energija, o likusiai daliai iš 1011km reikėjo užvesti 2.0l MIVEC variklį. Tiesa, tikslių elektros sąnaudų bei išlaidų suskaičiuoti nepavyks, nes automobilis tokių duomenų neteikia. Yra galima matyti tik dienos procentinį rezultatą. PHEV Watchdog leidžia surinkti detalesnę statistiką, tačiau šią programėlę reikia paleisti prieš pradedant kelionę, o sprendžiant pagal bendrą nuvažiuotą 657km atstumą, tai tikrai padarydavau ne visuomet.
Ateičiai reiks pagalvoti apie atskiro elektros skaitiklio įrengimą. Tuomet bus galima tiksliai susiskaičiuoti ir elektros sąnaudas ir kainą, nes, vėlgi, automobilis pateikia tik galutinį išleistų eurų skaičių. O jis skaičiuojamas pagal įvestą fiksuotą - 0.13€ kainą. Nepriklausomai nuo to, ar automobilis kraunamas namie naktį ar viešojoje įkrovimo stotelėje dieną.
Iš pradžių - apie elektrifikuoto autopasaulio įspūdžius. Jei trumpai ir apie elektros jėgainę, tai - B). „Prius“ su savo varikliuku nė iš tolo nesilygina. Nepaisant to, kad „Outlander“ sveria apie 2t, paspaudus akseleratorių, automobilis reaguoja iškart ir beveik be garso. Spyrus iki dugno - ima piktai urgzti benzininis variklis, bet tuomet ir trauka taip pat tampa atitinkama, nes abu varikliai srebia energiją ir iš baterijos, ir iš generatoriaus. Įsilieti į intensyvaus transporto srautą šiai daržinei ant ratų nekyla jokių sunkumų. Degalinė? Kokia degalinė? Per tą mėnesį spėjau pamiršti, kaip atidaryti kuro bako dangtelį. Gryžus namo, atidarau elektrinio "kuro bako" dangtelį, prijungiu laidą ir einu užsiimti savais reikalais. Ryte žinau, kad "bakas" bus pilnas (su tam tikrom išlygom. žr. žemiau).
Kaip ir „Prius“, „Outlander“ neturi pavarų dėžės. „Prius“ naudoja planetinį reduktorių su dviem elektros varikliais, o „Outlander“ kitokią gudrią schem ą, kaip panaudoti benzininio variklio galią. Važiuojant miesto režimu, variklis tiesiog suka generatorių, kai to prireikia. Elektros jėgainės automobiliui turėtų pakakti važiuojant berods iki 130km/h - patikrinti dar neteko. Agresyviau maigant akseleratorių, benzininis variklis užsiveda gerokai anksčiau. O nuo maždaug 70 km/h jis jau gali tiesiogiai perduoti sukimo momentą į priekinius ratus, nes ratų sukimosi greitis atitinka optimalų variklio darbo režimą. Prireikus - galima įkrauti akumuliatorių ir varikliu, bet to daryti neapsimoka, nes gerokai išauga kuro sąnaudos. Pasibaigus akumuliatoriaus energijai, užmiestyje „Outlander“ pereina į lygiagretųjį (parallel) hibridinį režimą, o mieste dirba kiek mažiau efektyviu nuosekliuoju (serial) režimu. 
Elektra nuvažiuojamas atstumas priklauso nuo daugelio faktorių. Oro, o tuo pačiu ir baterijos temperatūra, maršrutas ir kojos sunkis lemia, kaip efektyviai pavyks važiuoti ir kaip retai prireiks benzininio variklio. Bet vidutiniškai iki 30-35km pavyksta nuvažiuoti vien elektra be didesnio vargo. Po keleto savaičių jau be didesnių pastangų pavyksta pagauti „sklendimo“ būseną, kai automobilis rieda nei naudodamas akumuliatoriaus energiją, nei atgaudamas riedančio automobilio kinetinę energiją. Deja, bet 70proc. baterijos talpos likutis neleidžia visą kasdienį maršrutą įveikti vien elektra - pritrūksta kokių 3-5 km.
