Blog'as
Asmeniniai tinklaraščiai, kuriuose rašoma tai, kas užeina ant seilės ir nebūtinai susiję su IT.
- Informacija
- Parašė Elvinas
- Tėvinė kategorija: Bacila
- Skaitytojų: 5307
Penktoji pasąmonės srauto, išreikšto sąlyginai rišliais sakiniais, dalis. Pirmąją ir antrąją dalis rasite čia, o trečiąją ir ketvirtąją rasite čia. Skyrius gavosi kiek ilgesnis ir minčių srauto registracija truko ilgiau, nei planavau. Paskutinis šeštasis pirmosios apsakymo dalies skyrius „Angelo ranka“ greičiausiai pasirodys tik po gero mėnesio - artimiausiu metu manęs laukia labai svarbus įvykis ir tuomet tapsiu labai užimtas. Nors gali būti, jog pavyks pabaigti pirmąją dalį šio apsakymo, kurį norėjau skirti man artimai Kūrėjai.
Keistas radinys
Slinko dienos, jas keitė savaitės, o pastarąsias – mėnesiai. Atlantų pirkliai toliau sėkmingai tęsė savo ekspedicijas sarmatų bei vikingų žemėse – plukdydami naujas ginklų bei kitų prekių siuntas į Šiaurės kraštus ir parsiveždami pilnus triumus midaus, elektrono ar šiaurės žvėrių kailių. Tačiau kiekvieną kartą sugrįžtant namo, Mestorui tekdavo palikti laivą ir išlipti kuriame nors uoste prie Heraklio Stulpų ar, geriausiu atveju, pas Sikulus ar Sikanus. Tremtis, kuriai Magų Gildija pasmerkė Mestorą, buvo ne šiaip žodinis draudimas sugrįžti namo.
- Informacija
- Parašė Elvinas
- Tėvinė kategorija: Bacila
- Skaitytojų: 12192
Kadangi nepasigirdo kurtinančių švilpimų, tai nusprendžiau pratęsti savo sapaliones pasaulio bei pasaulių sukūrimo tema. Jūsų teismui trečiasis ir ketvirtasis skyriai. Likusių teks palūkėti, nes didžioji jų turinio dalis kol kas vis dar tebėra mano makaulėje.
Taigi, smagaus, tikiuosi, skaitymo...
Atlantidos tremtinys
Audringoje Šiaurės platumų jūroje ant bangų suposi keistas laivas, kurio laivagalį gaubė balzganas melsvas švytėjimas. Nors laivo burės buvo visiškai suskleistos, tačiau kažkokia nematoma jėga palengva ginė jį prieš vėją, kranto link. Uždaras laivo denis buvo visiškai tuščias ir jei ne prie vairaračio stovintis vienišas vairininkas – galima būtų pamanyti, jog tai laivas vaiduoklis. Tačiau tas pats vaiduokliškas švytėjimas, sklindantis nuo virš kompaso kybančio rutulio, aiškiai rodė laivo kilmę. Šis laivas į šiaurės platumas atplaukė iš tolimos pietų šalies, globojamos šviesos deivės. Atlantus gerbė ir jų prisibijojo vis kaimynai – helėnai, asirai, chaldėjai, persai, tačiau čia, Šiaurėje jų galios nebuvo žinomos ir Atlaso palikuonys autoriteto neturėjo. Čia jau atlantams teko skaitytis su gal kiek primityviomis, tačiau karingomis, išdidžiomis ir garbingomis vikingų bei sarmatų tautomis. Magijos užnugarį turėję atlantų kariai jiems nepadarė jokio įspūdžio, tad atlantams beliko tik džiaugtis, kad šie blyškiaveidžiai gyveno už keleto tūkstančių lygų, jų laivyba daugiausia apsiribojo vietinių jūrų teritorijomis, o pačios gentys nebuvo vieningos bei nerodė didelio noro agresyviai plėsti savo įtakos sferas. Tolimi Šiaurės kraštai atlantus viliojo ne vien elektrono, garbinto ir puošeivų, ir magų, gausa. Sarmatai ir vikingai turėjo gerų kailių ir virė puikius gėrimus, o mainais už juos mielai imdavo geležinius ir ypač plieninius ginklus ar kitus gaminius, neįkandamus kitoms tautoms, nepasiekusioms atlantų aukštumų. Tad ir šis laivas buvo gausiai prikrautas tokių turtų.
Read more: Demonas sergėtojas. Trečiasis ir ketvirtasis skyriai
- Informacija
- Parašė Elvinas
- Tėvinė kategorija: Bacila
- Skaitytojų: 18097
Perskaičius vieną kitą dešimtį sci-fi bei fantasy stiliaus romanų ar peržiūrėjęs ne mažesnį skaičių šių žanrų filmų, palengva ėmė kilti įvairių minčių. Kiek pakontempliavęs, t.y. „pasvajojęs“ kokį pusmetį, nusprendžiau, jog būtų visai įdomu jas užrašyti.
