Blog'as
Asmeniniai tinklaraščiai, kuriuose rašoma tai, kas užeina ant seilės ir nebūtinai susiję su IT.
- Informacija
- Parašė Elvinas
- Tėvinė kategorija: Blog'as
- Skaitytojų: 2076
Namuose esant daugiau nei dviems telefonams, neretai kyla keblumų juos įkrauti. Pirmiausia tai, kad statydamas namus, daugiau nei 2 elektros tinklo lizdus montavau tik ten, kur stovės televizorius ar kompiuteris. Ir tokie lizdų "kompleksai" ne tik, kad yra stalų ar už spintelių, bet paprastai jau ir pilnai "užkišti" elektros prietaisų maitinimo laidų kištukais. O ir šiaip, dauguma lizdų paprastai yra palei žemę, o ne stalo aukštyje.
Kita problema, kad norint patogiai krauti keletą telefonų, lizduose reikia nuolat laikyti įkištus kroviklius. Tai ne tik ne itin patogu, nes lizdai nuolat užimti, bet ir šiek tiek didina kokio nors nenumatyto įvykio tikimybę. O kur dar nuolat nuo stalo nuslenkančių laidų žvejojimas ar bandymai pata ikyti išsitraukusį USB kištuką į kroviklio lizdą.
Taigi buvo nuspręsta kelis kroviklius pakeisti vienu, galinčiu krauti keletą telefonų vienu metu. Po šiokios tokios meditacijos ir kainų vertinimo išsirinkau „Arctic Global Charger 8000“ krovimo stotelę, galinčią krauti iki 5 įrenginių vienu metu. Vienas iš 5 lizdų yra suderinamas su „Qualcomm Quick Charge 2.0“ protokolu, tačiau ir kiti gali duoti iki 2.4A srovę.
Read more: Šveicariškos-kiniškos telefonų įkrovimo stotelės tobulinimas
- Informacija
- Parašė Elvinas
- Tėvinė kategorija: Blog'as
- Skaitytojų: 6014
Kažkaip jau esu toks žmogas, kuriam yra sunku išmesti daiktus, jei jie dar veikia arba gali būti sutaisomi. Gal būt tai susiję su tuo, kad vaikystėje nebuvo tokio gausaus daiktų pasirinkimo ir jų gauti nebuvo taip lengva. Dabartiniam jaunimui turbūt sunku įsivaizduoti situaciją, kai parduotuvėje prekė yra, pinigų luyg ir pakanka (na manau būčiau iškaulyjes 200+ rublių kasetinei Vilmai ar Majakui, nors tai buvo maždaug 1-2 mėnesinės algos ), bet pirkti negali, nes neturi leidimo, t.y. talono pirkimui. Tas pats buvo ir su dviračiais, televizoriais, todėl daiktai buvo saugomi ir, jei sugesdavo, taisomi. Deja, neretai ne vieną kartą, nes TSRS laikų civilinė technika gera kokybe nepasižymėjo.
Todėl sustreikavus senam AIWA muzikiniam centrui, kuris pas brangiąją grojo dar nuo jos studijų laikų, ir kategoriškai atsisakius groti iš pradžių CD-R(R) diskus, paskui ir kiek pabraižytus CD, o paskui ir visai gerus CD, teikėjo apsispręsti - mest lauk ir pirkti naują ar imtis remonto. Kadangi naujas paprastas grotuvas kainuoja apie 100-120€, tad ieškoti meistrų net negalvojau. Kita vertus, įtardamas, kad sugedo viso labo CD galvutė, kurioje tiesiog per keliolika metų "išblėso" lazerio spinduolis, pagalvojau, kad grotuvą gali būti verta taisyti pačiam.
Pasiknaisiojęs interneto užkaboriuose, suradau, kad turėtas AIWA grotuvas naudoja KSS-213D CD galvutę, kurią „Lemonoje“ galima įsigyti už mažiau nei 10€. Tai suma, kuria galima surizikuoti be didesnio sąžinės graužimo ir nepavykus remontui, tiesiog pirkti naują grotuvą.
