Blog'as
Asmeniniai tinklaraščiai, kuriuose rašoma tai, kas užeina ant seilės ir nebūtinai susiję su IT.
- Informacija
- Parašė Elvinas
- Tėvinė kategorija: Blog'as
- Skaitytojų: 2660
Eilinį kartą beieškant, ką pažiūrėti akys užkliuvo už „Moonlight mile“ serialų. Atminty dar buvo gan švieži prisiminimai iš „The Expanse“ ir pirmosios pusės „Star Trek: Discovery“ sezono, tai sudomino ir šis. Tai kiek vyresnei auditorijai orientuotas serialas, nes pagrindini s personažas anaiptol ne kurio nors rajono Tokijo mokyklos paauglys ir tikrai nėra apdovanotas vien geriausiais bruožais. Žinoma, iki „Mnemosyne“ jam taip pat toli, kaip bokštinio krano operatoriui iki Mėnulio, nors pala... Čia kaip tik apie tai. :)
Jei matėte ir patiko „The Planetees“, tai šis taip pat turėtų patikti. Čia nebus super aukštųjų technologijų, leidžiančių pakilti nuo planetos paviršiaus, ignoruojant ponios Gravitacijos trauką, nebus nardymo tarp asteroidų, pamirštant sero Izaoko Niutono postringavimus apie tai, kas yra jėga ir kuo baigiasi jos panaudojimas priešinga kryptimi ir nebus pamirštami vieno susivėlusio ūsuoto dėdės teiginiai apie konstantą „c“.
Tai istorija apie galbūt netolimos ateities bandymus vėl pasiekti Mėnulį, pasitelkiant daug maž tai, ką turime dabar.
- Informacija
- Parašė Elvinas
- Tėvinė kategorija: Blog'as
- Skaitytojų: 7108
Demonas sergėtojas
Statybos, darbai, vaikai... Taip nejučia prabėgo beveik du metai nuo paskutinės dalies parašymo, kurią rasite šiame puslapyje. Viso apsakymo pradžia yra čia.
---
„Pagaliau... Kad ir kas tai būtų buvę, pagaliau tai liovėsi“ - su palengvėjimu atsiduso Kūrėja. Tarsi blogą sapną norėjo ji pamiršti tuos ledinius žodžius, skrodusios jos sielą, tačiau viskas veltui. Ji žinojo... Ne - nujautė, jog už viso to slypėjo šešėlis, jau keletą pasaulių sėlinęs jai iš paskos. Ir ši nuojauta ėmė bauginti Kūrėją – paskutiniai įvykiai nė iš tolo nepriminė tarsi šiltais pūkais švelniai apgaubiančios pirmapradės tamsos, tai buvo tuo pat metu stingdanti į ledą ir svilinanti iki pelenų kančios, neapykantos, pagiežos bei skausmo lavina. Net ir neturėdama fizinio kūno, Kūrėja vis dar vos galėjo suvaldyti drebulį. Panašų siaubą ji jau buvo patyrusi Naikintojams niokojant ankstesnius pasaulius, tačiau tie prisiminimai nė iš tolo neprilygo toms, regis, amžinybę trukusioms kelioms minutėms.
„Naikintojai taip pat, atrodo, ne juokais sukruto po to, kai šešėlis ten, apačioje atvėrė tuos pragaro vartus. Reikia kuo greičiau rasti naują kūną“, - bergždžiai vaikydama slogius prisiminimus, Kūrėja bergždžiai „šukavo“ Gajos virpesių vandenyno gijas, ieškodama tos vienintelės tapačios jos sielai. Delsti ilgiau nebuvo galima ir artimiausiu metu neradus tapačios sielos, teks rizikuoti.
