Po maždaug 6 mėn derybų, „YouTube“ pavyko išspręsti nesutarimus su Britanijos autorių teisių gynimo orrganizacija „PRS for Music“ ir susitarti dėl pašalintų muzikos vaizdo klipų gražinimo į portalą bei licencinių mokesčių. „YouTube“ apkaltino „PRS for Music“ nerealių licencinių mokesčių reikalavimu ir Britanijos muzikos aistruolių skriaudimu, dėl muzikos įrašų šalinimo iš portalo, siekiant didesnių pelnų. Tačiau vos išsprendus šiuos nesutarimus, „PRS for Music“ vėl įsivėlė į konfliktą. Šį kartą praraja atsivėrė tarp leidėjų ir kūrėjų, didelei atlikėjų bei kompozitorių grupei aršiai sukritikavus neseniai paskelbtus vyriausybės planus atjungti nuo interneto pirataujančius internautus.
Paviešintame pranešime, kurį pasirašė tokios žvaigždės, kaip seras Paula McCartney, Sers Eltonas Johnas ir Damonas Albarnas, nurodoma, kad vyriausybės siūlymai yra brangūs, nelogiški ir absoliučiai neigiami. Be šių žvaigždžių, prieš tokius vyriausybės planus stojo ir kelios oficialios Britanijos aktorių, muzikų ir autorių organizacijos. Vyriausybės planus užsipuolė ir privatumo gynėjai, interneto paslaugų teikėjai bei nemaža grupė parlamentarų, teigdami, jog vyriausybės vadovas buvo vienaip ar kitaip paveiktas, po vykusių slaptų susitikimų su aukštais muzikos ir kino pramonės vadovais. Britanijos parlamento vadovas, savaime aišku, šiuos kaltinimus neigia.
Vis dažniau asmeniniai elektronikos gaminiai yra naudojami ne vien pagal tiesioginę paskirtį. Mobilieji telefonai, grotuvai, žaidimų bei nešiojamieji kompiuteriai ar kitokie elektroniniai niekniekiai tampa neatsiejama šių gaminių savininkų įvaizdžio dalimi, neretai net nustelbiančia įprastais įvaizdžio prekinius ženklus.
Neseniai „Microsoft“ atliktos apklausos duomenimis, maždaug 40 proc. iš maždaug 1000 apklaustųjų nurodė, jog elektronikos gaminiai, kuriuos jie nešiojasi kasdien, tapo dar svarbesniais, nei prieš penkerius metus. Kompanija įsitikinusi, jog ateityje asmeninė elektronika taps svarbesnė už drabužius ar kitus aksesuarus. Gatvėje galima pastebėti vis daugiau madingų žmonių su „iPhone“, PSP, „Apple“ kompiuteriais ir tai įtakoja žmonių nuomone apie stilių.
AMD jau senokai taikosi ne tiek į sparčiausių procesorių rinką, kiek į efektyviausių gaminių rinką. AMD procesoriai labai dažnai laimi prieš „Intel“ analogus, pradėjus skaičiuoti kainos ir našumo sąntykį. O pastaruoju metu kompanija ypač agresyviai nusitaikė ir į energetiškai efektyvių procesorių rinką. Ir nors „Intel“ tikrai pelnytai gali girtis taupiais nešiojamųjų kompiuterių procesoriais, serveriniai ir stalo kompiuterių procesoriai taupumu dažniausiai nelabai pasižymi. O pažvelgus į sparčiausius modelius, tai jie neretai būna tikros „keptuvės“. Žinoma, AMD taip pat turi „keptuvinių“ modelių, besivaikantiems spartos ir nekreipiantiems dėmesio į elektros skaitkliuko sūkius.
Bet arčiau reikalo. Kompanija jau dabar vartotojams siūlo 45 W galingumo 2 branduolių „Athlon“ modelius namų vartotojams. Tačiau kompanija nusprendė nepamiršti ir pagrindinės bei pelingiausios - verslo vartotojų rinkos. „VMWorld“ parodoje AMD pristatė 6 branduolių serveriams skirtą procesorių, kuris naudoja vos 40 W elektros galingumą.
