Atnaujinau elektroninį popierių - „Poketbook InkPad 2“
- Informacija
- Parašė Elvinas
- Skaitytojų: 4838
Ilgai naudotas „Sony PRS 505“, ne be jaunųjų „skaitytojų“ pagalbos, nusibaigė smurtine mirtimi. Po kažkurio iš jų grubaus paskaitymo ekranas nustojo valdytis ir vietoje teksto ekranas kaip mat užsipildydavo brūkšniais ir taškais. Kadangi noras skaityti nedingo - teko užsiimti naujo įrenginio paieškomis.
Jau pirkdamas „Sony“ skaityklę, norėjau didesnio ekrano, tačiau tuomet didesnių, nei 5-6 colių ekranų įrenginių praktiškai nebuvo, o buvusiųjų kainos anapus mano noro ir galimybių ribos. Reikia pripažinti, jog praėjus daugiau, nei 7 metams pasirinkimas ne ką page rėjo, tačiau kainos tikrai pastebimai sumažėjo. Atmetus visiškai negirdėtus gamintojus, rinkoje ir dabar tėra vos keletas įrenginiu su 8-10 colių ekranais. Turėtas 10" planšetinis kompiuteris buvo kiek per didelis patogiam skaitymui, taigi šį kartą apsistojau ties 8 coliais, kas maždaug atitinka vidutinės knygos puslapį.
Pasiskaitęs apžvalgas ir nenorėdamas ilgai laukti, tiesiog susiradau palankią akciją Lietuvos parduotuvėje ir išsirinkau „Pocketbook InkPad 2“ skaityklę (PB840). Tai įrenginys su kiek senesnės kartos „E-Ink Pearl“ ekranu, kuris savo kontrastu ir baltumu teoriškai nusileidžia naujesniems „E-Ink Carta“ ekranams. Tačiau tiek paskaičius apžvalgas, tiek pasižiūrinėjus į įrenginius gyvai, didelio skirtumo pamatyti nepavyko. Tad lemiamu pasirinkimu tapo ekrano skiriamoji geba ir kitas papildomas funkcionalumas. Užbėgant už akių, reikia pripažinti su tuo funkcionalumu ganėtinai prašoviau.
Read more: Atnaujinau elektroninį popierių - „Poketbook InkPad 2“
„Re:Zero“ - mirk tam, kad gyventum iš naujo
- Informacija
- Parašė Elvinas
- Skaitytojų: 2818
Užėjus spalvotų vaizdų badui, ėmiau dairytis šio to naujo ir po akimis pakliuvo „ReZero“. Žaidimų ir komiksų pasaulyje užsidaręs niolikametis paauglys atsiskyrėlis pakeliui namo nusprendžia užsukti į parduotuvėlę „ant kampo“, nusipirkti kažko pažiaumoti. Susimokėjęs už traškučius, žengia žingsnį pro duris ir patenka į kitą pasaulį, kuris jam pasirodo esąs labai pažįstamas.
Tačiau žaidimus primenantis pasaulis nepasirodo labai svetingas ir Subaru nusprendus padėti sidabraplaukei mer ginai, naujasis pasaulis greitai jį pastato į vietą. Viltys, jog jis buvo iškviestas į šį pasaulį ir tapti jo gelbėtoju greitai subliūkšta. Eilinis paauglys ir magijos kupiname pasaulyje lieka beveik tokiu pačiu eiliniu paaugliu. Šiokios tokios bazinės kovos menų žinios nesukliudo pirmąją viešnagės dieną gauti peiliu į kepenis ir pabaigti šį žaidimo raundą... Tas vienintelis sugebėjimas, tikrai išskiriantis jį iš kitų, tai gebėjimas grįžti laiku atgal, išsaugant vėlesnių įvykių atmintį ir pabandyti ištaisyti padarytas klaidas, taip sudarant galimybę dar kartą numirti toje pat vietoje, tik keletu minučių vėliau... Dar kartą atgimus , vėl galima bandyti gyventi toliau, iki kitos eilinės fatalinės baigties. Subaru netrunka įsitikinti, jog jam teks gerokai paprakaituoti bei pasitaškyti savo krauju, norint apsaugoti jam brangius žmones.