- Informacija
- Parašė Elvinas
- Tėvinė kategorija: Blog'as
- Skaitytojų: 5891
Taigi jau beveik metai, kaip namuose šviežiu oru rūpinasi rekuperatorius. Kokie įspūdžiai? Tiesa sakant jokių - tai vienas tų įrenginių, kurį pastatei, įjungei, sureguliavai ir pamiršai. Vienintelis pakeitimas, kurį padariau, tai sumažinau oro debitą šaltu metų periodu. Dieną, kai nieko nebūdavo namie, buvau palikęs ko ne minimalų 60 m3/val debitą, o vakare-naktį padidindavau iki 120 m3/val. Šiltuoju (nors tenmometras už lango vis dar atkakliai rodo priešingai), debitą padidinau iki 120 ir 210 m3/val atitinkamai.
Kad vėdinimas veikia efektyviai tapo akivaizdu išdžiausčius skalbinius, net ir neįjungus oro sausintuvą, ryte skalbiniai būdavo sausi, o ant lango nesirinko rasa. Kol rekuperatoriaus nebuvo - sausintuvas buvo privalomas džiūstančių skalbinių priedas. Tačiau, kad oras būtų pasidaręs per sausas, tai to negaliu pasakyti. Bent jau diskomforto tikrai nesijaučia.
Taigi, o dabar apie valymą. Perkant rekuperatorių jame buvo sumontuoti paprasti G4 klasės filtrai, skirti stambioms dulkėms surinkti. Kelis kartus įdomumo dėlei buvau atsidaręs prietaiso priekį ir ištraukęs apžiūrėjau filtrą, na jis buvo papilkėjęs, kaip ir tikėjausi, tačiau abu kartus ištraukiau tik vieną ir tą patį filtrą, nepagalvojęs, kad tai yra išmetamo oro filtras. Tačiau kovo pradžioje rekuperatoriaus valdymo blokelis jau pradėjo signalizuoti, jog jau laikas keisti filtrus. Taigi vėl sustabdžiau rekuperatorių ir šį sykį ištraukiau abu filtrus...
- Informacija
- Parašė Elvinas
- Tėvinė kategorija: Blog'as
- Skaitytojų: 2818
Užėjus spalvotų vaizdų badui, ėmiau dairytis šio to naujo ir po akimis pakliuvo „ReZero“. Žaidimų ir komiksų pasaulyje užsidaręs niolikametis paauglys atsiskyrėlis pakeliui namo nusprendžia užsukti į parduotuvėlę „ant kampo“, nusipirkti kažko pažiaumoti. Susimokėjęs už traškučius, žengia žingsnį pro duris ir patenka į kitą pasaulį, kuris jam pasirodo esąs labai pažįstamas.
Tačiau žaidimus primenantis pasaulis nepasirodo labai svetingas ir Subaru nusprendus padėti sidabraplaukei mer ginai, naujasis pasaulis greitai jį pastato į vietą. Viltys, jog jis buvo iškviestas į šį pasaulį ir tapti jo gelbėtoju greitai subliūkšta. Eilinis paauglys ir magijos kupiname pasaulyje lieka beveik tokiu pačiu eiliniu paaugliu. Šiokios tokios bazinės kovos menų žinios nesukliudo pirmąją viešnagės dieną gauti peiliu į kepenis ir pabaigti šį žaidimo raundą... Tas vienintelis sugebėjimas, tikrai išskiriantis jį iš kitų, tai gebėjimas grįžti laiku atgal, išsaugant vėlesnių įvykių atmintį ir pabandyti ištaisyti padarytas klaidas, taip sudarant galimybę dar kartą numirti toje pat vietoje, tik keletu minučių vėliau... Dar kartą atgimus , vėl galima bandyti gyventi toliau, iki kitos eilinės fatalinės baigties. Subaru netrunka įsitikinti, jog jam teks gerokai paprakaituoti bei pasitaškyti savo krauju, norint apsaugoti jam brangius žmones.
