„Iš naujojo pasaulio“ (From the New World) tai 2008 metų fantastinis romanas, kuriam 2012 metais buvo sukurta to paties pavadinimo anime bei manga serijos. Romano paskaityt neteko - gal reiks bandyt paieškot, tačiau anime pasirodė tikrai įdomus. Nuo daugelio anksčiau matytų serialų jis gerokai skiriasi tuo, kad aprėpia gerokai platesnį pagrindinių personažų gyvenimo tarpsnį. Jame ne šiaip užsimenama apie kelis vaikystės epizodus, kaip, pavyzdžiui, „Berserk“ ar „Trigun“, bet nuosekliai pasakojama, kaip keitėsi Saki ir Satoru gyvenimai nuo pirmųjų paauglystės žingsnių iki brandžios jaunystės. Pripažinsiu - istorijos pabaiga buvo labai netikėta, todėl negadinsiu įspūdžių.
Jau nuo pat pradžių „From New World“ pakanko sprogstančių kūnų ir tyškančio kraujo, tačiau serialo įvykių tėkmė, bent jau pradžioje labiau priminė „Mushishi“, nei kokį „Elfen Leid“. Visas pasakojimas dvelkė savotiška melancholiška jaunųjų dievų kasdienybe. Kasdienybe, kurioje greta žmonių gyvena protingi žiurkiažmogiai, laikas nuo laiko dirbantys žmonėms įvairius juodus (visom prasmėm) darbus. Tačiau už ši idilė, kažkiek primenanti H.G. Wellso „Laiko mašinos“ siužetą, tėra tik fasadas, už kurio slepiasi gerokai niūresni dalykai.
Tiesa, Naujojo pasaulio elojai, t.y. žmonės dar nėra visiškai pavirtę į išglebusius Saulės atokaitoje besikaitinančius hipius. Po psichokinetinių galių prabudimo sukeltos apokalipsės, žmonija buvo panirusi į tūkstantmetį trukusį chaosą, tačiau galiausiai visiems pavyko suvaldyti vidinius žmogaus demonus. Pasitelkus griežtą discipliną ir genų inžineriją, kuri dabar tapo pavaldi psichokinetini ų galių turintiems žmonėms, kiekvienas visuomenės individas yra mokomas ne tik suvaldyti prabudusias galias, bet ir jausti didžiulę atsakomybę už savo poelgius. Už žmogaus, t.y. tapačios būtybės nužudymą bausmė yra mirtis ir tai tapo užkoduota pačių žmonių genuose. Naujajame pasaulyje žmogus nebegali išgyventi padarytos žmogžudystės. Tik tokia kaina žmonijai beveik pavyko suvaldyti gaivališką savo prigimtį ir vėl gyventi taikiai.
Beveik pavyko... Nes kartais nuo karto kruopščiai sustyguotas asmenybės ugdymo procesas kažkur sutrinka ir visuomenės tvarką gerbiančio piliečio vietoje gimsta jėgos demonas. Todėl kiekvienas individas suvokęs, jog gali tapti tokiu demonu, turi atsiskirti nuo visuomenės ir nutraukti savo gyvybę pats. Tai taip pat tapo privaloma asmenybės ugdymo dalis.
Šios griežtos gyvenimo normos nebuvo svetimos ir Satoru bei Saki, kurie kartu su kitais mokyklos draugais uoliai mokėsi įvaldyti savas galias. Bet laikui bėgant idealaus pasaulio paveikslas pradėjo skeldėti, o ir mokyklos draugų anksčiau buvo lyg ir daugiau. Mokiniai ne šiaip sau dingsta iš mokyklos, jie dingsta iš visų atminties, tarsi jų nebūtų buvę. Ankstesni žmones-dievus garbinantys žiurkiažmogiai sąjungininkai tampa nebe tokie ir sąjungininkai ir tenka gerai pagalvoti apie galimas pasekmes, prieš atsukant jiems nugaras.