Tokia jau pirmąją dieną tampa sidabraplaukė mergina, pirmosiomis pažinties valandomis prisistačiusi ta, kurios vardo padorioje kompanijoje neminima. Dėl jos jaunuoliui teks mirti dar ne vieną dešimtį kartų, tikrąja to žodžio prasme. Labai nemalonu, bet toks jau tas gyvenimas. Na, o toliau tai tipinės jaunuoliškos santykių problemos. Jis myli ją, bet ji nemyli jo, bet jį myli kita - na tai sudėtinga. Bet žiūrisi visai smagiai, nors „šūdo ir kraujo“ čia pakaks. Serialas tikrai ne jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikams.
Dėl nesaugių įrenginių „D-Link“ paduota į teismą
- Informacija
- Parašė Elvinas
- Skaitytojų: 3186
Dėl nuolat atrandamų rimtų saugumo spragų „D-Link“ internetiniuose įrenginiuose, JAV federalinė prekybos komisija kompaniją padavė į teismą. Anot komisijos kompanija nesiėmė pakankamai priemonių savo gaminių saugumui užtikrinti, tokiu būdu sukeldama pavojų šalies piliečiams.
Kaip rašoma prekybos komisijos svetainėje, ieškinyje teismui yra teigiama, kad dabartiniu metu įsilaužėliai vis dažniau nusitaiko į eilinių namų vartotojų įrenginius, tokius kaip interneto maršrutizatoriai ar kameros. Įsilaužėliai ne tik perima tokių įrenginių valdymą, bet ir sukelia pavojų vartotojų asmeniniams duomenims. Anot komisijos vartotojų teisių apsaugos biuro direktorės Jessica Rich, yra ypač svarbu ne tik teigti, jog gamintojo įrenginiai yra saugūs, bet tuo pačiu ir realiai imtis priemonių šiam saugumui užtikrinti.
Tarp kitų spragų, kurias ieškinyje cituoja prekybos komisija, yra nurodoma:
* Nepakeičiamų standartinių slaptažodžių naudojimas internetinėse kamerose.
* Nesaugi programinė įranga, leidžianti įsprausti pašalines komandas į standartines užklausas ir taip perimti įrenginio valdymą.
* Nesaugus privataus šifravimo rakto naudojimas. Pastarasis buvo viešai prieinamas kompanijos interneto svetainėje ir bet kas panorėjęs galėjo sukurti „sertifikuotą“ programinę įrangą „D-Link“ įrenginiams.
* Nešifruotų prisijungimo duomenų naudojimas mobiliuosiuose įrenginiuose.
Komisijos teigimu, kompanijos teiginiai savojoje Reagavimo į saugumo įvykių politikoje bei reklaminiuose leidiniuose yra neteisingi arba atvirai melagingi. Ieškiniu siekiama kompensacijų už padarytą žalą bei prekybos „D-Link“ įrenginiais ribojimų JAV rinkoje, jei kompanija ir toliau pažeidinės federalinius prekybos įstatymus.
Savo ruožtu kompanija šiuos kaltinimus neigia, teigdama, kad įrengini ų ir jų vartotojų informacijos saugumas yra kompanijos prioritetas.
Kaip ten bebūtų, tačiau „D-Link“ įrenginiai tikrai dažnai matomi pranešimuose apie aptiktas spragas. Dar daugiau, kompanija neretai ne itin skubinasi parengti pataisymus savo įrenginiams, net ir tuo atveju, kai aptiktos spragos yra kritinės. Pernai metų rudenį saugumo specialistai apskritai rekomendavo nustoti naudoti „D-Link DWR-932“ įrenginį, nes nuo pat vasaros pradžios, kai saugumo specialistai informavo kompaniją, ji nesiteikė ištaisyti kritinių spragų, leidžiančių perimti įrenginio kontrolę. Asmeninė patirtis irgi neleidžia pagirti „D-Link“ kompanijos, kalbant apie maršrutizatorių programinę įrangą. Jei jau pirkti „D-Link“ maršrutizatorių, tai tik tokį, kuriam tinka „Open-WRT", „DD-WRT“ ar kita alternatyvi programinė įranga.