Taigi galvutei atkeliavus, visas projektas brendo gerus du ar tris mėnesius, tai laiko nebuvo, tai tingėjosi... Galų gale nusprendžiau imtis veiklos ir tuoj pat padariau tipinę naujoko klaidą - atsidaręs korpusą, neįvertinau, kad CD galvutei pasiekti reikės atsukti daugiau, nei tuos 6 varžtus ant korpuso dangčio. Taigi toliau ėmiausi sparčiai atsukinėti varžtus ir dėti juos į varžtų dėžutes, nenusifotografavęs pirminio varžtų prisukimo. Matomai akivaizdžiai per retai taisau sudėtingą techniką, pilną smulkių varžtų. ;)
Nors jokių servisinių instrukcijų rasti nepavyko, tačiau užtikrintai žinojau, kad per tas kelias valandas grotuvą išardžiau tikrai ne pagal instrukcijas, bet pavyko nieko nenulaužti ir nenutraukti. Visgi anksčiau net ir „Sony“ elektronikos gaminius gamino taip, kad juos būtų galima sutaisyti. Galiausiai išėmęs CD įrenginį užlipau ant pirmojo galvosūkio, kuriam prireikė keliolikos minučių stalčiaus vartymo - giliai paslėptas varžtas neleido išimti CD mechanizmo iš dėžutės. Tačiau jį ištraukus galvosūkių tik padaugėjo ir greitai atsukus 4 varžtus ant spyruoklių laikiusius CD mechanizmą ir penktą, prilaikiusį mechanizmo kampą, ištraukiau galvutę su visais varikliais. Tuomet laukė didžiausias galvosūkis. CD galvutė pirmyn ir atgal važinėja ant metalinio strypelio, tačiau net jį ir išėmus, pačios galvutės ištraukti nepavyko, dėl galvutę pirmyn ir atgal stumdančio plastikinio dantračio ir/arba CD diską sukančio disko. Po poros valandų vartymo, bandymų pasukti CD galvutę tinkamu kampu ar net peiliu nukelti viršutinę dantračio dalį (laimei nupjaut nepavyko), pasidaviau ir į pagalbą pasitelkiau „Youtube“.
Iš pradžių paieška daug vilčių neteikė, nes visuose, pagal „CD pickup replace“ užklausą rastuose įrašuose, galvutės pakeitimas buvo labai paprastas - ištraukti kreipiantį strypelį ir iškelti galvutę, kurios iš viršaus nedengė, nei dantratis, nei CD sukimo ašies diskas. Tik kokiame dešimtame įraše pavyko rasti panašų mechanizmą - pasirodo dantračio ašies apačioje yra fiksatoriai, kuriuos suspaudus, dantratis išsitraukia. Valio! Bet, kadangi jau buvo vėlus vakaras ir akys nelabai leido dirbti smulkių darbų, juos atidėjau rytojui.
Beieškodamas informacijos, kaip ištraukti KSS-213 galvutę, teko pavartyti ir gamintojo specifikacijų PDF dokumentą, kurį nagrinėjant akys užkliuvo už niekuo neišsiskiriančių eilučių ir paveikslėlio su apibrauktais dviem kontaktais. Dokumentacijoje buvo nurodoma, kad prieš sumontuojant CD galvutę, būtina nulituoti lydmetalį nuo pažymėtų kontaktų. Pasirodo, gamykloje CD galvutės elektros grandinės yra apsaugomos nuo statinių išlydžių, užlituojant kontaktų porą. Ir šiuos kontaktus būtina atskirti prieš naudojant įrenginį. Bent vieną grėblį pavyko aptikti prieš užlipant ant jo.
