Laiptinėje dūzgiantis asmeninis serveris su mėgiamais filmais ir serialais yra geras dalykas, bet turi vieną didelį trūkumą - žiūrėti jame saugomą turinį galima tik pasitelkus asmeninio kompiuterio pagalbą. Tenka arba žiūrėti kompiuterio ekrane, arba užsiimti žongliravimu su DVD diskais ar USB atmintinėmis.
Apsisprendus, jog svetainės kineskopinė dėžė bus pakeista kuo nors modernesniu, nebuvo pamirštas ir naujų televizorių papildomas funckionalumas. Deja, pradėjęs atidžiau nagrinėti DLNA ir kitų daugiaterpių sistemų funkcijų televizoriuose galimybes, neradau akivaizdžių įtikinamų įrodymų, jog šios funkcijos tikrai leis žiūrėti vaizdo įrašus, gulinčius serveryje ir pateikiamus kompiuterių tinklu. Dar daugiau, kilo abejonių, jog vidiniai grotuvai sugebės susidoroti su interneto platybėse paplitusių kodekų aibe.
Todėl įvertinęs kainų skirtumus tarp LCD televizorių, turinčių galimybę jungtis prie tinklo ir neturinčių tokių funkcijų, nusprendžiau rinktis atskirą daugiaterpių sistemų grotuvą, kuris turėtų man reikiamas galimybes. Reikia pripažinti, jog šis pasirinkimas taip pat nebuvo lengvas, nes rinkoje tikrai yra iš ko rinktis. Galiausiai buvo nuspręsta pirkti neblogą kainos ir funkcionalumo santykį turintį „Asus O!Play HDP-R1“.
„Asus HDP-R1“ tikrai nebuvo vienintelis galimas pasirinkimas. Tarp kitų pasirinkimų buvo „Asus WD TV Live“, „Apacer AL670“ bei visas „Dealextreme“, „Focal Price“, „China Vision“ ir kitų Kinijos pigios technikos stebuklų parduotuvių meniu. Deja, dauguma pigių Kinijos technikos stebuklų turėjo neaiškias technines charakteristikas arba turėjo aiškias technines charakteristikas ir kainavo gerokai daugiau, nei norėjosi išleisti. „Apacer“ grotuvas atpuolė dėl ribotų galimybių tinkinti grotuvą, kurios tuomet atrodė labai reikalingos. Na, o „WD TV Live“ yra maždaug 100 litų brangesnis už „Asus HDP-R1“. Taigi galutinis variantas buvo maždaug 320 Lt kainavęs „Asus HDP-R1“, turintis kiek kuklesnes, nei „WD TV Live“, tinkinimo galimybes. Beje, dabartiniu metu yra jau yra pasirodęs R3 (Air) grotuvas, turintis „Wi-Fi“ sąsają ir įvairių kortelių skaitytuvus.
Už šiuos pinigus vartotojas gauna nedidelį juodą grotuvą, patogų juodą nuotolinio valdymo pultelį, HDMI ir analoginio signalo kabelius, porą baterijų, išorinį maitinimo šaltinį ir CD diską bei trumpą vartotojo vadovą. Visa tai yra supakuota į kompaktišką dėžutę.
Grotuvas gali rodyti vaizdo įrašus iš eSATA, USB laikmenų, vietinio tinklo ar interneto transliacijų. Kaip teigiama gamintojo techninėje dokumentacijoje, HDP-R1 gali rodyti visus populiariausius vaizdo įrašų formatus ir susidoroti su skiriamosiomis gebomis iki 1080p. Ir atrodo, jog gamintojas ne veltui gyrėsi, bet ... apie viską iš eilės.