Viena seniausių „Linux“ sistemų - „Slackware“ nusprendė priminti, jog ji vis dar gyvuoja ir neketina pasitraukti nuo scenos. Regis Patrickas Volkerdingas visiškai pasitaisė ir buvusios sveikatos problemos jau tapo buvusiomis ir besibaigiant vasarai, jis nusprendė pranešti, jog tryliktoji „Slackware“ versija jau yra parengta ir CD atvaizdai yra perduoti gamybai.
Pamiršus prietarus - ši „Slackware“ versija turėtų patikti tiems, kas nori ir naujienų, ir paprastos sistemos, kuri nėra perkrauta automatizavimo pusprogramiais, kurie vieną dieną staiga ima ir nustoja veikti arba netyčia ištrina visus nuostatų failus. 
Šioje sistemoje vartotojui viską reikia pasidaryti pačiam, tačiau taip, kaip jis susiderins sistemą, taip ir jis veiks. Nei blogiau, nei geriau. Toks funkcionalumas kažkada man ypač patiko ir pastaruoju metu neretai prisimindamas šį „Slackware“ paprastumą, kartais norisi vėl sugrįžti prie savo pirmosios „Linux“ sistemos.
Nusprendžiau atnaujinti savo mėtytą ir vėtytą (tiesiogine prasme) „Palm Treo 650“, kuris nepaisant amžiaus ir nubrozdinimų vis dar veikia ir veikia visai neblogai. Tačiau šis įrenginys paseno morališkai ir fiziškai, be to kuo toliau, tuo sunkiau bus jam galima rasti naujos programinės įrangos (ypač laisvos ar bent jau nemokamos), nes „Palm“ platforma yra „nurašoma“.
Tačiau pradėjus ieškoti darbinio telefono teko susidurti su nemalonia situacija, kai reikia rinktis arba kumpį arba lašinius, t.y. įrenginių turinčių ir pilną klaviatūrą, ir lietimui jautrų ekraną rinkoje yra nedaug. O jei dar užsinorima, kad įrenginio nereikėtų krauti kiekvieną dieną, tai tuomet išvis nelabai yra iš ko rinktis... Akis užkliuvo už „Samsung SGH-i780", nes „GSM Arena“ duomenimis, įrenginys pasižymi ne tik puikiu funkcijų rinkiniu, bet ir normaliu darbo nuo baterijų laiku. Tai yra aktualu, jei telefoną ketinama ne vien tik nešiotis, kaip asmeninio įvaizdžio dalį.
Po pirmosios naudojimosi savaitės sakyčiau, jog i780 daugiau ar mažiau atitinka mano „darbinio arklio“ poreikius, tačiau jau dabar esu pastebėjęs ne vieną gana erzinantį trūkumą. Bet apie viską iš eilės.
Read more: „Samsung SGH-i780" - neblogas įrenginys neskubantiems
Pastaruoju metu vis dažniau pasigirsta kalbos apie virtualią nuosavybę ir jos vertę. Tai nėra nieko nuostabaus, nes tokie virtualūs pasauliai, kaip „Second Life“ pasižymi oficialiomis milijoninėmis metinėmis apyvartomis. Nors populiarių internetinių žaidimų, pavyzdžiui, „World Of Warcraft“, autoriai aiškiai draudžia realią prekybą virtualaus pasaulio objektais ir baudžia neklausančius, tačiau internete netrūksta pasiūlymų pirkti „World Of Warcraft“ auksines monetas ar net ištreniruotus herojus. Kitaip, nei „Second Life“, „World of Warcraft“ pasaulyje klesti šešėlinė ekonomika.
Todėl nereikia stebėtis, kad po tokių naujienų, kai žaidėjai vienas kitą paduoda į teismą už kardo vagystę ar net griebiasi smurto su mirtina baigtimi, kartais pasigirsta netgi siūlymų apmokestinti virtualią nuosavybę ar bent jau pajamas už prekyba ja.
Read more: Virtuali nuosavybė, tai sprendimas, ieškantis savo problemos
Puslapis 36 iš 43