Taigi kitą dieną, susirinkęs visą reikiamą informaciją, pakeičiau galvutę, atgal įstačiau juostinį laidą ir kreipiantį strypelį, prisukau visus 4 varžtus, ant spyruoklių laikančius CD mechanizmą ir įstačiau mechanizmą atgal į stalčių. Paskui, atsargiai įspraudžiau stalčių atgal į grotuvą, prisukau jį laikančius varžtus ir galinę sienelę. Patenkintas savo darbu, nusprendžiau įjungti grotuvą ir pradėjus lysti CD grotuvo stalčiui lauk, pasigirdo gailus prasisukančių dantračių džeržgesys ir stalčius užstrigo pusiaukelėje. #@#$&$#%#!!!
Pasirodo įstatydamas CD mechanizmą, kažkur padariau klaidą ir atsidarant stalčiui, jis nenusileido žemyn. Stalčiaus kraštas užsikabino už CD diską sukančios ašies ir viskas užstrigo pusiaukelėje. Skirtingai nei daugelis iki šiol turėtų ir ardytų CD grotuvų, AIWA muzikinio centro grotuvas neturi avarinio atidarymo skylės, per kurią, ištiesinta sąvaržėle ar kitokia kieta vielute galima paspausti svirtelę ir atlaisvinti stalčiaus užraktą. Taigi dabar teko surasti skylę per kur pasiekti dantračius ir plonu atsuktuvu, taip po vieną dantuką, šiaip ne taip "sustumti" stalčių atgal.
Klaidą netrukau surasti - pirmą kartą bandydamas išardyti CD įrenginį, aš kiek pasukau dantratį ir pravėriau stalčių, tačiau tuo pat metu tai pasuko įstrižą įpjovą turintį būgną, kuris kilnoja CD mechanizmą. Surinkdamas įrenginį atgal, aš neatkreipiau dėmesio į tą išpjovą, nes ji buvo pasisukusi ir neįstačiau į vietą CD mechanizmo strypelio. Todėl CD mechanizmas nenusileido, atsidarant stalčiui ir visas įrenginys užstrigo. Taigi, dabar gražiai uždaręs stalčių iki galo, įstačiau strypelį į išpjovą ir pradėjau prisukinėti tuos 4 varžtus, spyruoklėmis prispaudžiančius mechanizmą. Jau tada susigriebiau, kad dėžutėje lieka 1 varžtas su poveržle, tačiau nekilo jokių minčių, kur jį būtų galima prisukti. Pradėjau rimtai galėtis, kad nepasidariau nuotraukų, prieš išardydamas.
Vėl surinkęs įrenginį atgal ir pradėjęs sukti varžtus, laikančius įrenginį, prisiminiau apie užlituotus kontaktus... #@#$&$#%#!!! Na ką, išardau vėl... Nulitavau kontaktus, išvaliau tarp takelių tarpą, surinkau įrenginį, vis dar ieškodamas vietos tam 5-am varžtui ir tikėjausi, kad pirmą kartą įjungęs neiškepiau galvutės. Vėl viską surinkau. Šiaip ne taip, pirštų galais susukau varžtus. Įjungus maitinimą, paspaudžiau CD atidarymo mygtuką. Pradėjus zysti varikliams, CD mechanizmas nusileido ir stalčius atsidarė be kliūčių. Valio. Įdėjau CD diską ir vėl paspaudžiau mygtuką. Stalčius gražiai užsida rė, CD mechanizmas pakilo ir... jokio veiksmo. Po keleto sekundžių ekrane atsirado "NO DISK". #@#$&$#%#!!!