Tokia jau pirmąją dieną tampa sidabraplaukė mergina, pirmosiomis pažinties valandomis prisistačiusi ta, kurios vardo padorioje kompanijoje neminima. Dėl jos jaunuoliui teks mirti dar ne vieną dešimtį kartų, tikrąja to žodžio prasme. Labai nemalonu, bet toks jau tas gyvenimas. Na, o toliau tai tipinės jaunuoliškos santykių problemos. Jis myli ją, bet ji nemyli jo, bet jį myli kita - na tai sudėtinga. Bet žiūrisi visai smagiai, nors „šūdo ir kraujo“ čia pakaks. Serialas tikrai ne jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikams.
- Informacija
- Parašė Elvinas
- Tėvinė kategorija: Blog'as
- Skaitytojų: 3395
Statybos ir intensyvi tėvystė turi tokį „nenumatytą“ pašalinį poveikį - laiko kitiems darbams ar veiklai nelabai lieka. Tačiau laikas nuo laiko pavyksta išpešti vieną kitą laisvą valandą ir ją panaudoti kam nors - pavyzdžiui numalšinti kino alkį.
Į „Žvaigdžių karus“ „Disney“ investavo dešimtženklę amžinai žaliuojančios valiutos sumą, todėl bent jau kokius artimiausius penkerius metus teks priprasti, kad metų pabaigoje bus vienokia ar kitokia „Žvaigdžių karų“ premjera. Be jų priešpaskutinę metų dieną taip pat buvo pradėtas rodyti mokslinės fantastikos filmas - „Pakeleiviai“.
Šiaip jau „Star Wars: Rogue One“ ir „Passengers“ nelabai galima lyginti - tai du visiškai skirtingi filmai. Pirmasis - kosminė muilo opera, uoliai išlaikanti duoklę kelis dešimtmečius skaičiuojančiam prekės ženklui. Ir nors fil mo tonas smarkiai sugriežtėjo ir spalvos buvo gerokai sutirštintos, tačiau tai vis vien tie patys „Žvaigdžių karai“. Iš vienos pusės kažkiek gaila, kad „Disney“ nusprendė griežtai nubraukti visą egzistuojantį „Žvaigdžių karų“ sagos pasaulį ir jį perrašyti. Tačiau tai žinant kompanijos meilę pinig...ėėhmm kino menui, tai nenuostabu - juk būtų tekę derinti autorinius mokesčius su dešimtimis rašytojų, sukūrusių daugybę istorijų prieš originalias IV, V ir VI dalis, po jų ir tarp jų. Iš kitos pusės tai naujas pasakojima, sakyčiau, neblogai įsiliejantis į bendrą istoriją. Ir nors planų gavimo istorija tikrai yra nupasakota kitaip, nei buvo iki „Disney“ nubraukiant visą papildomą pasaulį, tačiau mano nuomone jis labai nesipyko su kino klasika tapusių filmų pasakota istorija. Akylesni galėjo pastebėti ir vieną kitą veidą, pažįstamą iš klasikinių filmų, pavyzdžiui, porelę nusikaltėlių, kurių vienas nuteistas mirties bausme 17 žvaigždžių sistemų. :)
Read more: Kino alkio malšinimas: „Žvaigždžių karai“ ir „Pakeleiviai“
- Informacija
- Parašė Elvinas
- Tėvinė kategorija: Blog'as
- Skaitytojų: 4248
Gegužės pabaigoje namo aplinkos tvarkymui įsigijau akumuliatorinės technikos porą - „Bosch Rotak 43 Li Ergoflex“ vejapjovę ir „Bosch ART 30-36 Li“ trimerį. Žolės pjovimo sezonui pasibaigus jau galima parašyti šiokių tokių realiu naudojimu paremtų pastebėjimų apie akumuliatorinę techniką.
Na pirmiausia, tai esu tikrai patenkintas pirkiniais (žmona irgi, nes veją dažniausiai pjaudavo būtent ji), nors ir turiu šiokių tokių priekaištų abiems gaminiams. Tiek vejapjovė, tiek žoliapjovė puikiai atliko savo darbą be jokių trukdžių, jei neskaityti į akmenį sulenkto vejapjovės peilio. Todėl turintiems nedidelius, iki 6-7 a., žolės plotus, tikrai siūlyčiau apsvarstyti akumuliatorinės technikos pirkimą.
