Blog'as
Asmeniniai tinklaraščiai, kuriuose rašoma tai, kas užeina ant seilės ir nebūtinai susiję su IT.
- Informacija
- Parašė Elvinas
- Tėvinė kategorija: Blog'as
- Skaitytojų: 7422
Vienareikšmį atsakymą, tinkanti visiems, duoti sunku, tačiau tikrai verta bent jau apsvarstyti galimybę įdiegti naują „Android 4.4 KitKat“ versiją į savo seną telefoną. Kodėl 4.4? Ogi todėl, kad būtent kurdama šią versiją, „Google“ staiga prisiminė, jog verta ne tik sukurti naujas funkcijas, bet ir optimizuoti programinį kodą, kad šis naudotų mažiau atmintinės.
Kaip taisyklė, atmintinės trūkumas neretai tampa viena didžiausių kliūčių ilgiau naudoti seną telefoną. Turimas „Samsung Galaxy S“ paskutiniu metu ėmė akivaizdžiai tai priminti, nes iš 512 MB RAM, programoms yra prieinami tik 384 MB. Ypač tai tapo pastebima naudojant išorinį GPS imtuvą, kurio valdymo programą iki šiol turėta „Android 4.1“ uždarydavo, paleidus navigacijos programą.
Tiesa, norint sename telefone turėti naują „Android“ versiją, greičiausiai neverta tikėtis gaminto pagalbos. Deja tokios jau realijos, jog „Android“ telefonų gamintojai (išskyrus gaminančius „Google Nexus“ serijos gaminius) retai rūpinasi ilgalaike savo gaminių priežiūra. Jiems paprasčiausiai neapsimoka to daryti. Laimei „Android“ yra daugiau mažiau atvira (deja ne visiškai) sistema, tad rinkoje yra ne vienas alternatyvus „Android“ sistemos rinkinys: „CyanogenMod“, MIUI, AOKP ir kt. Gan išsamų sąrašą galima rasti šiame „Wikipedia“ puslapyje. Yra labai tikėtina, kad kuri nors iš jų tis jūsų telefonui, nebent tai jau tikrai visiškai pasenęs įrenginys, teturintis 256 MB ar dar mažiau atmitinės.
Read more: Ar verta senam telefonui duoti naujų „Android“ saldumynų
- Informacija
- Parašė Elvinas
- Tėvinė kategorija: Blog'as
- Skaitytojų: 6958
Po gan ilgos pertraukos užsinorėjau pažiūrėti kažką naujo - nervarbu, kiek geras „Trigun“ ar „Berserk“, tačiau po keleto metų jie visgi ima pabosti. Taigi, naršant anime sąrašus, po akimis pakliuvęs „Sword Art Online“ ėmė ir užkabino. Gal dėl to, jog kažkada matytas „Ragnarok the animation“ ir „The Tower of Druaga“ paliko neblogą įspūdį, o gal dar ir todėl, kad raidžių kombinacija (MMO)RPG man taip pat reiškia daugiau, nei vien tik raidžių kratinį. 
Nervinė sąsaja ir tobulas daugelio žaidėjų internetinis vaidmenų žaidimas - ko dar gali norėti žaidimų entuziastai. Tokie komponentai leidžia visiškai pasinerti į kompiuterinį žaidimą ir mėgautis žaidimų pasauliu tarsi tikru. Taigi, vos tik žaidimo kūrėjas Akihiko Kayaba paskelbė, jog bandomasis „Sword Art Online“ periodas yra baigtas ir tuoj bus pradėta platinti pilna žaidimo versija - prie parduotuvių kaip išsirikiavo žaidiėjų eilės. Netrukus pirmieji 10 000 laimingųjų jau žengė skrajojančios Aincrado tvirtovės grindiniu ir vėjo bei saulės glostomų pilies apylinkių laukais. Dalis jų norėjo šiaip smagiai praleisti laiką, dalis pabendrauti su tolimais draugais kitokioje aplinkoje, o dalis - tiesiog pabėgti nuo tikrovės. Pažįstama, ar ne?
- Informacija
- Parašė Elvinas
- Tėvinė kategorija: Bacila
- Skaitytojų: 13274
Na va, truputį po truputį ir buvo išgimdyta dar viena dalis. Deja, šiuo metu vykstantis stambus projektas - „Kaip informatikas namą statė 2“ suryja visą laisvą laiką. Net ir statybinių nuotykių nelieka laiko uždokumentuoti.
Ankstesnės apsakymo dalys čia ir čia. Apsakymo pradžia čia. Kita dalis čia.
