Apie ACTA sutartį daugelis turbūt nėra girdėję, nes tokia ir buvo šio akto idėja. ACTA akivaizdžiai parodo, kaip atkakliai JAV bando įbrukti savo įstatymus visoms likusioms šalims. ACTA, tai slapta kovos su falsifikavimu prekybos sutartis, apimanti ne vien prekybą fiziniais objektais, bet ir internetinę veiklą.
Ir, kaip jau tapo įprasta su visokiomis prekybinėmis ir kitokio plauko sutartimis, ji nieko gera internautams nežada. Iki šiol apie ACTA nebuvo žinoma daug, tačiau ir to, kas buvo žinoma, pakako sunerimti. Neseniai paviešinti ES komentarai dar labiau sustiprino susirūpinimą šia sutartimi.
Savo tinklaraštyje Kanados teisės profesorius Michaelis Geistas pateikia keletą punktų iš ES dokumento, kuris buvo pašalintas iš viešai pateikiamų ES dokumentų sąrašo, komentarų. Šia sutartimi JAV kitas šalis įpareigotų laikytis tik JAV būdingų įstatymų.
Pavyzdžiui, JAV labai populiarių „notice-and-takedown“ perspėjimų apie autorių teisių pažeidimą, kuriais iš interneto mėgstama pašalinti kam nors neparankią informaciją, pavyzdžiui, pasišaipymą iš iki absurdo „Photoshopu“ nuplonintų fotomodelių madų žurnalo viršelyje. Gavę Ralpho Laureno nusiskundimą dėl neva neteisėto žurnalo viršelio atkūrimo internete, populiarios svetainės „Photoshop Disasters“ įkurdinimo kompanija pašalino R. Laureno autorių teises „pažeidžiantį“ turinį. Deja, buvo per vėlu ir kitos svetainės, kurioms negalioja toks absurdiškas reikalavimas paklusti nepatenkintiems kritika - tuoj išplatino šią žinią internete. R. Laureno atstovams neliko nieko kita, kaip tik atsiprašyti.
Jei JAV pavyks prastumti ACTA, toks protestas taptų neįmanomas, nes visos šalys, kurios priklauso Pasaulinei prekybos organizacijai būtų įsipareigojusios laikyti ACTA reikalavimų.
Ir tai ne vienintelis „gėris“, kurį žada ACTA. JAV norėtų, kad visos šalys prisiimtų DMCA įstatymo reikalavimus, kuris vartotojams draudžia bet kokiu būdu apeiti apsaugos nuo kopijavimo priemones, net ir atkuriant teisėtai įsigytą turinį. Kitaip tariant, nemokamų DVD atkūrimo programų, pavyzdžiui, pavyzdžiui, VLC negalėtų būti iš principo, nes jos atkuria DVD apeidamos „apsaugą“ nuo kopijavimo. Taip pat tektų pamiršti apie vartotojų teises į suderinamumą, nes įsigyto CD kopijavimas į MP3 failus taip pat yra neteisėtas.
ACTA taip pat priverstų sutartį pasirašiusias valstybes pakeisti įstatymus ir įteisinti įtariamų piratavimu vartotojų blokavimą nuo interneto. Tokioms priemonėms prieštarauja ne tik ES parlamentas, bet ir Britanijos teisėsauga, teigdama, jog tai dar labiau paskatins vartotojus naudoti šifravimą ir dar labiau apsunkins darbą. Tiesa, šioje šalyje galima už grotų sėsti vien už tai, kad nepasakysi, kaip dešifruoti savo failus.
Tai jau ne pirmas kartas, kai M. Geistas užsimena apie tokias verslo lobizmo pastagas ir tai, kad piratavimas neturi tokių neigiamų pasekmių, kaip bandoma pateikti visuomenei.
Tokioms tendencijoms reikia prieštarauti kiek galima anksčiau ir viešinti visuomenės poreikius per ES parlamentarus bei ruoštis blogiausiam iš anksto. Vienas tinkamiausių būdų pasiruošti blogiausiam - pradėti naudotis „Freenet“. Kol kas tas tinklas nėra didelis ir turinio jame nedaug, tačiau kuo daugiau vartotojų pradės naudoti „Freenet“ tuo sparčiau jis veiks ir tuo daugiau jame bus įdomaus turinio.