Bežiūrėdamas į mažojo žavėjimąsi visokiomis žybsinčiomis lemputėmis ir mygtukais (ypač ant tėčio nešiojamojo kompiuterio), kilo mintis pačiam sulipdyti žybsintį žaislą . Tokia mintis kilo dar ir todėl, kad tokio pobūdžio žaisliukų, kur paspaudus vieną iš krūvos mygtukų, įsižiebtų lemputė ar kelios nelabai pavyko rasti arba kainos buvo tokios, kad išeitų senas „IBM ThinkPad“.
Taigi, vėl į pagalbą buvo pasišaukta draugiška mums kinų tauta ir iš „DealExtreme“ užsakyta partija įvairių spalvų LED ir jungiklių. Praėjus keletui savaičių atvyko gerai pažįstamas detalių kupinas geltonas vokas. Dar iki jam atvykstant, jau buvo pasidalinta darbais - uošvis meistraus dėžutę, o aš švaistysiuos lituokliu. Tad vos atvykus prekėms, buvo imtasi darbo.
Mažojo labui buvo paaukota skaidrių (pozityvaus vaizdo fotojuostelė, skirta žiūrėti per projektorių) dėžutė, į kurią buvo suklijuoti 27 LED ir susukti 9 jungikliai. Jau klijuojant LED kilo klausimų dėl jų voltažo, mat tikrinant testeriu jie švietė, tačiau nuo 1,5V elemento žibėt nenorėjo.
Teoriškai visi jie buvo skirti 1,8V - 3V įtampai. O štai praktika pasirodė visai kita. Padavus nepilnus 3V, žali LED švietė, kaip priklauso. Raudoni plieskė taip, jog atrodė tuoj sudegs. O geltoni, staiga plykstelėdavo rausvai oranžine spalva ir daugiau nebešvietė. Tačiau nuo vieno NimH akumuliatoriaus (jo voltažas 1,3-1,38V) nei vienas jų nenorėjo šviesti. Tad teko imtis gudrybės ir geltoniems bei raudoniems lituoti kiek daugiau laidų, nei buvo planuota anksčiau bei pasitelkti 500 omų varžą. Tokiu būdu įtampa nuo 2,7V buvo sumažinta iki daugiau mažiau priimtinos ir LED ėmė šviesti kaip priklauso.
Jungikliai taip pat pateisino kiniškų vardą - dalies jų kontaktas buvo, švelniai tariant, ne itin stabilus. Atrodo mygtuką paspaudei, o rezultato jokio. Mygtuką pamaigius į šoną, LED ėmė šviesti. Tai ypatingai nenustebino - kinai jau seniai įrodė, esantys įdomūs žmonės.
Po keleto valandų dūmijimo LED buvo sujungti su jungikliais orinio montažo pagalba ir dvipuse lipnia juosta prie dėžutės dugno priklijavus 2 AAA akumuliatorius, dėžutė buvo patikimai uždaryta. Mygtukų perrinkimas buvo atidėtas ateičiai - pirmiausia reikėjo įsitikinti, kad naujasis žaislas patiks mažiui.
Iš straipsnelio pradžioje įkeltos nuotraukos yra akivaizdu, jog pirmoji žaislo versija buvo sėkminga - skleisdamas įvairius keistus garsus, mažasis pasičiupo dėžutę ir ėmė aktyviai maigyti mygtukus. Taigi dabar reikia pradėti galvoti apie antrąją žaislo versiją - sulituoti keletą loginių schemų, leidžiančių padaryti bėgančias ar mirkčiojančias švieseles. Tam greičiausiai bus pasitelkta laiko patikrinta klasika - 555 serijos mikroschema.
O šiaip tai apšilimas prieš rimtą projektą - naujai įsigyto antrojo žaislo mechanizavimą, o paskui ir kompiuter izavimą. Dobsono montuotė yra paprasta ir stabili, tačiau nu labai jau netiksli ir sekti dangaus objektą su ja, švelniai tariant, sunku. Ypač pasitelkus daugiau, nei 150x didinimą. Aišku, visuomet galima nusipirkti EQ4 ar aukštesnės klasės montuotę su sekimo mechanizmu, tačiau tai jau nebus "fun".