Taigi nusprendžiau, jog laikas sėsti prie kompiuterio ir apibendrinti tas padrikas mintis elektroniniame popieriuje. Iš pradžių kažkaip susiklijavo koks puslapis ar kitas gana padriko teksto, kuris nebuvo panašus, nei į apsakymą, nei į romaną. Tai buvo tiesiog įvairių minčių ir idėjų kratinys. Tačiau kelis kartus paskaitęs tas mintis ir prisiminęs senesnius kontempliavimus, pastebėjau, jog tos padrikos mintys ėmė nesunkiai jungtis į daugiau mažiau sklandų tekstą.
Taigi jūsų jūsų teismui pateikiu pradžią šio minčių srauto, kurį pavadinau „Demonas Sergėtojas“ („Drasiaširdį“ su lietuvišku vertimu pamačiau tik po to, kai sugalvojau šį pavadinimą). Jei bus poreikis, t.y. nebūsiu visiškai ir galutinai nušvilptas virtualioje erdvėje, įkelsiu ir daugiau savo sąmonės, pasąmonės ir nesąmonės srautų, apibendrintų elektroninėje erdvėje. Toliau skaitykite pirmąją dalį - „Klajones Chaose“.
- Informacija
- Parašė Elvinas
- Tėvinė kategorija: Blog'as
- Skaitytojų: 5122
Pavasaris, žydi sakuros. Švelniai plevenant rausviems žiedlapiams vėjyje yra pats tas metas įsimylėti ir ... montiruote ar beisbolo lazda skaldyti galvas aplinkui slampinėjantiems zombiams. Jei apibūdinti trumpai, tai „Vidurinė numirėlių mokykla“ („Highscool Of the Dead“) būtų piešta „Numirėlių aušros“ adaptacija.Siužetas gana tipinis - veiksmo centre nolikamečiai moksleiviai ir moksleivės, trumpi sijonėliai ir dideli papai...
Kita vertus veikėjai perteikti spalvinga ir įtikinamai. Pamokas praleidžiantis plevėsa pesimistas (nors gal tiksliau būtų - realistas) Takashi Komuro, santūri kendo meistrė Saeko Busujima, antrus metus palikta pirmūnė Rei Miyamoto, nuolat engtas žemaūgis akiniuotis Kohta Hirano, save genijumi tituluojanti aristokratų šeimos palikuonė Saya Takagi - gana spalvingas būrelis. Normaliomis sąlygomis vargu ar juos kas nors kartu suvestų, tačiau ekstremalios sąlygos greitai įneša savo pataisą.
Read more: Zombiai mokykloje, zombiai gatvėje, zombiai visur
- Informacija
- Parašė Elvinas
- Tėvinė kategorija: Blog'as
- Skaitytojų: 5443
Anykščiuose jau antrą kartą nugriaudėjo sunkiosios muzikos festivalis - „Velnio akmuo“, sutraukęs ne vieną tūkstantį juodaskvernių tatuiruotų ilgaplaukių. Tiesa sakant, jei festivalio organizatoriai būtų turėję daugiau pinigų ir būtų užsakę dar ir ugnies efektus - galima sakyti porą vakarų iš eilės Anykščių Dainuvos slėnyje buvo keletui valandų atsivėręs pragaras. Ir muzikine ir tiesiogine prasme... Na jei ne pragaras, tai bent jau
Oras paskutinėmis dienomis buvo, švelniai tariant, karštas, todėl prie scenos nevaržomai liejosi emocijos, prakaitas ir ... alus, nes kartkartėmis kas nors įsišėlęs paleisdavo į orą „alaus kometą“, t.y. plastikinę stiklinę su alumi. Tuomet supratau kodėl apsauga taip stropiai tikrino visų atvykstančių į festivalį krepšių ir automobilių bagažinių turinį - jokio alkoholio ir ypač stiklinėje taroje. Apdairus apsidraudimas, reikia pripažinti. Kaip ir apsaugos kiekis - tvarkai palaikyti apsauga budėjo ne tik prie vartų ar scenos, bet ir aktyviai patruliavo palapinių miestelyje, o laikas nuo laiko garbės ratą padarydavo ir policijos ekipažas ar patruliai su šunimis.
Kita vertus, visa ši apsauga beveik visą laiką neturėjo ką veikti, nors nuo per didelio karščio bei alaus - ne vienas jau ne tai, kad sunkiai pastovėjo ant kojų, bet jau apskritai nelabai judėjo. Susidaro vaizdas, kad kuo „piktesni“ snukiai renkasi į festivalius, tuo ramiau vyksta šventė. :) Tiesa, vienu momentu kai kuriems apsaugos darbuotojams tikrai buvo ką veikti, bet apie viską iš eilės.
Read more: Velnio akmuo 2010 - šventė pasisekė. Apytrumpiai karšti įspūdžiai.