Karštomis pėdomis
Didžiulėje prabangos kupinoje menėje tvyrojo aiškiai juntama įtampa. Susirinkusi minia nekantriai mindžikavo ir susiskaidžiusi į būrelius, tyliai šurmuliavo, aptarinėdama naujausius gandus. Tiesa sakant, bene visi jie sukosi apie tai, ko šis margaspalvis pulkas buvo sukviestas į auksu, platina ir kitais retaisiais metalais bei brangakmeniais išdabintoje valdančios sintalų šeimos rūmų menėje. O ir žodis „sukviesti“ čia nelabai tiko – sintalai tiesiog primygtinai paprašė vykti drauge, argumentuodami už nugaros kybančiu laivynu.
Šitokio jų galios demonstravimo niekas nebuvo regėjęs nuo pat šešių pasaulių karo, pasibaigusio beveik prieš šimtą metų. Buvo akivaizdu, jog kad ir ką šį sykį sugalvojo paslaptingoji tauta, tai buvo tikrai svarbu, bent jau jiems. Priešingu atveju vargu ar jie būtų į savo menę pakvietę tejiečius, ur'ni ir vaakarius – šešių pasaulių karo dalyviai ne tik nepuoselėjo šiltų jausmų vieni kitiems, o juo labiau sintalams, bet ir vėl ėmė prisiminti senąsias nuoskaudas. Tiesa, šiems išdidiems, o neretai ir arogantiškiems aristokratams, atsiradusiems iš niekur, reta tauta tryško meile. Šalti ir racionalūs, jie be dvejonių iš savo kelio šalino bet kokias pasitaikančias kliūtis. Kita vertus, visi puikiai sintalo žodžio vertę – patikimi verslo partneriai bei sąjungininkai savo garbę vertino labiau, nei gyvybę. O gyvybėmis jie nebuvo linkę švaistytis veltui.
- Informacija
- Parašė Elvinas
- Skaitytojų: 7736
Vakar keldamasis į darbą buvau nustebintas vaizdo pro langą. Nesitikėjau, kad pro mūsų mažojo apčiupinėtą ir nulaižytą lango stiklą plika akimi (be -4.5D akinių - kas nešioja akinius supras, kaip tai atrodė) aiškiai matysiu Oriono žvaigždyno kontūrą. Iš pradžių net nepatikėjau ir susiradęs savo mobilią optiką pasitikslinau, ar tai tikrai nėra atspindžiai nuo geležinkelio stadioninio apšvietimo. Nu ne... Tikrai tiesiai prieš mano nosį kybo Šienpjoviai. Geras! Ir kodėl man į darbą ruoštis... 
Nustebino, nes dieną prieš vakaras buvo giedras ir buvau nusprendęs išsitraukti savo vamzdį ir pasižvalgyti į dangų. Bandymas buvo visiškai nepavykęs - dangus buvo uždūmytas (Šančiuose prasidėjo kūrenimo sezonas) ir švytėjo. Iš kiemo nepavyko rasti nei vieno pažįstamo žvaigždyno. Na lyg ir buvau radęs Gulbę ir Lyrą, tačiau atsekti kitų nebuvo įmanoma - žvaigždžių tiesiog nesimatė.
Todėl vakar vakare pasitikrinęs prognozes tvirtai nusprendžiau nusistatyti žadintuvą ties 5:30. Žmona pažiūrėjo, kaip į beprotį. Na, ji gal ir teisi. Bet rytas to buvo vertas.
- Informacija
- Parašė Elvinas
- Tėvinė kategorija: Bacila
- Skaitytojų: 15886
Po gan ilgos pertraukos, dar viena paistalų dalis. Idėjų tiek daug, o laiko jas tvarkingai sudėlioti tiek mažai.
Ankstesnes dalis rasite čia ir čia. O apsakymo pradžią - čia. Kita dalis čia.
Visas vėl
Kažkur tarp šiapus ir anapus vis dar tūžmingai džiūgavo nemirtingos būtybės siela, karštligiškai grabinėjanti planetą gobiantį pasaulio pamatinį audinį, tikėdamasi atrasti sau giminingą porą. Nemirtingasis turėjo keletą svarių priežasčių paskubėti. Du Kūrėjai Gajos galioms imlių gyventojų pasaulyje, žadantys neblogas galimybes pabandyti įgyvendinti tėvo užmačias ir mažiausiai vienas Naikintojas, grasinantis sutrypti menkus šių svajonių želmenis. Tokios lenktynės su laiku jam nebuvo naujiena ir jis, deja, turėjo pripažinti, jog ne visuomet spėdavo laiku rasti tinkamą inkarnatą, tačiau šį sykį nemirtingasis tiesiog negalėjo sau leisti pralaimėti.
