Pradėjus skaičiuoti, kada pirkau savo kompiuterį, paaiškėjo, kad jam, iš principo, jau daugiau, nei 7 metai. Žinoma, kelis kartus jis buvo atnaujintas, keičiant vieną seną pagrindinę plokštę ar procesorių kitu, kiek mažiau senu, tačiau iš esmės kompiuteris taip ir nebuvo atnaujintas. Tačiau net ir su 16 GB atmintinės „AMD Athlon II X3„ jau pradėjo nebeatikti šiuolaikinių programų reikalavimų. O ir nuolatiniai senų plokščių gedimai ėmė jau daugiau nei erzinti - per praėjusius metus iš viso pakeičiau 2 pagrindines plokštes.
Taigi pribrendo reikalas rimtam kompiuterio atnaujinimui su gan apčiuopiamomis aukomis. Kadangi esu ilgametis AMD rėmėjas, tai procesoriaus pasirinkimas daug abejonių nekėlė ir pirkinių sąraše atsidūrė "Ryzen 5 2400G". Prireikus galingesnio procesoriaus ir/arba vaizdo posistemio visuomet jį galėsiu pakeist. Tačiau išsirinkti tinkamą pagrindą, neišleidžiant pernelyg daug jau buvo keblesnis klausimas.
AM4 lizdui yra 5 skirtingi lustų rinkiniai, o jų pagrindu yra prigaminta aibė plokščių, kurios neretai iš pirmo žvilgsnio nesiskiria. Laimė beieškant po akimis pakliuvo „Tomshardware“ diskusijų forumo puslapis, kuriame kažkas atliko išsamią plokščių funkcijų analizę ir viską susisteminęs, pateikė filtruojamą lentelę, kurioje yra paminėti ir įvertinti 167 plokščių modeliai.
Šiame puslapyje yra net ir tokia informacija, kurią sunkiai rastumėte plokščių gamintojų puslapiuose, tačiau ji yra ne ką mažiau svarbi. Pavyzdžiui, kokie MOSFET tranzistoriai ir keliomis grandinėmis jie yra sujungti procesoriaus maitinimo grandyne. Lentelėje taip pat pateikiamos nuorodos į gamintojo puslapį bei elektroninį vartotojo vadovą.
Taigi, po šiokių tokių apmąstymų mano pasirinkimu tapo „Asus Prime X370-Pro“. Tai lėmė kiek nykoka patirtis su antrojo ešalono gamintojais, tokiais kaip „Asrock“ ar „Biostar“. Jei kompiuteryje būtų naudojama „Windows“ sistema, tai nesukčiau galvos - visi kinai gamina elektroniką ne pagal standartus, o taip, kad veiktų su „Windows“. Tačiau, kai kompiuteryje gyvena pingvinai, tai įrangą reikia rinktis atidžiau. Bent jau kol kas su „Asus“, „Gigabyte“ ir, iš dalies, „MSI“ gamini ais kažkokių didesnių siurprizų nebuvo. Maloniai nustebino, kad AMD keisdama CPU lizdą, aušinimo tvirtinimą paliko nepakeistą, tad senas „Nexus II/VII Heatpipe“ aušintuvas puikiai tiko. Komplektuojamas „Wraith SPIRE“ taip pat nėra prasčiausias, tačiau paprastas aliumininis aušintuvas negali lygintis su varinius šiluminius vamzdelius bei plonas plokšteles naudojantį aušintuvą. Su „Nexus“ net ir karštom vasaros dienom procesorius būdavo aušinamas pakankamai, kad ventiliatoriaus apsukos neperšoktų 1500 aps/min. O tai garantuoja beveik begarsį darbą.
Kadangi atnaujinama buvo „iš peties“, tai drauge su nauju procesoriumi buvo nuspręsta atnaujinti ir diskinį posistemį, nes abu 1TB WDC Green serijos diskai sparta nepasižymi. Kadangi lentynoje liko gulėti neseniai pirktas 240GB Kingston SSD diskas, tai drauge su procesoriumi jam į porą buvo nupirktas kitas beveik toks pat „Kingston“ diskas. Kodėl į porą? Atsakymas labai paprastas: kai kompiuteris naudojamas intensyviai - diskai genda. Lentynoje jau guli du gatavi 3.5" diskai. Iš senojo žmonos kompiuterio išimtas 800GB ir buvęs serverio 1.5TB RAID1 diskas. Likęs 1.5TB buvęs RAID1 narys dabar sėkmingai merdėja nesvarbiame serveryje, laikas nuo laiko „Linux“ sistemai pranešdamas negalįs įrašyti ar nuskaityti vienų ar kitų duomenų. Na bet kol serveris vis dar įsikrauna ir gali įkrauti skaičiavimo užduotis į GPU - tegul dirba.
Taigi per gerą valandą perrinkus kompiuterį ir sustačius diskus, sistema įsikrovė iš pirmo karto, UEFI nurodžius, jog kompiuterį reikia įkrauti iš vieno Western Digital diskų, o ne Kingston SSD. Jau buvau nusiteikęs „cirkams“ su „mdraid„ masyvais ir LVM tomais, bet jų nebuvo - „Linux Mint“ be kliūčių įkrovė sistemą ir man liko tik išmigruoti RAID masyvus skirtus / ir /boot skirsniams iš magnetinių diskų į SSD. Tiesa, po migracijos šiokių tokių nesklandumu visgi įvyko, tačiau apie tai bus atskiras straipsnelis.
Kol kas belieka džiaugtis sparčiu ir tyliu darbu -- BIOS pakeitusioje UEFI nuostatų meniu pasirinkus „Q-Fan Tuning“, pagrindinė plokštė išmatavo aušinimo ventiliatorių galimybes ir tada tiesiog pritaikė anksčiau parinktas nuostatą išjungti ventiliatorių iki tam tikros temperatūros. Kažkodėl iki tol ventiliatoriai smagiai sukosi. Spartos testų neleidau, tačiau „vizualiai“ darbas pagerėjo. Tai ypač jaučiama atidarius kokį sunkesnį interneto puslapį, pavyzdžiui, „Facebook“ ar naujienų portalą, kuriame vykdoma galybė „JavaScript“ kodo.
Taigi, o dabar apie aukas, kurių neišvengiau naujindamas kompiuterį. Kadangi Asus Prime X370-Pro“ yra naujos kartos plokštė, tai joje nėra nei PCI, nei IDE jungčių. Tai reiškia, kad iki šiol naudotą „Creative SB Live 1024“ ir „Asus“ skaitmeninį TV imtuvą teks išleisti į pensiją. Kaip ir porą „Pioneer“ DVD rašymo įrenginių. Na, šiuolaikinės vidinės garso plokštės nėra visiškas šlamštas, kaip būdavo prieš 10-15 metų, tad kurį laiką manau pakentėsiu, bet TV imtuvo greičiausiai reiks ieškoti naujo, nes kartais vieno televizoriaus namie nepakanka. :)