Kiti įspūdžiai ne visi smagūs. Kaip jau pradžioje minėjau, „Mitsubishi“ nepasižymėjo noru dalintis informacija. Sistemos priderinimo savo poreikiams galimybės irgi daugmaž plintuso lygyje, žiūrint iš 2020 metų pozicijų. Gamintojas numatė galimybę pašildyti automobilį nurodytu laiku, bet kažkodėl nusprendė ignoruoti prijungtą maitinimo laidą ir sėkmingai srėbti akumuliatoriaus energiją. Rezultate salonas šiltas, o baterija netekusi apie 9-10proc. energijos. „Outlander“ turi galimybę nusistatyti krovimo laiką ir susieti jį su GPS duomenimis. Tokiu būdu galima išnaudoti palankesnius naktinius elektros energijos tarifus ir prireikus, įkrauti automobilį viešojoje stotelėje. Bet prireikus įkrauti automobilį čia ir dabar - 2015 metų modelyje nėra lengvos galimybės ignoruoti įkrovimo grafiką. Atnaujintas 2016 modelis tam turi mygtuką ant pultelio, kurį spustelėjus du kartus - galima pradėti krovimą. O manajame reikia įjungti automobilį, lįsti į 3 lygio meniu, susirasti savaitės dieną, išjungti krovimo grafiką ir tuomet prijungti krovimo laidą. Čia teoriškai. O praktiškai teko išjungti krovimo grafiką visoms savaitės dienoms ir tik tuomet automobilį buvo galima įkrauti vidury dienos. O apie tai, kad automobilis kraunasi galima spręsti tik iš degančio LED ant kroviklio ir mažo raudono elektros kištuko indikatoriaus prietaisų skydelyje. Jokios informacijos apie krovimo spartą ir baterijos įkrovos lygį.
Taip, „Outlander“ turi mobiliąją valdymo programėlę, kuri leidžia tai padaryti paprasčiau... jei tik ji veiktų. Po nežinau kiek bandymų ir maždaug 2 valandų "įjunk automobilį", "paspausk 5 kartus atrakinti/užrakinti" bei bandyk prisijungti prie „Outlander“ WiFi stotelės kažkaip pavyko susieti programėlę su automobiliu. Kad tai pavyktų dar reikėjo:
- Pakartoti ankstesnę procedūrą su papildomu "paspausk 10 kartų atrakinti/užrakinti" žingsniu ir taip ištrinti senus susiejimus
- Telefone uždrausti automatiškai jungtis tiek prie namų, tiek prie „Outlander“ WiFi stotelės. Šito reikia, nes naujesni Android užsiima saviveikla ir neradę interneto ryšio pas Outlander, tiesiog persijungia prie kito žinomo WiFi prieigos taško. O „Outlander“ valdymo programai reikia, kad ji pati valdytų prisijungimą prie WiFi.
- Įjungti GPS telefone
Pavartyti „Outlander“ savininkų forumus bei gamintojo pagalbos svetainę ir susirasti, ką reiškia mistiniai 2101 ir 2103 klaidų kodai bei, kaip spręsti problemas.
Prisijungęs prie programėlės patogiai suderinau krovimo bei pašildymo grafikus ir išjungiau automobilį bei uždariau programėlę. Nuo to laiko daugiau su ja prisijungti nebepavyko. Nesvarbu ar automobilis išjungtas, ar pilnai įjungtas ar veikia tik pagalbiniu režimu. Nors telefonas mato automobilio WiFi prieigos tašką ir gali prie jo prisijungti, tačiau programa nesugeba susisieti su automobiliu.
„Mitsubishi“ nesugebėjo kompaktiškai įkomponuoti galinio elektros variklio, todėl bagažinės talpa yra vos 463L. Kažkiek papildomos vietos dar yra skylėse šonuose ir po netikru dugnu, kur jau įsitaisė keltuvas, vilkimo lynas, vaistinėlė, avarinis signalas bei 12V akumuliatorius. Atsarginio rato, kaip ir pas daugelį kitų pisdžipių, čia nenumatyta. Bet užtai bagažinės dangtis yra automatinis ir atsidaro, paspaudus mygtuką.