- Informacija
- Parašė Elvinas
- Tėvinė kategorija: Blog'as
- Skaitytojų: 5244
Dešine ranka tvirtai stukteli užrakto svirtelę aukštyn ir patrauki bumbulu besibaigiančią rankenėlę į save. Sausas trekštelėjimas ir tuščia tūtelė krenta ant žemės. Taip pat tvirtai stumteli užraktą pirmyn, aiškiai girdėdamas, kaip pagautas šovinys nustumiamas į lizdą. Iš peties palenki rankenėlę žemyn - sausas trekšt ir aptrintas 7,62 mm senolis vėl pasiruošęs nugriaudėti.
Ramiai įkvepi ir sulygiuoji taikiklio liniją su kryptuku. Aplinka nustoja egzistuoti, kol žvelgiant pro kiek paplaukusius taikiklio kontūrus, nustatai stačiakampio kryptuko viršų ties nedideliu juodu taikinio blynelio viduriu. Regis ir aplinka apmiršta, kol pirštas lėtai, bet tvirtai spaudžia nuleistuką. Čia ne civilinis žaisliukas. Patvirtindamas šias mintis Mosino karabinas drioksteli, ne kukliai tvodamas per petį - už taikinio pakyla ko ne metro aukščio dulkių stulpas...
- Informacija
- Parašė Elvinas
- Tėvinė kategorija: Bacila
- Skaitytojų: 16620
Na štai, pagaliau po trupinėlį, po trupinėlį ir pavyko surinkti dar vieną mozaikos dalį. Deja, laiko nedaugėja, o numatyta prirašyti dar daug. Bet manau pabaigsiu. :)
Ankstesnes apsakymo dalis rasite čia ir čia. Kita dalis čia.
O pradžią rasite čia.
Susirėmimas
Užvaldytas Judo kūnas tebuvo irstantis laikinas indas ir nemirtingasis puikiai tai suvokė. Tokią talpyklą derėjo išnaudoti maksimaliai efektyviai, pernelyg nesirūpinant jos išlikimu. Antarietis tą ir padarė. Jis vis dar tebesimėgavo ta gryno adrenalino srove, tekėjusią jo gyslomis, nepaisant to, jog pats kūnas jau daugelį metų buvo suskaidytas į atomus ir ištaškytas daugelio mylių spinduliu. Tačiau vis dar atrodė, jog viskas nutiko tik vakar...
Kaip dabar jis prisiminė žengiąs pro aptriušusios seno ginklakalio kalvės slenkstį. Pastarąją jis buvo nusižiūrėjęs jau senokai. Taip, dėl visa ko... Nedidelėje ir neišvaizdžioje kalvėje nesisukiojo nei legionieriai, nei turtingi dabitos patricijai. Tačiau priešingai, nei iščiustytose didžiosiose kalvėse, kur amatininkai bukai baladodami karšto metalo gabalą, galiausiai suformuodavo kažkokį metalinį padargą aštriais kampais, ant šios kalvės priekalo gimdavo tikri ginklai. Tiesa sakant, pačią kalvę jis aptiko beveik atsitiktinai – žengiant gatvės grindiniu jo dėmesį patraukė melodingas metalo skambesys.
Subkategorijos
Bacila Įrašų kiekis: 91
Mano pasvaigimai apie IT ir apie viską, kas liko be IT. 
Demonas sergėtojas Įrašų kiekis: 14
Perskaičius vieną kitą dešimtį sci-fi bei fantasy stiliaus romanų ar peržiūrėjęs ne mažesnį skaičių šių žanrų filmų, palengva ėmė kilti įvairių minčių. Kiek pakontempliavęs, t.y. „pasvajojęs“ kokį pusmetį, nusprendžiau, jog būtų visai įdomu jas užrašyti. Tad nusprendžiau, jog laikas sėsti prie kompiuterio ir apibendrinti tas padrikas mintis elektroniniame popieriuje. Iš pradžių kažkaip susiklijavo koks puslapis ar kitas gana padriko teksto, kuris nebuvo panašus, nei į apsakymą, nei į romaną. Tai buvo tiesiog įvairių minčių ir idėjų kratinys. Tačiau kelis kartus paskaitęs tas mintis ir prisiminęs senesnius kontempliavimus, pastebėjau, jog tos padrikos mintys ėmė nesunkiai jungtis į daugiau mažiau sklandų tekstą.
Taigi jūsų jūsų teismui pateikiu pradžią šio minčių srauto, kurį pavadinau „Demonas Sergėtojas“ („Drasiaširdį“ su lietuvišku vertimu pamačiau tik po to, kai sugalvojau šį pavadinimą).