Nuotolinės pramogos su PS4 arba kaip išvengti peštynių dėl televizoriaus
- Informacija
- Parašė Elvinas
- Skaitytojų: 1512
Turintys žaidimų konsolę, manau neretai susiduria su tokia problema, kaip interesų dėl televizoriaus konfliktas. Juk „XBox“ ar „PlayStation“ žaidimų kompiuteris gan dažnai yra jungiamas prie televizoriaus, stovinčio svetainėje. O ten laisvalaikį mėgsta leisti ne tik žaidimus žaidžiantys asmenys.
Apie šią problemą yra pagalvoję tiek „Microsoft“, tiek „Sony“ žaidimų kompiuterių kūrėjai. Ir abiems kompiuteriams yra sprendimas - žaisti žaidimus, vaizdą perduodant į nutolusį įrenginį. Dėl „Nintendo Switch“ nesu tikras ar šis kompiuteris turi galimybę žaisti žaidimus nuotoliniu būdu, nes pavyko aptikti tik vaizdo transliavimo galimybes. Kita vertus su savą ekraną turinčiu „Switch“ tokios problemos neturėtų kilti iš principo, nes tai nešiojamas žaidimų kompiuteris.
Turintys „XBox“ gali pasinaudoti „Microsoft“ sukurta „XBox Console Companion“ programa, skirta „Windows 10“ operacinei sistemai. Išsamias programos naudojimo instrukcijas rasite šiame puslapyje: https://support.xbox.com/en-US/games/game-setup/how-to-use-game-streaming. Panašu, kad kompanija taip pat ketina nepamiršti ir mobiliųjų vartotojų ir „Android Play Store“ galima rasti „Xbox Game Streaming (Preview)“ programą. Taip pat galima panaudoti ir trečiųjų šalių programą - „OneCast“ (https://onecast.me/), kuri pritaikyta „Android“ ir „Mac“ sistemoms. Kadangi šiuo klausimu aš palaikau mėlynųjų komandą, tai daugiau apie nuotolinį žaidimą „XBox“ kompiuteriu papasakoti negaliu.
Turintiems „PlayStation 4“ „Sony“ sukūrė „PS4 Remote Play“ programą, pritaikytą „Windows“ ir „Mac“ kompiuteriams, kurią rasite šiame puslapyje: https://remoteplay.dl.playstation.net/remoteplay/lang/en/index.html. Kadangi langinių asmeniniame kompiuteryje apskritai nėra jau daugiau nei 8 metai, tai oficialios „Sony“ programos man buvo ne itin įdomios. Taigi kiek paieškojus pavyko rasti atvirojo kodo „Remote Play“ klientinę programą „Chiaki“ (https://github.com/thestr4ng3r/chiaki), tinkančią ir „Linux“ sistemoms (taip pat „Android“, „Mac“ ir „Windows“).
Read more: Nuotolinės pramogos su PS4 arba kaip išvengti peštynių dėl televizoriaus
11 ir 13 skyrius ginantys autorių teisių gynėjai jau susipainiojo patys už ką kovoja
- Informacija
- Parašė Elvinas
- Skaitytojų: 1312
Iki šiol didžiausi Europos Sąjungos Autorių teisių direktyvos 11 ir 13 skyrių šalininkai visi choru tvirtino, jog naujoji direktyva niekaip nėra įpareigojanti naudoti turinio filtrus. Ir apskritai su turinio filtrais nieko neturi bendra. Dabar jų pačioje paskelbtoje svetainėje Manifesto4copyright.eu jau kalbama kitaip.
Svetainėje aiškiai sakoma, kad tokios platformos, kaip Google ir Facebook filtruoja turinį ir tie filtrai blokuoja ne tik neteisėtą turinį, pavyzdžiui, pornografiją ar teorizmo propagandą, bet ir teisėtą turinį. Patys autorių teisių gynėjai pripažįsta, kad filtrai netobuli ir jie neturi jokio reguliavimo. Ir štai dabar naujoji derektyva išgelbės pasaulį ir ims reguliuoti ne tik turinį, bet ir filtrus. Na ir, kaip pastebi „TechDirt“, Manifesto4copyright.eu staiga nurodo, kad tam tikrais atvejais turinio platinto jams nebereikia naudoti jokių filtrų. Viskas labai paprasta - tiesiog platintojas susimoka sąžiningus ir pagrįstu autorinius mokesčius, įsigydabas globalaus turinio licencijas. Na ir tuomet mokant už VISĄ turinį, platintojui nebereikia jokių filtrų.