O nesaugių įrenginių pasekmės juntamos jau dabar. Pernai metų rudenį maždaug šimtas tūkst nesaugių interneto kamerų buvo pasitelktos, surengti didžiausio masto DDoS ataką prieš vieną saugumo tinklalapį. Pačioje metų pabaigoje liūdnas „Mirai“ kenkėjiškos porgramos pasiektas rekordas buvo pagerintas „Leet“ zombių tinklo, kuris 650 Gbps duomenų srautu užgriuvo „Imperva“ saugumo kompanijos tinklus.
Reikia tikėtis, kad tokio pobūdžio ieškinys privers sukrusti ir kitas kompanijas, nes „D-Link“ tikrai nėra vienintelė, minima aptiktų saugumo spragų sąrašuose. Gal tai pastūmės kompanijas rimčiau žiūrėti į savo gaminių priežiūrą po to, kai jie būna parduoti vartotojui, mat kol kas vyrauja gana atsainus požiūris: "tai jau vartotojo problema".
Kino alkio malšinimas: „Žvaigždžių karai“ ir „Pakeleiviai“
- Informacija
- Parašė Elvinas
- Skaitytojų: 3395
Statybos ir intensyvi tėvystė turi tokį „nenumatytą“ pašalinį poveikį - laiko kitiems darbams ar veiklai nelabai lieka. Tačiau laikas nuo laiko pavyksta išpešti vieną kitą laisvą valandą ir ją panaudoti kam nors - pavyzdžiui numalšinti kino alkį.
Į „Žvaigdžių karus“ „Disney“ investavo dešimtženklę amžinai žaliuojančios valiutos sumą, todėl bent jau kokius artimiausius penkerius metus teks priprasti, kad metų pabaigoje bus vienokia ar kitokia „Žvaigdžių karų“ premjera. Be jų priešpaskutinę metų dieną taip pat buvo pradėtas rodyti mokslinės fantastikos filmas - „Pakeleiviai“.
Šiaip jau „Star Wars: Rogue One“ ir „Passengers“ nelabai galima lyginti - tai du visiškai skirtingi filmai. Pirmasis - kosminė muilo opera, uoliai išlaikanti duoklę kelis dešimtmečius skaičiuojančiam prekės ženklui. Ir nors fil mo tonas smarkiai sugriežtėjo ir spalvos buvo gerokai sutirštintos, tačiau tai vis vien tie patys „Žvaigdžių karai“. Iš vienos pusės kažkiek gaila, kad „Disney“ nusprendė griežtai nubraukti visą egzistuojantį „Žvaigdžių karų“ sagos pasaulį ir jį perrašyti. Tačiau tai žinant kompanijos meilę pinig...ėėhmm kino menui, tai nenuostabu - juk būtų tekę derinti autorinius mokesčius su dešimtimis rašytojų, sukūrusių daugybę istorijų prieš originalias IV, V ir VI dalis, po jų ir tarp jų. Iš kitos pusės tai naujas pasakojima, sakyčiau, neblogai įsiliejantis į bendrą istoriją. Ir nors planų gavimo istorija tikrai yra nupasakota kitaip, nei buvo iki „Disney“ nubraukiant visą papildomą pasaulį, tačiau mano nuomone jis labai nesipyko su kino klasika tapusių filmų pasakota istorija. Akylesni galėjo pastebėti ir vieną kitą veidą, pažįstamą iš klasikinių filmų, pavyzdžiui, porelę nusikaltėlių, kurių vienas nuteistas mirties bausme 17 žvaigždžių sistemų. :)
Read more: Kino alkio malšinimas: „Žvaigždžių karai“ ir „Pakeleiviai“
Pirmas sezonas su akumuliatorine sodo technika
- Informacija
- Parašė Elvinas
- Skaitytojų: 4248
Gegužės pabaigoje namo aplinkos tvarkymui įsigijau akumuliatorinės technikos porą - „Bosch Rotak 43 Li Ergoflex“ vejapjovę ir „Bosch ART 30-36 Li“ trimerį. Žolės pjovimo sezonui pasibaigus jau galima parašyti šiokių tokių realiu naudojimu paremtų pastebėjimų apie akumuliatorinę techniką.