Pabandžius pasukti CD diską ranka, tapo akivaizdu kodėl grotuvas neveikia - užuot sukęsis laisvai, CD disko magnetinis laikiklis kliuvo už korpuso, nes CD mechanizmas nepakilo pakankamai aukštai. Taigi vėl klaida ir vėl teko ardyti grotuvą. Nežinau jau kelintą kartą surenkant ir išrenkant CD mechanizmą bei visaip jį vartant, pavyko pastebėti, kaip kliba CD galvutė su valdymo variklių bloku. Atidžiai pažiūrėjus, tapo aišku, kur reikia prisukti tą trūkstamą 5-ą varžtą, kurio vietą buvau užmiršęs kitą dieną. Šį kartą surinkus viską atgal, grotuvas pradėjo veikti. Valio!!! Tiesa, vienas varžtas visgi atliko...
Dviejų dienų varžto sukiojimo moralas: skaitykite instrukcijas, o jei jų nėra, bent jau nusifotografuokite kiekvieną žingsnį, kad galėtumėte surinkti atgal, kaip buvo. :)
- Informacija
- Parašė Elvinas
- Tėvinė kategorija: Blog'as
- Skaitytojų: 2911
Eilinį kartą beieškant, ką pažiūrėti akys užkliuvo už „Moonlight mile“ serialų. Atminty dar buvo gan švieži prisiminimai iš „The Expanse“ ir pirmosios pusės „Star Trek: Discovery“ sezono, tai sudomino ir šis. Tai kiek vyresnei auditorijai orientuotas serialas, nes pagrindini s personažas anaiptol ne kurio nors rajono Tokijo mokyklos paauglys ir tikrai nėra apdovanotas vien geriausiais bruožais. Žinoma, iki „Mnemosyne“ jam taip pat toli, kaip bokštinio krano operatoriui iki Mėnulio, nors pala... Čia kaip tik apie tai. :)
Jei matėte ir patiko „The Planetees“, tai šis taip pat turėtų patikti. Čia nebus super aukštųjų technologijų, leidžiančių pakilti nuo planetos paviršiaus, ignoruojant ponios Gravitacijos trauką, nebus nardymo tarp asteroidų, pamirštant sero Izaoko Niutono postringavimus apie tai, kas yra jėga ir kuo baigiasi jos panaudojimas priešinga kryptimi ir nebus pamirštami vieno susivėlusio ūsuoto dėdės teiginiai apie konstantą „c“.
Tai istorija apie galbūt netolimos ateities bandymus vėl pasiekti Mėnulį, pasitelkiant daug maž tai, ką turime dabar.
- Informacija
- Parašė Elvinas
- Tėvinė kategorija: Blog'as
- Skaitytojų: 7624
Demonas sergėtojas
Statybos, darbai, vaikai... Taip nejučia prabėgo beveik du metai nuo paskutinės dalies parašymo, kurią rasite šiame puslapyje. Viso apsakymo pradžia yra čia.
---
„Pagaliau... Kad ir kas tai būtų buvę, pagaliau tai liovėsi“ - su palengvėjimu atsiduso Kūrėja. Tarsi blogą sapną norėjo ji pamiršti tuos ledinius žodžius, skrodusios jos sielą, tačiau viskas veltui. Ji žinojo... Ne - nujautė, jog už viso to slypėjo šešėlis, jau keletą pasaulių sėlinęs jai iš paskos. Ir ši nuojauta ėmė bauginti Kūrėją – paskutiniai įvykiai nė iš tolo nepriminė tarsi šiltais pūkais švelniai apgaubiančios pirmapradės tamsos, tai buvo tuo pat metu stingdanti į ledą ir svilinanti iki pelenų kančios, neapykantos, pagiežos bei skausmo lavina. Net ir neturėdama fizinio kūno, Kūrėja vis dar vos galėjo suvaldyti drebulį. Panašų siaubą ji jau buvo patyrusi Naikintojams niokojant ankstesnius pasaulius, tačiau tie prisiminimai nė iš tolo neprilygo toms, regis, amžinybę trukusioms kelioms minutėms.
