Gėrio ir blogio tarpusavio kova - šis kovos viesulas nesibaigia niekad. Gal todėl, kad šešėlis visuomet seka paskui šviesą, bet išnykus šviesai - dingtų ir šešėlis. O gal dar ir todėl, kad gėrio ir blogio savokos labai priklauso nuo atskaitos taško. Tai gana akivaizdžiai pateikiama istorijoje apie jau  150 metų trunkantį karą tarp Galaktinės Imperijos ir Nepriklausomos planetų sąjungos. Šį tą primena, ar ne? ;)

Taip, tai kosminė opera, tačiau joje neišvysite jokių supergaliomis išsiskiriančių herojų ir galaktikos gyventojų margumyno. Legendos apie galaktikos gerojus („Legend of the Galactic Heroes“) autoriai nusprendė, jog šiame pasaulyje gyvens tik žmonės, prieš daugelį amžių iškeliavę iš Žemės. Jie sėkmingai kolonizavo šimtus planetų ir ... sėkmingai toliau pešasi tarpusavyje.


Ir šioje nesibaigiančioje kraujo upėje anksčiau ar vėliau iškyla tie, kurie sugeba lemti milijonų karių maitinamos upės tėkmę. Su pagarba ar neapykanta, tačiau jų vardai įeis į istoriją ir jie nebus užmiršti. Šioje istorijoje nuskurdusio barono sūnui Rainhardui von Muzeliui ir karo laivo kapitono patarejui Yanui Wenliui likimas lėmė spręsti Galaktikos likimą.

Labai skirtingi, tačiau tuo pat metu ir labai panašūs karo strategijos ir taktikos genijai pamažu, padedami ištikimų draugų suvokia, jog esama santvarka tik tuščias kiautas, kurio vidus visiškai supuvo. Ir viską reikia keisti iš esmės - antraip amžinas karas niekada nesibaigs.

Kita vertus, istoriją ketinęs studijuoti Yanas Wenlis pastebi, jog visa motinos Žemės istorija iš esmės, yra karo istorija. Ir dažniausiai tai nėra karas tarp gėrio ir blogio - dauguma karų vyko tarp vieno gėrio ir kito gėrio.  Karas tai geriausia, ką sugeba daryti žmonės, karas tapo didžiausio technologinio progreso varikliu. Todėl galima spėti, jog karo veiksmai truks dar ne vienerius metus ir pagrindiniams herojams ankstyva pensija nesišviečia.

Serialo autoriai pasirinko tikrai spalvingas priešininkų stovyklas. Jau nuo pirmųjų kadrų nesunku atspėti, jog Galaktikos Reicho pavyzdžiu tapo kaizerinė Vokietija. Todėl nieko keista, jog jos priešininkę įkūnijo porevoliucinė Prancūzija, per trejetą metų sugebėjusi sugriauti kelis šimtus metų gyvavusią absoliučią monarchiją. Planetų  turėjo tapti tai kovos už asmens teises ir laisves, kurios buvo ir yra varžomos Imperijoje, įsikūnijimas.

Tačiau, tai nereiškia, jog galaktikos likimu domisi tik šios dvi kovojančios pusės. Jas akylai stebi neutrali Fezano dominija, laikas nuo laiko padėdama vienai ar kitai pusei. Ir nors oficialiai pramoninis Fezanas tiesiog labai šauniai pasišildo iš šio karo, tačiau dominijos vadovo užmojai yra gerokai didesni. Fezano užnugaryje veikia Žemės kultas, raginantis visus sugrįžti į gimtąją planetą.   

Kitaip, nei „Banner of the Stars“ ar „Heroic Age“, šiame seriale beveik visas veiksmas sutelktas į kosmines batalijas. Batalijas, kurių priešakinėse linijose stovi patys Rainhardas ir Yanas. Beje, šias batalijas taip ir knieti pavadinti jūrų mūšiais. Jei paimti tipinį niolikto amžiaus burlaivių armadų apsišaudymą sviediniais, papildyti jį nedidelėmis puolamosiomis valtimis ir perkelti jį į kosmosą - gautume Legendų apie galaktikos herojus batalijas. Mūšiuose dalyvaujančių laivynų dydžiai tiesiog pribloškiantys, kreiseriai ten skaičiuojami tūkstančiais. O kur dar juose tūnantys naikintuvai? Čia jau savo užmojais serialo autoriai smarkiai perlenkė lazdą.

Šiuolaikiniai kariniai jūsų laivynai akivaizdžiai rodo, jog į tiesioginę kovą didieji laivai gali eiti tik kraštutiniu atveju. O visą „juodą darbą“ turėtų atlikti naikintuvų pilotai. Nors kita vertus „Star Trek“ gana įtikinamai pateikia kitokį karinių veiksmų scenarijų. Kaip ten bebūtų, tačiau tokie masiniai mūšiai aiškiai koordinuojami karo vadų ir strategija bei taktika šiame seriale užima labai svarbų vaidmenį. Juk būtent sublizgėję savo karo žiniomis pagrindiniai herojai sugebėjo prasimušti į elitą, nes su jų pasiekimais nesiskaityti buvo tiesiog neįmanoma.

Na, o pasiekus valdžios aukštumas - atsivėrė galimybės pasukti viso pasaulio istoriją sau norima linkme. Arba galvoti, jog viskas krypsta tau palankia vaga, kai likimas staga ima ir pakiša kiaulę. Vienokia ar kitokia forma...

Nors iš pradžių serialas atrodė kiek nuobodokas ir monotoniškas, tačiau pamažu jis įtraukė. Politinės intrigos, moralinių vertybių ir valdžios priešprieša, draugystė, ištikimybė ir išdavystė - visa tai šauniai sujungta į gyvą istoriją, kurios dar nė trečdalio nespėjau pamatyt. :)