Google and Facebook are already using filter algorithms. They filter not only – as intended – illegal content (e.g. pornographic or terrorist content), but also completely legal content (e.g. photos of naked bodies). They do so arbitrarily and without democratic regulation. The new directive, however, will regulate filters. At the same time, the platforms currently earn their money by making third parties’ content accessible and advertising it, without paying appropriate fees to the creators of this content – photographers, musicians, authors, graphic artists. This is where the new directive on European copyright law comes in: Article 13 regulates how licensing works for platforms. Platforms should pay creatives fair and reasonable remuneration by obtaining licences for the global repertoire. If they have such flat-rate licences from collecting societies, they do not need to filter content.
Beje, kaip puikiai matėme iš neseniai vykusių žudynių Naujoje Zelandijoje, filtrai lygai taip pat sėkmingai neblokuoja ir norimo blokuoti neteisėto turinio. Ir tai dar kartą parodo, kad garantuotas kažkokio turinio blokavimas yra iš principo neįmanoma užduotis internete, kuris nėra suplanuotų transliacijų terpė, kaip televizija ar radijas. Ir 11 bei 13 skyriai ir daro būtent tai - atsparų trikdžiams ryšių tinklą verčia transliacijų terpe, kur galės dalyvauti tik stambūs žaidėjai, galintis susimokėti duoklę autorių teisių „stogui“.
„TechDirt“ naujienoje yra keletas iškalbingų pavyzdžių, aiškiai parodančių, kaip autorinių mokesčių rinkėjai „sąžiningai“ dalijasi su atlikėjais ir kūrėjais surinktomis lėšomis. Jei trumpai, tai internetas yra nauja technologija, kuri keičia nusistovėjusią verslo tvarką ir senas verslas turi pasitraukti arba prisitaikyti. Kažkodėl niekas nesistebi, kad pasirpdžius automobiliams, gatvėse neliko arkliais traukiamų vežimų, o pavieniai barzdaskučiai jau nebeužsiima kraujo nuleidinėjimu.
Jei trumpai, tai paskutinių keleto metų tendencijos yra akivaizdžiai vartotojų laisvių nenaudai ir kol vartotojai nepradės galvoti ir balsuoti pinigine, atidžiau žiūrėdami už ką mokama, tol situacija tik blogės.
Iš naujojo pasaulio
- Informacija
- Parašė Elvinas
- Skaitytojų: 2399
„Iš naujojo pasaulio“ (From the New World) tai 2008 metų fantastinis romanas, kuriam 2012 metais buvo sukurta to paties pavadinimo anime bei manga serijos. Romano paskaityt neteko - gal reiks bandyt paieškot, tačiau anime pasirodė tikrai įdomus. Nuo daugelio anksčiau matytų serialų jis gerokai skiriasi tuo, kad aprėpia gerokai platesnį pagrindinių personažų gyvenimo tarpsnį. Jame ne šiaip užsimenama apie kelis vaikystės epizodus, kaip, pavyzdžiui, „Berserk“ ar „Trigun“, bet nuosekliai pasakojama, kaip keitėsi Saki ir Satoru gyvenimai nuo pirmųjų paauglystės žingsnių iki brandžios jaunystės. Pripažinsiu - istorijos pabaiga buvo labai netikėta, todėl negadinsiu įspūdžių.
Jau nuo pat pradžių „From New World“ pakanko sprogstančių kūnų ir tyškančio kraujo, tačiau serialo įvykių tėkmė, bent jau pradžioje labiau priminė „Mushishi“, nei kokį „Elfen Leid“. Visas pasakojimas dvelkė savotiška melancholiška jaunųjų dievų kasdienybe. Kasdienybe, kurioje greta žmonių gyvena protingi žiurkiažmogiai, laikas nuo laiko dirbantys žmonėms įvairius juodus (visom prasmėm) darbus. Tačiau už ši idilė, kažkiek primenanti H.G. Wellso „Laiko mašinos“ siužetą, tėra tik fasadas, už kurio slepiasi gerokai niūresni dalykai.
LVM tomo migracija į naujus RAID1 masyvo diskus
- Informacija
- Parašė Elvinas
- Skaitytojų: 1492
Atsinaujinus kompiuterio pagrindinę plokštę, nusprendžiau atnaujinti ir kompiuterio diskinius kaupiklius. Turimi ekonominės klasės 1TB diskai neblizgėjo darbo sparta, taigi visą sistemą nusprendžiau perkelti į SSD kaupiklius, o 1TB diskus palikti tik duomenims saugoti. Prieš įdendant naujus kaupiklius abiejuose 1 TB diskuose buvo po 3 skirsnius, kurie buvo sujungti į atitinkamus RAID1 (veidrodinius) masyvus: 512M md0 (/boot), 50G md1 (LVM rootvg) ir md2 881G (LVM datavg). Na bent jau aš maniau, jog diskų konfigūracija yra tokia.
Pirminė užduotis buvo migruoti md0 ir md1 masyvus į SSD diskus. Tam abu SSD kaupikliai buvo prijungti, kaip SATA1 ir SATA2 ir pirmą kartą sistemą priverstinai įkrauta iš SATA3 kaupiklio. Pernelyg nenustebau, kai sistema įsikrovė lyg niekas nebuvo pasikeitę (pabandykite su Windows pakeisti pagrindinę plokštę ir perjungti kaupiklius prie kitų SATA jungčių ;)).