„Naikintojai taip pat, atrodo, ne juokais sukruto po to, kai šešėlis ten, apačioje atvėrė tuos pragaro vartus. Reikia kuo greičiau rasti naują kūną“, - bergždžiai vaikydama slogius prisiminimus, Kūrėja bergždžiai „šukavo“ Gajos virpesių vandenyno gijas, ieškodama tos vienintelės tapačios jos sielai. Delsti ilgiau nebuvo galima ir artimiausiu metu neradus tapačios sielos, teks rizikuoti.
- Informacija
- Parašė Elvinas
- Tėvinė kategorija: Blog'as
- Skaitytojų: 6160
Taigi jau beveik metai, kaip namuose šviežiu oru rūpinasi rekuperatorius. Kokie įspūdžiai? Tiesa sakant jokių - tai vienas tų įrenginių, kurį pastatei, įjungei, sureguliavai ir pamiršai. Vienintelis pakeitimas, kurį padariau, tai sumažinau oro debitą šaltu metų periodu. Dieną, kai nieko nebūdavo namie, buvau palikęs ko ne minimalų 60 m3/val debitą, o vakare-naktį padidindavau iki 120 m3/val. Šiltuoju (nors tenmometras už lango vis dar atkakliai rodo priešingai), debitą padidinau iki 120 ir 210 m3/val atitinkamai.
Kad vėdinimas veikia efektyviai tapo akivaizdu išdžiausčius skalbinius, net ir neįjungus oro sausintuvą, ryte skalbiniai būdavo sausi, o ant lango nesirinko rasa. Kol rekuperatoriaus nebuvo - sausintuvas buvo privalomas džiūstančių skalbinių priedas. Tačiau, kad oras būtų pasidaręs per sausas, tai to negaliu pasakyti. Bent jau diskomforto tikrai nesijaučia.
Taigi, o dabar apie valymą. Perkant rekuperatorių jame buvo sumontuoti paprasti G4 klasės filtrai, skirti stambioms dulkėms surinkti. Kelis kartus įdomumo dėlei buvau atsidaręs prietaiso priekį ir ištraukęs apžiūrėjau filtrą, na jis buvo papilkėjęs, kaip ir tikėjausi, tačiau abu kartus ištraukiau tik vieną ir tą patį filtrą, nepagalvojęs, kad tai yra išmetamo oro filtras. Tačiau kovo pradžioje rekuperatoriaus valdymo blokelis jau pradėjo signalizuoti, jog jau laikas keisti filtrus. Taigi vėl sustabdžiau rekuperatorių ir šį sykį ištraukiau abu filtrus...
- Informacija
- Parašė Elvinas
- Tėvinė kategorija: Blog'as
- Skaitytojų: 3102
Užėjus spalvotų vaizdų badui, ėmiau dairytis šio to naujo ir po akimis pakliuvo „ReZero“. Žaidimų ir komiksų pasaulyje užsidaręs niolikametis paauglys atsiskyrėlis pakeliui namo nusprendžia užsukti į parduotuvėlę „ant kampo“, nusipirkti kažko pažiaumoti. Susimokėjęs už traškučius, žengia žingsnį pro duris ir patenka į kitą pasaulį, kuris jam pasirodo esąs labai pažįstamas.
Tačiau žaidimus primenantis pasaulis nepasirodo labai svetingas ir Subaru nusprendus padėti sidabraplaukei mer ginai, naujasis pasaulis greitai jį pastato į vietą. Viltys, jog jis buvo iškviestas į šį pasaulį ir tapti jo gelbėtoju greitai subliūkšta. Eilinis paauglys ir magijos kupiname pasaulyje lieka beveik tokiu pačiu eiliniu paaugliu. Šiokios tokios bazinės kovos menų žinios nesukliudo pirmąją viešnagės dieną gauti peiliu į kepenis ir pabaigti šį žaidimo raundą... Tas vienintelis sugebėjimas, tikrai išskiriantis jį iš kitų, tai gebėjimas grįžti laiku atgal, išsaugant vėlesnių įvykių atmintį ir pabandyti ištaisyti padarytas klaidas, taip sudarant galimybę dar kartą numirti toje pat vietoje, tik keletu minučių vėliau... Dar kartą atgimus , vėl galima bandyti gyventi toliau, iki kitos eilinės fatalinės baigties. Subaru netrunka įsitikinti, jog jam teks gerokai paprakaituoti bei pasitaškyti savo krauju, norint apsaugoti jam brangius žmones.
