Kompiuterius į vieną tinklą sujungti galima įvairiais būdais. Tam galima pasitelkti įprastinius „Ethernet“ kabelius ir komutatorius, „802.11 a/b/g/n“ bevielio ryšio įrangą, tautoje labiau žinomą, kaip „Wi-Fi“. Didesniems atstumams galima pasitelkti DSL arba „Wi-Max“ („802.16“) įrangą arbą, turint labai platų biudžetą - galima rinktis šviesolaidžius arba lazerius.
Tačiau nenorint kloti naujų tinklo kabelių arba pamiršus tai padaryti - galima pasinaudoti kiekviename būste esančiais elektros tinklo kabeliais, kurie tikrai bus kiekvienoje vietoje, kur stovės kompiuteris. Be to, šie kabeliai paprastai yra sujungti į vieną tinklą. Ir geriausia, jog juos galima panaudoti ne vien įrangos maitinimui, bet ir sujungimui į bendrą tinklą.
Tam reikalinga sąlyga - visi elektros laidai turi būti sujungti į vieną elektros grandinę be jokų tarpinių transformatorių ar kitokių filtruojančių įrenginių, galinčių blokuoti aukšto dažnio signalus. Paprastai bute ar privačiame name visos elektros rozetės taip ir būna sujungtos, tačiau panorus sujungti daugiabučio gyventojų kompiuterius į vieną tinklą - gali kilti keblumų, nes skirtinguose butuose elektra gali būt atvesta nuo skirtingų fazių. Tokiu atveju tektų pasukti galvą, kaip sujungti šiuos tinklus į vieną - aišku sujungiant kompiuterių tiklus, o ne padarant trumpąjį jungimą tarp fazių ir taip paliekant be elektros visą namą. :) Nenorintys skaityti visos beletristikos ir pirkimo niuansų - gali išsyk pereiti prie antrojo puslapio.
Taigi, įpusėjus remontui buvo susigriebta, jog per sienų, grindų ir stogo gamybą buvo pamirštas „CAT5 E“ kabelis, kuris turėjo eiti iš antro aukšto į trečią. Paskaičiavus kiek kabelio reikia ir kiek reikės žaisti, norint gražiai pratempti kabelį ir nesubjauroti suremontuoto buto, buvo nuspręsta pasinaudoti „Powerline Communications“ tipo įranga.
Kaip ir reikėjo tikėtis - Lietuvoje tokiais įrenginiais nelabai kas prekiauja, o tie, kas siūlo -- arba tiesiog perpardavinėja užsienio internetinių parduotuvių gaminius arba laiko kosmines kainas nuo caro Rūriko laikų užsilikusioms prekėms. Kainų skirtumas tarp „Pixmania“ prekių perpardavinėtojų ir Lietuvos kompiuterinės įrangos tiekėjų siūlomų gaminių - maždaug 200-350 proc.! Taip, už tą patį „Dlink DHP 302“ Lietuvos kompiuterinės įrangos platintojai nori nuo 280 iki 520 litų, o tuo tarpu Pixmanija.lt“ bei jos perpardavinėtojų kaina yra apie 140 - 150 litų. Be to, „Pixmania“ siūlo ir „Netgear“, „Belkin“, Devolo“ gaminius, ko nepasakysi apie mūsiškius.
Taigi po savaitės apmąstymų ir bandymų iš Lietuvos prekybininko išsimušti normalias kainas buvo nuspręsta iš „Pixmania“ pirkti „Belkin“ siūlomą dviejų derintuvų rinkinį, kainuojantį 175 litus. Su visais atsiuntimo mokesčiais ir papildomais garantiniais įsipareigojimais viso pirkinio kaina buvo maždaug 245 litai. Pirmadienį užsakius - penktadienio ryte paskambino DPD darbuotojas ir pasitikslino į kurį aukštą reikia pristatyti prekę.
