„Google“ paviešinus daugiau informacijos apie aptiktas „Intel“ procesorių architektūrines klaidas, tampa aišku, kad ši problema aktuali ne vien „Intel“ procesoriams - didesniu ar mažesniu lygiu yra pažeidžiami ir AMD, ir ARM procesoriai. Kompanijos pranešime spaudai pateikiamas ne tik procesorių klaidų paveiktų „Google“ kompanijos programų sąrašas, bet ir daugiau techninių detalių apie pažeidžiamumus.
„Intel“ taip pat paviešino oficial ų pranešimą spaudai, kuriama nurodo, jog jokių architektūrinių klaidų nėra ir procesoriai veikia taip, kaip suprojektuoti. Anot kompanijos, tai tiesiog eilinės programinės įrangos darbo klaidos ir norint išvengti saugumo problemų, reikia tiesiog laikytis saugaus darbo kompiuteriu principų. Tačiau paskaičius kitą „The Register“ naujieną, galima rimtai suabejoti tokiais teiginiais, nes ten pateikiami akivaizdūs pavyzdžiai, kaip realiu laiku iš vienos vartotojo programos galima perskaityti kitoje programoje rašomą slaptažodį. “The Register“ atvirai išsityčiojo iš „Intel“ bandymų išsukti savo uodegą ir sušvelninti situaciją, nuvertinant aptiktų saugumo spragų pavojingumą.
Daugiau duomenų apie galimus išpuolius, pasinaudojant procesorių spragomis, galima rasti specialiame Meltdown and Spectre puslapyje, kur aprašomi du jau žinomi metodai, kaip apeiti skirtingų programų adresų sričių izoliacijos metodus.
Kol kas yra žinoma nedaug - „Intel“ neviešina saugumo spragos detalių, kol nebus pateiktos operacinių sistemų pataisos, apeinančios šią aparatinę problemą. Tačiau iš to kas yra žinoma, susidaro įspūdis, kad per paskutinį dešimtmetį pagamintiems „Intel“ procesoriams aktuali problema yra tikrai rimta ir kelia grėsmę operacinių sistemų darbo saugumui. Reikia pastebėti, jog AMD gaminami procesoriai šios problemos neturi.
Kas yra apmaudžiausia šios klaidos nėra galima ištaisyti atnaujinant procesoriaus mikrokodą. Dauguma šiuolaikinių kompiuterių procesorių yra dalinai programuojami ir nemažai procesoriaus klaidų, aptinkamų po procesoriaus išleidimo į rinką, yra ištaisomos operacinės sistemos įkrovos metu, įkraunant specialų mikrokodo instrukcijų rinkinį. Tačiau ši procesoriaus projektavimo klaida yra fiziniame silicio komponentų grandyno lygmenyje ir jo funkcijų pakeisti neįmanoma. Vietoje to, operacinių sistemų sistemų kūrėjai turės pataisyti sistemų branduolius taip, kad šie išvengtų klaidingos situacijos susidarymo. O tai, išankstinių spartos testų duomenimis, OS darbą gali sulėtinti nuo 5 iki 30 proc.
Read more: Dėl „Intel“ procesorių klaidos teks keisti „Linux“, „Mac OS“ ir „Windows“ branduolius
Kažkada taip būdavo juokaujama apie TSRS laikų gaminius, kurie dėl ne itin tobulų gamybos procesų ir darbo kultūros, neretai turėdavo aštrių kampų ar surinktos gaminio detalės prastai "susileisdavo", palikdamos akivaizdžius plyšius. Negaliu pasakyti kokia situacija su rusiškais gamini ais yra dabar, nors paskaičius naujienas apie atitrūkstančias reprezentacines „Lada“ automobilio dureles, nepanašu, kad situacija pasikeitė iš esmės, tačiau perkeltine prasme šį teiginį galima pritaikyti ir daugeliui pigių gaminių, mus pasiekiančių iš tolimosios Kinijos. O kalbant apie naujai įsigytą R-TV S10 daugiaterpių sistemų grotuvą šį teiginį teko pritaikyti ir tiesiogiai.
Bet apie viską iš eilės. Prieš 7 metus įsigytas „Asus HDP-R1“ spėjo pasenti ir morališkai ir techniškai - vis dažniau pasitaiko vaizdo įrašų, kurių grotuvo procesorius nespėja dekoduoti ir vaizdas trūkčioja. O nepasant visų mano ir neoficialių „moServices“ įskiepių autorių pastangų, grotuvo niekaip nepavyko sutaikyti su „Youtube“ ar kitomis internetinėmis paslaugomis. Taigi, vieną dieną trūko kantrybė ir panaršęs šen bei ten, paskaitęs „Kodi“ suderinamų įrenginių įrenginių sąrašus, išsirinkau „R-TV S10“, kurią per 3 dienas pristatė iš „Geekbuyng.com“ Italijos sandėlio. Deja, pakili nuotaika ilgai netruko ir po truputį lauk pradėjo lįsti trūkumai arba pardavėjo (gamintojo?) melagystės. Teko raitotis rankoves ir bandyt taisyt padėtį, jos dar labiau nesugadinant.
