Senas grynakraujis kinas ištempė 5 metus - sakyčiau labai neblogas rezultatas, kaip telefonui už 200 su trupučių eurų. Bet viskam ateina laikas. Jiayu S3 baterija nusibaigė, iš 3 pirktų pakaitinių tik viena buvo šiek tiek geresnė, o už vieną apskritai teko susigrąžinti pinigus. Toks vaizdas, kad baterijos buvo pagamintos prieš tuos pačius 5 metus ir gulėjo ant lentynų. „Android“ atnaujinimų S3 modelis negavo jau nuo 2016 metų, tad teko kliautis entuziastų sukurptomis versijomis. Naujausia, kuri veikė buvo „M.A.D. OS„ 7.1.2, nes „M.A.D. OS„ 8.1.0 nesugebėjo parodyti mobilaus parašo pranešimų ir šiaip stabiliu darbu nepasižymėjo.
Todėl liepos mėnėsis buvo paskirtas internetinių parduotuvių asortimento lyginimu su „GSM Arena“ ir „China smartphone Review" puslapiuose publikuojamomis apžvalgomis. Kriterijai nesikeitė - pirmoje vietoje baterijos darbo laikas, atskiras lizdas SD kortelei bei galimybė atsirakinti OS įkrovą. Deja, išimamos baterijos kriterijų teko paaukoti. Kaip ir ne per didžiausią ekraną, nes pastaruoju metu visi telefonai su nors kiek geresniais parametrais prasideda beveik nuo 6" dydžio planšetės. Žinant pastarojo meto madas - atsirado naujas kriterijus: ne stiklinis korpusas. Deja - telefonai krenta neretai ir stiklinis korpusas nesuteikia jokio privalumo. O įvilkus į dėklą - gražaus korpuso vis vien nesimato.
Kadangi su Xiaomi patirties jau turėjau ir ši kompanija per paskutinius 10 metų iš „iPhone“ kopijuotojos tapo rimta elektronikos kompanija, tai pasirinkimas baigėsi ties „Redmi Note 9“. Tarp svarstytų variantų buvo „Motorola G8“ variacijos, „Nokia 5“ bei „Nokia 6“, „Realme 6“ variantai, dar keli anoniminiai kinai su didelėmis baterijomis. „Huawei“ ir „Samsung“ išbraukti iš sąrašų bei teisės sugrįžti, nes gamintojai arba neleidžia atsirakinti telefono arba atsirakinus visaip kliudo, gavus „root“ teises. Dėl tos pačios priežasties iškrito ir „Nokia“, nes yra keblumų su „root“. Pradėjus skaityti apžvalgas - „Motorola“ atkrito dėl prastos kameros. „Realme“ („Oppo“ telefonai varguolių rinkoms) berods užkliuvo kainos kokybės santykis. Anoniminių kinų nebenorėjau, nes programinę įrangą reikia naujinti, o su tomis anoniminėmis kompanijomis tai kartais būna keblu. Finaliniame trejete liko „Redmi Note“ 9, 9s ir 9Pro. Laimėjimą, vėlgi, lėmė nuotraukų kokybė - lyginant „GSM Arena“ pateikiamas nuotraukas, 9s ir 9Pro nuotraukos pasirodė pernelyg „užaštrintos“ ir nenatūraliai kontrastingos. Paprastas 9 turėjo akiai mielesnį „muiliuką“. Na bet tai jau skonio reikalas, o dėl jo nesiginčyjama.
Tvirtoje kompaktiškoje dėžutėje buvo supakuotas telefonas, kroviklis bei USB-C kabelis, minkštas telefono dėkliukas, trumpa instrukcija ir smeigtukas, iškrapštyti SIM ir SD kortelių „stalčių“. Dėžutė užsidaro taip sandariai, kad veikia, kaip pompos stūmoklis ir sudaro gan pastebimą slėgių skirtumą, todėl dangtelį nukrapštyti reikia traukti iš peties. „Redmi“ yra šiek tiek didesnis už turėtą S3 ir jau per kelias pirmas dienas tą pastebėjau - valdyti telefoną viena ranka tapo dar sunkiau. Visgi optimalus ekrano dydis telefonui yra 5-5.5 - didesnis jau tampa nepatogus, valdyti viena ranka. Prie to prisideda ir tai, kad dabartiniai telefonai turi ekraną beveik per visą telefono „snukį“, todėl vartotojo sąsajos elementai dabar gali nukeliauti į pačius tolimiausius korpuso kampus. Visi choru už tai galime padėkoti dizaineriams, kurie imasi projektavimo ir estetiką iškelia aukščiau už funkciją.
