Taigi, pagaliau radau laiko per atostogų ir statybų kokteilį ir nusprendžiau įmesti keletą dar neatšalusių nesąmoningų įspūdžių iš Lietuvos Pamario. Na, taip papildyti svetainę linkmomis nesąmonėmis, kol nėra laiko normaliam turiniui... 
Taigi, Neringa, tai toks smagus regionas Lietuvoje, kur auga pavojinga žolė, kurią išdžiovinus gaunamas pavojingas krovinys - šienas, kurio gabenimui per perkėlą reikia atskiro reiso, norint nekelti pavojaus aplinkiniams.
Netikite? Prašom, nuskenuotas Neringos Gido puslapis su Naujosios perkėlos tvarkaraščiu ir pastabomis, kurias galima paskaityti atidžiau, kai nėra kas veikti. 
Tiems, kas neranda reikiamos pastabos, padidintas vaizdas:
Nusprendudiems pailsėti Nidoje, rekomenduoju užsukti į „Itališką kiemelį“, esantį netoli prieplaukos. Čia ne tik pilstomas labai skanus beveik juodas čekiškas „Kozel“ alus. Čia ir dirba padavėja, labai linksmu vardu - Auksuliukas. Vardas sakyčiau toks visai nieko, kaip beje ir padavėja... 
Kitapus Kuršių marių irgi anomalijos. Ten plaukioja auksinės žuvelės. Auksinės tikrąja to žodžio prasme, nes nusprendus papietauti Ventės Rage ir užsisakius 2 l Būtautų dvaro giros, 0,5 l Būtautų dvaro alaus, vieną porciją žuvienės ir ant grotelių keptą starkį, teko smarkiai papurtyti savo piniginę. Nors pietūs buvo tikrai skanūs ir gana sotūs, tačiau atsibašliavus 157 tautinius, pietūs gali stoti kiek skersai gerklės. Žinoma, padėti kiek užglostė „Šturmų švyturio“ užkandinės sąskaita įpilti pora stikliukų geros ir skanios trauktinės. Neptaisant to, 110 litų už 600 g svorio keptą žuvelę yra kiek daugoka... 
Tuo labiau, kad tos pačios kontoros rūkykloje išrūkintų žuvų kilogramo kainos buvo 16 - 22 litų ribose. Taigi, būnant Ventės rage - atsargiai su norais. Tuo labiau, kad skanus alus parduodamas ir rūkykloje ir jį galima išgerti, prisėdus prie šalia durų esančių stalelių.