Taip, jūs perskaitėte teisingai. Našiausiuose mobiliesiems įrenginiams skirtuose procesoriuose, „Intel“ planuoja naudoti savo pagrindinės (ir tiesa sakant vienintelės likusios) konkurentės AMD gaminius. Anot kompanijos pranešimo spaudai, dabartiniai našiausi nešiojamieji kompiuteriai, dažniausiai naudoja „Intel Core-H“ serijos procesorius ir našius išorinius grafikos lustus, patys būdami maždaug 26 mm aukščio. Kompanija tikisi, jog pasitelkusi vidines keleto lustų tiltinio sujungimo technologijas (Embedded Multi-Die Interconnect Bridge (EMIB)), bus galima sukurti kur kas plonesnius įrenginius, galinčius prilygti ploniausiems 16 mm, o kartais netgi 11mm storio nešiojamiejiems kompiuteriams, neaukojant kompiuterio našumo.
Kompanija skelbia, jog dalis naujųjų 8-os kartos „Intel Core“ šeimos procesorių turės „Intel Core H“ serijos procesoriaus lustą, HBM2 atminties valdiklį ir AMD „Radeon Technologies Group“ grafikos lustą, sukurtą specialiai „Intel“ procesoriams. Drauge su grafinės atmintinės lustais, visa tai bus supakuojama į vieną procesoriaus modulį, užimsiantį daug mažiau fizinės vietos ir naudojantį mažiau elektros energijos. O tai yra aktualu gaminant mažesnius nešiojamuosius įrenginius.
Read more: „Intel“ naudos AMD grafinius posistemius savo procesoriuose
Sėkmingai į rinką išleidusi naujuosius staliniams kompiuteriams skirtus „Ryzen“ procesorius, AMD pristatė ir pirmuosius nešiojamiesiems kompiuteriams skirtus analogus, taip užpildydama gan didelę spragą savo atnaujintame gaminių asortimente. Kitaip, nei staliniams kompiuter iams skirti procesoriai, mobilieji „Ryzen“ naujuosius „Zen“ procesoriaus ir „Vega“ grafinius branduolius apjungia viename silicio luste. AMD kompanija žada, kad 4 procesorių ir 10 grafinių branduolių turintis lustas naudos vos 15W elektros galingumą ir užtikrins daugiau nei 200% grafinių ir 125% įprastinių skaičiavimų spartos prieaugį.
Šie skaičiai, aišku, yra kiek pagražinti, tačiau kaip rodo daugelio nepriklausomų šaltinių atlikti spartos bandymai, naujieji AMD procesoriai nenusileidžia „Intel“ analogams, o atliekant kai kurias užduotis netgi pakankamai pastebimai lenkia konkurentės gaminius, būdami gerokai pigesni. Yra ir daugiau gerų žinių, kaip nurodoma „Anandtech“ ar „ArsTechnica“ naujienose, AMD kompanijai pavyko įtikinti kompiuterių gamintojus, savo procesorius naudoti ne vien tik biudžetiniuose modeliuose. Tai didelis pasiekimas, nes iki šiol AMD procesorius turinčius nešiojamuosius kompiuterius kartais būdavo baugu paimti į rankas, tiek dėl dizaino, tiek dėl baimės juos sulaužyti.
Tačiau HP pristatytas „x360 Envy“ nė iš tolo neprimena tų biudžetinių baisuoklių, o „Vega“ grafiniam posistemiui „Intel“ nė iš tolo negali prilygti. Taigi, jei partneriai ir užsakovai nepaves, AMD kompanijai atrodo gali pavykti atsitiesti ir „Ryzen“ gali tuo gelbėjimosi ratu, kuriuo kažkada buvo K7 procesorių šeima.
Neseniai JAV vykę šaudymai vėl atgaivino valdžios atstovų postringavimus apie, anot JAV teisingumo departamento, poreikį pradėti naudotis „atsakingomis“ šifravimo technologijomis. Nuo JAV neatsilieka ir Didžiosios Britanijos vyriausybės atstovai, teigdami, jog teisėsaugai būtina sudaryti sąlygas pasiekti visus užšifruotus duomenis, vardan pačių piliečių saugumo.
Tačiau nei skambios frazės apie „atsakingą“ šifravimą ar siekius panaikinti nusikaltėliams „saugias vietas“ inter nete, nei kilnūs tikslai kovoti su terorizmu ir nusikaltėliais nekeičia šių pasiūlymų esmės. Valdžia iš esmės vėl norą turėti neribotą galimybę perskaityti visus jūsų asmeninius duomenis. Ir nuo tokių norų ilgalaikėje perspektyvoje galiausiai nukentės būtent įstatymų besilaikantys piliečiai, kuriais taip „nori“ pasirūpinti valdžia.
Read more: Vyriausybės vėl kyla į kovą su patikimu šifravimu
Puslapis 6 iš 43