Dėl tų pačių dizainerių „Redmi Note 9“, kaip ir dauguma kitų, turi neišimamą bateriją. Tai leidžia pagaminti kompaktiškesnį korpusą su didesnės talpos baterija. Pas šį telefoną yra 5020 mAh baterija, kurios visiškai pakanka 2 paroms su trupučiu, telefoną nuolat maigant, migruojant duomenis, perinstaliuojant, atstatant duomenis iš kopijos - kitaip tariant neduodant ramybės. Naudojant saikingai - turėtų pakakti 3 ar daugiau dienų. Žodis turėtų pavartotas ne veltui - nepaisant to, kad „Android“ nuostatose išjungiau visas užuominas apie išmanų ekrano įjungimą („įjungti pakėlus“, gestų įjungimas ir pan.), tačiau telefonas įžiebia ekraną pirmai progai pasitaikius, dedant jį į kišenę ar pakėlus nuo stalo. Todėl nekeista, kad energijos sąnaudų statistikos viršuje puikuojasi „Ekranas“, sunaudojantis 30 proc. akumuliatoriaus energijos. Neišimama telefono baterija turi dar vieną netikėtą trūkumą - ant telefono nugarėlės „puikuojasi“ su IMEI numeriais. Paprastai tokia informacija būdavo klijuojama telefono viduje, po baterija. Bet dabar telefonai tapo „neeardomais“ todėl IMEI informacija iškilo į paviršių. Baltas lipdukas su brūkšniniais kodais ant pilko korpuso žiūrisi itin estetiškai. :)
Telefonas moka greitai krauti akumuliatorių. Žinoma, tai ne greito krovimo čempionas, tačiau 18W galios krovimo pakanka telefoną įkrauti pakankamaia greitai. Laiko nematavau, tačiau pastaruoju metu gaunasi taip, kad telefoną 15-30 min. prijungiu prie ant stalo gulinčios „Arctic Global Charger 8000“ krovimo stotelės ir to visiškai pakanka baterijai palaikyti 60-90% įkrovos ribose. Nėra kažkokio nerimo, kad baigsis energija, o ir baterijai taip lengviau gyvenasi. :)
Kadangi žaidimų nežaidžiu, tai spartos požiūriu ir S3 dar buvo pakenčiamas. Tiesa, toks vaizdas, jog S3 dinamiškai kompiliuodavo programas, nes kai kurių jų paleidimas užtrukdavo keletą minučių, nors paskui programos veikdavo be didesnių priekaištų spartai. Tačiau šiuolaikinės naršyklės su gausiomis reklamomis (net ir rėžiant jas iš peties su AdAway ) bei JavaScript praturtinta sąsaja jau veikė lėtokai. „Redmi Note 9“ turi gerokai naujesnį „MediaTek Helio G85“ procesorių, tai jokio stabdymo kol kas pajusti nepavyko.
„Xiaomi“ vartotojui pateikia gan platų rinkinė bazinių paslaugų/programų: nuosava „Mii Web“ naršyklė, debesijos saugykla, pamesto įrenginio sekimas ar blokavimas, rezervinės kopijos, duomenų perkėlimas. Žinoma, dauguma jų yra susieta su „Xiaomi“ abonentu. Kadangi man visiškai pakanka, kad mane šnipinėja „Google“, tai papildomo „Xiaomi“ abonento nekūriau. Šeimai pakaks vieno - pas žmoną, nes kitaip nepavyks išnaudoti visų dulkių siurblio funkcijų. Žinoma, panorus atrakinti telefoną (o tai daysiu) - abonentą teks susikurti, nes kitaip nepavyks gauti įkrovos dešifravimo rakto. Bet tai bus vienkartinis „viso geriausio“ veiksmas, po kurio „MIUI“ keliaus lauk iš mano telefono.
Kitas telefono trūkumas irgi labiau susijęs su programine įranga - fotoaparatų valdymo programa nustato pernelyg „šiltą“ baltos spalvos balansą. Dėl to nuotraukos gaunasi gerokai gelsvesnės/rausvesnės, nei turėtų būti, esant tokiam apšvietimui. Tai yra ypač pastebima esant blankesniam apšvietimui - patalpose ar saulėlydžio metu. Tai yra grynai programinė nuostata, nes nei viename fotografavimo režime, išskyrus „Pro“, neleidžiama pasirinkti baltos spalvos balanso. Taip sakant - „ačiū“ dizaineriams, laikantiems savo vartotojus visiškai idiotais. Žodis fotoaparatai panaudotas daugiskaita ne atsitiktinai, nes telefonas turi 4 sensorius, todėl fotografuojant galima paišsidirbinėti iš peties. Iš principo šiuolaikinis mobilusis telefonas panaikino poreikį pirkti „muilinę“, nes perteikia gerus 90 proc. jų funkcionalumo. O likusiems 10 aš turiu seną gerą Nikon DSLR su keičiamais objektyvais.
Ir tai ne vienintelės programinės įrangos „kliurkos“. Pavyzdžiui, kaip ir daugeliui kitų „Android“ vartotojų, telefono programų ir nuostatų rezervinės kopijos neveikia, kol yra įjungta telefono ekrano apsauga slaptažodžiu ar „piešiniu“. Tik išungus aktyvuojama galimybė padaryti rezervinę kopiją. Taip buvo ir su S3, taip yra ir su „Redmi Note 9“. Ir tai žinoma klaida, kuria jau nuo 2019 metų skundžiasi įvairių gamintojų telefonus turintys. O „Android“ kopijos yra vienintelė galimybė bent iš dalies persikelti programas SU DUOMENIMIS, nes neturint „root“ „Titanium Backup“ padėti negali. Žinoma, ši funkcija leidžia perkelti tik tas programas, kurių autoriai tai leido padaryti, todėl autentifikatorius ir kripto valiutų prekybos programas teko derinti iš naujo. „Xiaomi“ siūlo „Mii Mover“ programą, tačiau ir ji perkelia tik kontaktus, nuotraukas ir dar šį bei tą, bet ne programas su nuostatomis. Skambučių ir SMS žinučių istorija taip pat sprogo migracijos metu, nors tai ir nedidelis praradimas.
Iš esmės telefonu esu patenkintas ir duočiau jam 8.5 iš 10. Vieną balą atima kiek kreivokai veikianti programinė įranga, dar pusę šleivokas piršto atspaudų atpažinimas. Teko registruoti po 2 kopijas to paties piršto atspaudų, kad normaliai atsirakintų ekranas. Vėlgi prieš išsakant pamokymus - reikėjo pirkti brangesnį, reikia įvertinti kainos/kokybės santykį. Telefonas kainavo mažiau, nei 200€. Pagrindinius mano reikalavimus atitinkančių telefonų iš garsesnių gamintojų tiesiog neegzistuoja šioje kainų kategorijoje, o už telefoną mokėti daugiau, nei 250€ - pinigų mėtymas.