- Informacija
- Parašė Elvinas
- Tėvinė kategorija: Blog'as
- Skaitytojų: 5258
Gėrio ir blogio tarpusavio kova - šis kovos viesulas nesibaigia niekad. Gal todėl, kad šešėlis visuomet seka paskui šviesą, bet išnykus šviesai - dingtų ir šešėlis. O gal dar ir todėl, kad gėrio ir blogio savokos labai priklauso nuo atskaitos taško. Tai gana akivaizdžiai pateikiama istorijoje apie jau 150 metų trunkantį karą tarp Galaktinės Imperijos ir Nepriklausomos planetų sąjungos. Šį tą primena, ar ne? ;)
Taip, tai kosminė opera, tačiau joje neišvysite jokių supergaliomis išsiskiriančių herojų ir galaktikos gyventojų margumyno. Legendos apie galaktikos gerojus („Legend of the Galactic Heroes“) autoriai nusprendė, jog šiame pasaulyje gyvens tik žmonės, prieš daugelį amžių iškeliavę iš Žemės. Jie sėkmingai kolonizavo šimtus planetų ir ... sėkmingai toliau pešasi tarpusavyje.
- Informacija
- Parašė Elvinas
- Tėvinė kategorija: Blog'as
- Skaitytojų: 33831
Paskaičius „Balso“ portale skelbiamas sapaliones, taip sakant, „užvirė šūdas“. Tokią rašliavą, kaip ten, galima paaiškinti tik trimis būdais. Arba žurnaliūga („žurnalistu“ jį pavadinti klaviatūra nesispaudžia) yra bambukas, arba redakcijai labai gausiai šlamančių atseikėjo ant „Barclays“ labai piktos Lietuvos bendrovės, arba „Balsas.lt“ portalas nusprendė pasinaudoti pigiu triuku skaitomumui pakelti, pasitelkdamas dirbtinai neigiamas emocijas skatinantį straipsnį.
Bet kuriuo atveju man, kaip buvusiam spaudos darbuotojui, apmaudu, kai masinio informavimo priemonės skelbia tokią rašliavą. Skaitant straipsnio teiginius pagrįstai galima suabejoti jei ne žurnalistiniu profesionalumu, bet bent jau rašančiojo išsilavinimu. Kuo gali užsiimti „kompanijos IT centras“? Na, turbūt ne picų išvežiojimu ar automobilių remontu. O jei „Balso“ žurnalistikos „egzpertas“ sugebėjo aptikti „priimamajame sėdinčią moterį“, kuri, anot autoriaus, „dar tik registruoja darbo ieškantį mūsų šalies jaunimą“, bet nesugebėjo pastebėti laikinojo ofiso koridoriuje zujančių darbutojų, bei „Barclays“ logotipo prie durų, tai gal jam derėtų pasitikrinti regėjimą. Kita vertus, jei „Barclays“ biuro darbuotoja jis palaikė pastato apačioje prie įėjimo sėdinčią apsaugos darbuotoją, tai tuomet šiam rašytojui tikrai vertėtų susimąstyti apie kokį nors kitą darbą, reikalaujantį mažesnių intelektinių sugebėjimų. Pavyzdžiui, gatvių šlavėjo. Kiek teko girdėti iš žinių, tai Vilniuje yra problemų su švarą palaikančių darbuotojų trūkumų, taigi autoriaus persikvalifikavimas visuomenei turbūt atneštų daugiau naudos, nei tokių nesąmonių rašinėjimas internete.
Tačiau tikėtina (bent jau man, kaip buvusiam spaudos darbuotojui, norėtųsi tuo tikėti), kad priežastys yra kitos ir susijusios su pinigais, o autoriai tapo tiesiog atpirkimo ožiais, turėjusiais parašyti tokį „straipsnį“.
Subkategorijos
Bacila Įrašų kiekis: 90
Mano pasvaigimai apie IT ir apie viską, kas liko be IT. 
Demonas sergėtojas Įrašų kiekis: 14
Perskaičius vieną kitą dešimtį sci-fi bei fantasy stiliaus romanų ar peržiūrėjęs ne mažesnį skaičių šių žanrų filmų, palengva ėmė kilti įvairių minčių. Kiek pakontempliavęs, t.y. „pasvajojęs“ kokį pusmetį, nusprendžiau, jog būtų visai įdomu jas užrašyti. Tad nusprendžiau, jog laikas sėsti prie kompiuterio ir apibendrinti tas padrikas mintis elektroniniame popieriuje. Iš pradžių kažkaip susiklijavo koks puslapis ar kitas gana padriko teksto, kuris nebuvo panašus, nei į apsakymą, nei į romaną. Tai buvo tiesiog įvairių minčių ir idėjų kratinys. Tačiau kelis kartus paskaitęs tas mintis ir prisiminęs senesnius kontempliavimus, pastebėjau, jog tos padrikos mintys ėmė nesunkiai jungtis į daugiau mažiau sklandų tekstą.
Taigi jūsų jūsų teismui pateikiu pradžią šio minčių srauto, kurį pavadinau „Demonas Sergėtojas“ („Drasiaširdį“ su lietuvišku vertimu pamačiau tik po to, kai sugalvojau šį pavadinimą).