Statybų blogo vesti nepavyko, nors minčių buvo - deja laiko tam visiškai neliko. Taigi dabar pabaigus antrąjį etapą gausis šiokia tokia statybų retrospektyva arba „Kaip informatikas namą statė - 3“.
Viskas prasidėjo nuo to, jog prieš du metus nusprendėm, kad norint turėti daugiau, nei vieną atžalą, mums reikia didesnio būsto. Ir prasidėjo būsto paieškos. Buvo galvota apie visokius variantus - nuo gatavo namo pirkimo iki statybų nuo nuliaus. Tai o bet tačiau, noras pirkti gatavą namą gan greitai atšalo. Iš geros dešimties peržiūrėtų namų, net ir neturėjus statybinės patirties, tik vienas ar du akivaizdžiai nebadė akių. Viename tokių "puikių" namų nuo per stogą "truputį" tekėjusio vandens jau ir dumbliai spėjo ant sienos pradėti želti. Kitame jau pradėjo atšokinėti struktūrinis tinkas. Beveik visi namai buvo apšiltinti "pakankamu" 10-15 cm storio vatos ar polistireno sluoksniu ir tik vienas (gal du) turėjo langus su trijų stiklų paketais. Deja tas vienintelis matomai mums nebuvo skirtas, nes kai po savaitės nusprendėm, kad gal norim pirkti ir paskambinom, tai jau buvo šaukštai po pietų.
Statyba nuo nulio reikalavo arba didelių investicijų, kai samdomas rimtas rangovas, arba daug laiko, kai darbus po truputį darai pats bei gaudai meistrelius, arba buvo rizika gauti nikeliuotus ragus su plieninėmis kanopomis. Vieną tokių Lietuvos rinkoje siūlomų pigesnių karkasinių namų teko apžiūrėti 2012 m. vasarą pirminėje statybų fazėje. Noras pirkti namą išgaravo vos atvažiavus į Aleksote buvusį sklypą - Mokolų g. sklypų riboje puikavosi 4-5 metrų dydžio bala, skambiai tituluojama tvenkiniu, ant molyno papylus smėlio buvo išlieta betono plokštė, turinti tapti namo pamatu. Būsimo namo karkaso pušinė mediena ramiai gulėjo pažliugusioje pievelėje ir jau keitė spalvą iš švelniai gelsvos į melsvai pilką. Tačiau statybininkams tai buvo norma - "tai čia smėlio porą mašinų užpilsit ir bus sausa...", nes melioracijos sklype nėra. Trumpai tariant, manau, jog ilgalaikėje perspektyvoje tikrai nepavydžiu įsigijusiems tą karkasinį namuką.
Vienas rimtų rangovų, su kuriais teko pabendrauti, buvo TikTas. Tiesa sakant, dabar jau kartais pagalvoju, jog investicijos į skydinį energetiškai efektyvų namą greičiausiai nebūtų buvusios labai didesnės už dabar planuojamas. O namas tikriausiai būtų gavęsis kokybiškesnis. Tačiau startas nuo nulio buvo keblokas tuo, kad pirma reikėjo pirkti sklypą už savus ir tada imti dyyydelę paskolą, užstatant sklypą ir primokant dar papildomą sumą, kuriai savų lėšų greičiausiai jau nebūtų pakakę.
Taigi beieškant tinkamo varianto po akimis pakliuvo parduodamas nebaigtos statybos namas, kuris ir buvo pakankamai netoli nuo civilizacijos centro ir tuo pačiu ramioje Kauno priemiesčio vietoje. Sąlyginai neseniai apleistos sienos ir jau uždengtas stogas žadėjo tai, jog nesunkiai galėsiu rasti trūkumus, kurie buvo padaryti ir juos ištaisyti arba atsisakyti statybos. Taip pat maniau, jog ir pačių trūkumų nelabai buvo kur padaryti. Deja , kaip parodė vėlesnė patirtis - gan smarkiai klydau abiem klausimais. Net ir statybininko išsilavinimą turintis giminaitis pražiūrėjo ne vieną grėblį, ant kurių teko gan skaudžiai užlipti.