Įsikrovus sistemai diskinio posistemio konfigūracija buvo maždaug tokia:root@juodas:~# pvs
PV VG Fmt Attr PSize PFree
/dev/md1 juodas-rootvg lvm2 a-- 49,96g <29,96g
/dev/md2 juodas-datavg lvm2 a-- 880,88g 8,16g
root@juodas:~# cat /proc/mdstat
Personalities : [raid1] [raid6] [raid5] [raid4] [linear] [multipath] [raid0] [raid10]
md0 : active raid1 sdc1[1] sdd1[0]
523712 blocks super 1.2 [2/2] [UU]
md2 : active raid1 sdc3[1] sdd3[0]
923677376 blocks super 1.2 [2/2] [UU]
bitmap: 1/7 pages [4KB], 65536KB chunk
md1 : active raid1 sdc2[1] sdd2[0]
52396032 blocks super 1.2 [2/2] [UU]
Sistemos atnaujinimas su aukomis
- Informacija
- Parašė Elvinas
- Skaitytojų: 1838
Pradėjus skaičiuoti, kada pirkau savo kompiuterį, paaiškėjo, kad jam, iš principo, jau daugiau, nei 7 metai. Žinoma, kelis kartus jis buvo atnaujintas, keičiant vieną seną pagrindinę plokštę ar procesorių kitu, kiek mažiau senu, tačiau iš esmės kompiuteris taip ir nebuvo atnaujintas. Tačiau net ir su 16 GB atmintinės „AMD Athlon II X3„ jau pradėjo nebeatikti šiuolaikinių programų reikalavimų. O ir nuolatiniai senų plokščių gedimai ėmė jau daugiau nei erzinti - per praėjusius metus iš viso pakeičiau 2 pagrindines plokštes.
Taigi pribrendo reikalas rimtam kompiuterio atnaujinimui su gan apčiuopiamomis aukomis. Kadangi esu ilgametis AMD rėmėjas, tai procesoriaus pasirinkimas daug abejonių nekėlė ir pirkinių sąraše atsidūrė "Ryzen 5 2400G". Prireikus galingesnio procesoriaus ir/arba vaizdo posistemio visuomet jį galėsiu pakeist. Tačiau išsirinkti tinkamą pagrindą, neišleidžiant pernelyg daug jau buvo keblesnis klausimas.
AM4 lizdui yra 5 skirtingi lustų rinkiniai, o jų pagrindu yra prigaminta aibė plokščių, kurios neretai iš pirmo žvilgsnio nesiskiria. Laimė beieškant po akimis pakliuvo „Tomshardware“ diskusijų forumo puslapis, kuriame kažkas atliko išsamią plokščių funkcijų analizę ir viską susisteminęs, pateikė filtruojamą lentelę, kurioje yra paminėti ir įvertinti 167 plokščių modeliai.
Šveicariškos-kiniškos telefonų įkrovimo stotelės tobulinimas
- Informacija
- Parašė Elvinas
- Skaitytojų: 1821
Namuose esant daugiau nei dviems telefonams, neretai kyla keblumų juos įkrauti. Pirmiausia tai, kad statydamas namus, daugiau nei 2 elektros tinklo lizdus montavau tik ten, kur stovės televizorius ar kompiuteris. Ir tokie lizdų "kompleksai" ne tik, kad yra stalų ar už spintelių, bet paprastai jau ir pilnai "užkišti" elektros prietaisų maitinimo laidų kištukais. O ir šiaip, dauguma lizdų paprastai yra palei žemę, o ne stalo aukštyje.
Kita problema, kad norint patogiai krauti keletą telefonų, lizduose reikia nuolat laikyti įkištus kroviklius. Tai ne tik ne itin patogu, nes lizdai nuolat užimti, bet ir šiek tiek didina kokio nors nenumatyto įvykio tikimybę. O kur dar nuolat nuo stalo nuslenkančių laidų žvejojimas ar bandymai pata ikyti išsitraukusį USB kištuką į kroviklio lizdą.
Taigi buvo nuspręsta kelis kroviklius pakeisti vienu, galinčiu krauti keletą telefonų vienu metu. Po šiokios tokios meditacijos ir kainų vertinimo išsirinkau „Arctic Global Charger 8000“ krovimo stotelę, galinčią krauti iki 5 įrenginių vienu metu. Vienas iš 5 lizdų yra suderinamas su „Qualcomm Quick Charge 2.0“ protokolu, tačiau ir kiti gali duoti iki 2.4A srovę.
Read more: Šveicariškos-kiniškos telefonų įkrovimo stotelės tobulinimas
Puslapis 4 iš 42