Tokia jau pirmąją dieną tampa sidabraplaukė mergina, pirmosiomis pažinties valandomis prisistačiusi ta, kurios vardo padorioje kompanijoje neminima. Dėl jos jaunuoliui teks mirti dar ne vieną dešimtį kartų, tikrąja to žodžio prasme. Labai nemalonu, bet toks jau tas gyvenimas. Na, o toliau tai tipinės jaunuoliškos santykių problemos. Jis myli ją, bet ji nemyli jo, bet jį myli kita - na tai sudėtinga. Bet žiūrisi visai smagiai, nors „šūdo ir kraujo“ čia pakaks. Serialas tikrai ne jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikams.
- Informacija
- Parašė Elvinas
- Tėvinė kategorija: Blog'as
- Skaitytojų: 3631
Statybos ir intensyvi tėvystė turi tokį „nenumatytą“ pašalinį poveikį - laiko kitiems darbams ar veiklai nelabai lieka. Tačiau laikas nuo laiko pavyksta išpešti vieną kitą laisvą valandą ir ją panaudoti kam nors - pavyzdžiui numalšinti kino alkį.
Į „Žvaigdžių karus“ „Disney“ investavo dešimtženklę amžinai žaliuojančios valiutos sumą, todėl bent jau kokius artimiausius penkerius metus teks priprasti, kad metų pabaigoje bus vienokia ar kitokia „Žvaigdžių karų“ premjera. Be jų priešpaskutinę metų dieną taip pat buvo pradėtas rodyti mokslinės fantastikos filmas - „Pakeleiviai“.
Šiaip jau „Star Wars: Rogue One“ ir „Passengers“ nelabai galima lyginti - tai du visiškai skirtingi filmai. Pirmasis - kosminė muilo opera, uoliai išlaikanti duoklę kelis dešimtmečius skaičiuojančiam prekės ženklui. Ir nors fil mo tonas smarkiai sugriežtėjo ir spalvos buvo gerokai sutirštintos, tačiau tai vis vien tie patys „Žvaigdžių karai“. Iš vienos pusės kažkiek gaila, kad „Disney“ nusprendė griežtai nubraukti visą egzistuojantį „Žvaigdžių karų“ sagos pasaulį ir jį perrašyti. Tačiau tai žinant kompanijos meilę pinig...ėėhmm kino menui, tai nenuostabu - juk būtų tekę derinti autorinius mokesčius su dešimtimis rašytojų, sukūrusių daugybę istorijų prieš originalias IV, V ir VI dalis, po jų ir tarp jų. Iš kitos pusės tai naujas pasakojima, sakyčiau, neblogai įsiliejantis į bendrą istoriją. Ir nors planų gavimo istorija tikrai yra nupasakota kitaip, nei buvo iki „Disney“ nubraukiant visą papildomą pasaulį, tačiau mano nuomone jis labai nesipyko su kino klasika tapusių filmų pasakota istorija. Akylesni galėjo pastebėti ir vieną kitą veidą, pažįstamą iš klasikinių filmų, pavyzdžiui, porelę nusikaltėlių, kurių vienas nuteistas mirties bausme 17 žvaigždžių sistemų. :)
Read more: Kino alkio malšinimas: „Žvaigždžių karai“ ir „Pakeleiviai“
Subkategorijos
Bacila Įrašų kiekis: 88
Mano pasvaigimai apie IT ir apie viską, kas liko be IT. 