Pirmieji statybų nuotykiai mūsų laukė, pradžiai nusprendus ant žiemos "uždaryti" mūro dėžutę, sudedant langus, duris, garažo vartus ir aptvarkant nebaigtą statyti stogą. Taip pat reikėjo atlikti šiek tiek mūro darbų - išmūryti būsimosios mansardos kambarius. Prie to pačio apsižiūrėjom, jog pagal projektą numatytas virtuvės langas buvo kiek per žemai, tad iš lauko būtų buvę galima grožėtis virtuvės baldų vaizdu. Taigi mūrininkų paprašėm pakelti virtuvės lango apačią per vieną blokelių eilę. Langų gamybą paprastai užtrunka, taigi kol atvyko pastarieji - mūrininkai jau senokai buvo spėję padaryti savo darbus ir išvykti.
Orams jau gerokai pravėsus, pagaliau atvyko trijų stiklų paketų VEKA langų profilio langai su armuotais vidiniais vitrininiais stiklais. Deja armuoti plėvele ir lauko stiklą, nekalbant jau apie kitus langus, neleido finansai. Tad apsiribojau armuoti iš vidaus ir apsisaugoti nuo netikėtų nuotykių vaikams žaidžiant svetainėje. Ir čia pirmas grėblys - langai netelpa į angas! WTF?! Bandau išsiaiškinti, kas buvo lochas ir blogai išmatavo - nu pasirodo visas užsakymas teisingas, tik beveik visi langai yra per vieną blokelį per aukšti! Atidžiau apžiūrėjus sienas, tapo aišku kodėl - mūrininkai uoliai pakėlė beveik VISŲ langų apačią per vieną blokelį. Kadangi tuo metu dar dirbau Vilniuje ir kasdien negalėjau lankytis statybvietėje, o blokeliai buvo likę nuo tikrosios statybų pradžios - naujai sumūryti blokeliai iškart nekrito į akį. Viskas paaiškėjo, pradėjus montuot langus. Teko skubiai važiuot namo, atsivežti perforatorių ir imtis dulkino darbo... O langų statytojai tuo metu stovėjo ir laukė... Na gerai nelaukė - padėjo nugriaut perteklinius blokelius kituose kambariuose. Antras grėblys laukė, paaiškėjus, jog nesusikalbėjau su langininkais ir pats nesusiklijavau XPS polis torolo į angokraščius. Problema išsisprendė už papildomus 400 Lt, tačiau klijavimas buvo daromas paskubomis ir tikrai nesigavo taip sandariai, kaip reikėjo. Paskui teko dar sykį pereiti su sandarinimo putomis ir uždaryti plyšius, per kuriuos iš vidaus matėsi lauko angokraščio sandarinimo plėvelės.
Su durimis taip pat neapsieita be nuotykių . Altas vėlavo pristatyti duris beveik keturias savaites. Per tą laiką teko praleist ne vieną nervingą naktį, galvojant ar kitą dieną atvykus į statybas, dar surasiu langus už daugiau nei 17 tūkst. ar juos kas nors jau bus tyliai išmontavę... Galiausiai gruodžio mėnesį buvo atvežtos durys ir meistrai jas ėmė montuoti. Atvykus į statybvietę pavakary tapo aišku, jog durų slenkstis bus ... po grindimis. Mat meistrai "dar galvojo man paskambinti ir pasitikslinti durų lygį", tačiau pažiūrėjo į garažo vartus ir nusprendė montuoti duris pagal jų lygį. O tai, kad svetainėje visų vitrininių langų lygis yra 12cm aukščiau, tai kažkaip neužkliuvo. Tai žiemai duris palikau taip, kaip sumontavo - vis vien namai vis dar tebuvo viena didelė "smėlio dėžė", tačiau dar vienas nesusikalbėjimas kainavo papildomus 400 Lt.
Taigi iš to seka moralas - statybininkams reikia visiškai tiksliai pasakyti, ką reikia padaryti. Iki bukaprotiškumo tiksliai nurodyti, ką ir kaip reikia padaryti. Antraip laukia nuotykiai, kurių buvo dar daugiau...