Kaip automobilis, tai nors jis nėra ilgesnis už turėtą „Citroen C5“ universalą, tačiau tai "daržinė ant ratų". Ir jei ne galinio vaizdo kamera - sukinėtis su šiuo automobiliu kebloka, nors veidrodžiai tai milžiniški. Bet kelyje jis važiuoja smagiai. Bijojau, kad pasiilgsiu hidraulinės pakabos minkštumo, tačiau pakaba tikrai komfortiška. O po kojomis prisukta sunki baterija suteikia papildomo stabilumo posūkiuose. Dėl vietos, tai vėlgi - įspūdžiai dvejopi. Keleivių kojoms tai šokių aikštelė, bet aukštesnės galvos remiasi į lubas, nes dėl stoglangio, jos yra pažemintos. Laimei - galines sėdynes taip pat galima šiek tiek atlošti. Deja, jų negalima patraukti į priekį ir taip kiek padidinti salyginai nedidelę bagažinę. Vairuotojui vietos pakanka ir sėdėsena, sakyčiau, patogi. Tačiau vis vien neapleidžia jausmas, tarsi būčiau nutėkštas ant laivo denio. Žiūrint iš "aukščiau" geresnės "visureigiškos" apžvalgos tikrai nepastebėjau, tačiau užtai puikiai matau išsikišusį kapotą, užimantį didelę regėjimo lauko dalį. Šioje vietoje, mano nuomone, „Outlander“ smarkiai pralaimi C5 unviersalui. Papildomas aukštis nesuteikia jokių privalumų.
Kol kas dar neprireikė, tačiau jau tikrai žinau, kad kraunant daiktus į stogo bagažinę, papildomas „Outlander“ aukštis taip pat neduos jokių privalumų. Tuo akivaizdžiai teko įsitikinti, bandant nuplauti automobilio stogą.
Dar vienas trūkumas, paminėtas ir lietuviškoje hibridinių automobilių Facebook grupėje, tai nuolatinis pypsėjimas. „Outlander“ PHEV pypsi visomis įmanomis progomis ir skirtingais balsais. Atidarote bagažinę - pypsi perspėdamas apie atsidarantį dangtį. Jei bagažinės atidarymui išlipote su rakteliu kišenėje ir uždarėte automobilio duris, dar papildomai išgirsite trelę, perspėjančią apie paliktą įjungtą automobilį. Įjungiant automobilį - pypsi. Įungus atbulinę pavarą - pypsi. Kam nors praėjus per arti automobilio, neprisisegus, paspaudus mygtuką... Na jis tiesiog pypsi.
Na, o dabar... Fanfaros ir būgnai... Skaičiuojame sąnaudas. Taigi nuvažiavus 1011 km buvo sunaudota 29.28l kuro, kuris kainavo 29.87€. Vidutinės benzino sąnaudos 2.9l/100km. Išlaidos elektrai (įskaitant ir kelis nemokamus krovimus viešose stotelėse) butų 20.98€ + maždaug 5.54€. „Outlander“ rodomas ilgojo laikotarpio išlaidų grafikas yra sugraduotas ties 27.69€ ir 13.85€ ir pabandyk atspėti kokio aukščio yra praėjusio mėnesio stulpelis. Taigi viso būtų 26.52€.
Skaičiuojant kainą vienam kilometrui gauname: 2,954ct/1km benzinui ir 2.623ct/1km elektrai.
Suma: 5.577 ct/1km arba 5.5€/100km
Palyginimui senojo Citroen C5 kelionės kaina vienam kilometrui per pirmą pusmetį buvo: 5-6ct/1km LPG ir 2-3ct/1km benzinas.
Suma: 7-9 ct/1km arba 7-9€/100km
Esant tokioms sąnaudoms ir maždaug 12 tūkst. metinei ridai kuro sąnaudų skirtumas būtų nuo 170€ iki 410€. Šie skaičiai yra kiek apytikriai, nes Citroen C5 statistiką gerino ilgesnės vasaros kelionės (automobilis buvo priduodas į metalo laužą spalio pradžioje), o „Mitsubishi“duomenys yra nepilno mėnesio. Tačiau tendencija aiški - elektra važiuoti apsimoka labiau. Kiek tas "labiau" - priklauso nuo automobilio kainos ir jėgainės efektyvumo. Pastaruoju, spėju, ši daržinė tikrai nepasižymi, todėl tikras elektromobilis turėtų parodyti geresnius rezultatus.