Na pirmiausia, tai esu tikrai patenkintas pirkiniais (žmona irgi, nes veją dažniausiai pjaudavo būtent ji), nors ir turiu šiokių tokių priekaištų abiems gaminiams. Tiek vejapjovė, tiek žoliapjovė puikiai atliko savo darbą be jokių trukdžių, jei neskaityti į akmenį sulenkto vejapjovės peilio. Todėl turintiems nedidelius, iki 6-7 a., žolės plotus, tikrai siūlyčiau apsvarstyti akumuliatorinės technikos pirkimą.
O dabar kiek išsamesni pastebėjimai. „Bosch Rotak 43 Li Ergoflex“ tikrai nustebino savo mažu svoriu - kartais atrodo, kad stumdytum kokį žaislinį vėžimėlį. Karštą vasaros dieną tai tikrai didelis privalumas. Veją dažniausiai pjaudavom, nustatę 40mm aukštį. Esant žemesniam, pieva vietomis atrodė „nugremžta“, o aukštesniam - išsimindydavo. Be to, pjaunant vieną, kartais du kartus per savaitę, 40 mm aukštis užtikrina optimalų akumuliatorių panaudojimą. Tuomet komplekte esančių 2 4Ah akumuliatorių kaip tik užtenka nupjauti maždaug 7a. pievos, pasisukiojant aplink pasodintus medelius ir krūmus ar lysves. Patingėjus ir leidus užaugti aukštesnei žolei, kelis kartus teko daryti pertraukėlę ir palaukti, kol vienas iš akumuliatorių įsikraus ir bus galima baigti pjauti likusius 20-30 kv. m. žolės.
Spragų internetas - ruoškitės „netikėtumams“
- Informacija
- Parašė Elvinas
- Skaitytojų: 3926
Kompiuterijos, buitinės elektronikos ir kitos, neretai mažiausiai su internetu susijusios, kompanijos mums perša naujo sujungto pasaulio viziją, kai visi mus supantys objektai bus sujungti į vieną tinklą ir galės elgtis, kaip vieningas organizmas. Viskas būtų puiku ir internetu valdomos lemputės, termostatai, šaldytuvai ar net tarpusavyje bendraujantys automobiliai iš tiesų atveria daug naujų ir iki šiol techniškai neįmanomų galimybių, tačiau visi šie įrenginiai turi vieną bendrą problemą apie, kurią jų gamintojai linkę nutylėti. Ta "nedidelė" problema - kompiuterinis daiktų interneto saugumas.
Deja, net ir garsios kompiuterių kompanijos neretai "nusvyla nagus" ir rinkai pateikia nesaugius gaminius, o ką jau kalbėti apie su kompiuterija mažai susijusias kompanijas. Deja, kompanijų vis dar nesugeba įsisąmoninti, jog kompiuterinis saugumas, tai nėra tikslas, tai yra procesas. Neįmanoma sukurti absoliučiai saugaus ir tuo pačiu funkcionalaus gaminio, kainuojančio priimtiną vartotojui pinigų sumą. Dar blogiau, daugelis kompanijų, toks vaizdas, apskritai nusprendė atsisakyti investicijų į savo gaminių kompiuterinį saugumą ir tiesiog pasirinko pataikauti vartotojams, eidamos mažiausios kainos keliu. To pasėkoje turime prie tinklo prijungtus gaminius, kuriais gali naudotis ne vien daiktą įsigijęs asmuo (sąmoningai jo nevadinu savininku, nes vis dažniau pinigai mokami ne už nuosavybę, o tik už teisę naudotis), bet ir pašaliniai, dažniausiai piktų kėslų turintys asmenys. Ir tinkluose daugėjant tokios įrangos, padėtis tik prastės.
Daugelis aišku, pagūžčios pečiais, galvodami: „aš gi eilinis interneto vartotojas, kas čia laušis į mano internetinę kamerą ar šaldytuvą“. Deja, įsilaužėliams būtent ir reikia tokio požiūrio į kompiuterinį saugumą. Įsilaužėliai šiais laikais patys nieko nedaro. Už juos tai daro kompiuterių programos - „botai“, per sekundę "patikrinantys" dešimtis tinklo adresų. Tyrimai rodo, kad vartotojui nesiėmus veiksmų - internetinio įrenginio kontrolė gali būti perimta per 5-30 minučių nuo prijungimo prie išorinio tinklo. O štai tuomet ir prasideda aiškėti gamintojų nutylima tiesa apie „Internet Of Things“ (IoT) sistemas.
Puslapis 7 iš 42