Beje, „Dlink“ atstovai pareiškė, jog „Dlink DHP 303“ (o tai yra rinkinys iš dviejų DHP 302!) yra neskirtas Lietuvos rinkai ir jie neketina teikti garantinių įsipareigojimų Lietuvoje! Šaunu -- siūlydami savo gaminius, kurie, šiaip jau, nėra kokybės sinonimas, už astronimines kainas - tikrai susilauksite komercinės sėkmės. :)
Taigi „BELKIN F5D4074 PLC 200 Mbps Adapter (pack de 2)“ dėžėje yra du nedidelio maitinimo šaltinio dydžio blokeliai su „Ethernet“ jungtimis. O ant blokelių lipdukai su pasitikėjimo nekeliančiu perspėjančiu užrašu, nurodančiu, kad „Belkin“ kompanija nuolat tobulina savo gaminius, todėl reikia nepamiršti užsukti ir atnaujinti derintuvo aparatinę programinę įrangą. Kitais žodžiais tariant - „mes perspėjame, jog įrenginys gali veikti prastai ir mes bandysime kažkaip tai pataisyt“. :)
Dėžutėje taip pat yra trumpa instrukcija, CD diskas su vartotojo vadovu keletu kalbų ir pora „Taupyk“ stiliaus kabelių įrangai prijungti. „Taupyk“ stiliaus, nes drauge su 200 Mbps ryšio spartą žadančiais derintuvais pateikiami CAT3 kabeliai, kurie, šiaip jau, skirti 10 Mbps spartos tinklams.
„Powerline AV“ įrenginių suderinimas yra paprastas -- įkišti į elektros tinklo rozetę ir prijugnti laidus. VISKAS! Įrenginiai tiesiog susiranda vienas kitą. Kaip skelbia gamintojas (tiksliau platintojas, nes „Belkin“ pats nieko negamina, tik užsako pas OEM įrangos gamintojus) - įrenginiai gali veikti maždaug 300 m atstumu.
Norint, kad namų tinklo duomenys neišeitų už namų tinklo ribų - juos reikia užkoduoti. Tai, kaip suprantu iš instrukcijos, yra aktyvuojama vos prijungus įrenginius prie tinklo. Tačiau įprastinius slaptažodžius gamintojas rekomenduoja juos pakeisti - paspaudžiant mygtukus ant derintuvų viršaus. Paspaudus ir palaikius 10 sek. slaptažodis yra pakeičiamas į atsitiktinį. Tuomet paspaudus viename 1-3 sek., o paskui, per dvi minutes, antrame, nauji slaptažodžiai bus perduodi abiems įrenginiams.
Taigi, tai gražioji dalis. O realybėje kiek kitaip. Derintuvams susigaudyti vienas kitą - prireikė keleto minučių. Bet čia, kai jie buvo prijungti viename kambaryje. O prijungus vieną kambaryje, o kitą palepės laiptų aikštelėje esančioje „serverynėje“ - prireikė gero pusvalandžio, kol derintuvas pasigavo ryšį.
Be to, žadėtų 200 Mbps neliko nė kvapo. Apie tai akivaizdžiai byloja geltonai šviečiantis LED'as, rodantis mažesnę, nei 80 Mbps fizinio ryšio spartą. Būtent fizinio, nes realus duomenų perdavimas gali būti mažesnis. Taip nurodoma ir instrukcijoje. Iš tiesų, tai jis gerokai mažesnis - jei tikėti „Windows“ tinklo darbo ataskaita - ji neviršijo 25 Mbps. Žinoma, tai galėjo būti ir „Windows“ bei „Samba“ nesusikalbėjimas, tačiau serveris su „AMD Athlon 64 3200+“ procesoriumi turėtų gebėti perduoti ar priimti failus SMBFS protokolu sparčiau, nei 3,1 MB/s.
Tiesa, kol kas ryšio kokybe skųstis nėra galima. Nors ir nespartus - ryšys netrūkinėja. Deja, kol kas tiksliau pasakyti negalima, nes „serveris“ kol kas veikia tik tik tam, kad veikia. Realių tinklo paslaugų dar nespėta jam sukonfigūruoti. Realius tinklo darbo duomenis bus galima pasakyti po kokių keleto savaičių bandymų.
Kol kas galima teigti, jog šių įrenginių pirkimas pasiteisino, nes 20 Mbps ryšio spartos ilgainiui turėtų pakakti interneto paslaugoms perduoti, o vietiniai failai kartais gali ir palaukti.