O dabar kiek išsamesni pastebėjimai. „Bosch Rotak 43 Li Ergoflex“ tikrai nustebino savo mažu svoriu - kartais atrodo, kad stumdytum kokį žaislinį vėžimėlį. Karštą vasaros dieną tai tikrai didelis privalumas. Veją dažniausiai pjaudavom, nustatę 40mm aukštį. Esant žemesniam, pieva vietomis atrodė „nugremžta“, o aukštesniam - išsimindydavo. Be to, pjaunant vieną, kartais du kartus per savaitę, 40 mm aukštis užtikrina optimalų akumuliatorių panaudojimą. Tuomet komplekte esančių 2 4Ah akumuliatorių kaip tik užtenka nupjauti maždaug 7a. pievos, pasisukiojant aplink pasodintus medelius ir krūmus ar lysves. Patingėjus ir leidus užaugti aukštesnei žolei, kelis kartus teko daryti pertraukėlę ir palaukti, kol vienas iš akumuliatorių įsikraus ir bus galima baigti pjauti likusius 20-30 kv. m. žolės.
- Informacija
- Parašė Elvinas
- Tėvinė kategorija: Blog'as
- Skaitytojų: 10511
Nors statomas namas nebuvo projektuotas, kaip energetiškai efektyvus ir į A ar aukštesnę klasę nesitaikiau, tačiau šviežio oro poreikis man nėra svetimas. Bute jau pakako žaidimų su drėgmės surinktuvu, kur jis sėkmingai per žiemos vakarą kartais iki 4l vandens išgręždavo.
Taigi jau pirminiuose statybų etapuose buvo numatyta montuoti vėdinimo sistemą ir suinvestuota daugiau nei 8000 Lt į ortakių išvedžiojimą. Kadangi lubų aukščio pas mane gavosi ne per daugiausiai, tai atstumas tarp lubų ir perdangos buvo ribotas ir vėdinimui buvo pasirinkti 75mm plastikiniai ortakiai. Nors skersmuo nedidelis, tačiau tokie ortakiai išvedžiojami, kaip vientisas vamzdis ir posūkiams nereikia naudoti alkūnių, kurios sukelia didelį pasipriešinimą oro srautui. Visa ortakių sistema išvedžiota į namą iš dviejų kolektorių dėžių - oro padavimo ir ištraukimo. Nuo dėžių iki rekuperatoriaus eina berods 180 mm vamzdis, nuotraukos nebeturiu, o viskas seniai palaidota po vata, plėvelėmis ir gipsu. Į lauką išeina 200mm ortakiai, kurie yra maždaug metro atstumu yra apsaugoti nuo vėjo gūsių ir plunksnuotų smalsuolių automatiškai užsidarančiomis sklendėmis (tai bus svarbu).
Visa ši vamzdžių raizgalynė buvo numatyta naudoti su „Renovent Excelent 300“ rekuperatoriumi. Taigi prabėgo daugiau nei metai nuo pirminių planų ir pagaliau atėjo laikas įrengti pačius namo plaučius. Kaip jau įprasta su statybomis, su laiku planai ir norai ima keistis ir kažkas patraukė už liežuvio galo vėl pradėti diskusijas apie namo automatiką. Taip žodis po žodžio buvo prieita iki to, kad vietoje „Rennovent Excelent 300“, buvo įsigytas „Wolf CWL 300 Excellent“ - analogas „Renovent Excellent 300 Plus“. Gaminiai skiriasi tik logotipais, keletu valdymo meniu punktų ir kaina. Vokiškas „Wolf“ pasirodė pigesnis už olandišką „Renovent“.
Subkategorijos
Bacila Įrašų kiekis: 87
Mano pasvaigimai apie IT ir apie viską, kas liko be IT. 