Nepaisant visų elektroninių knygų privalumų (greita paieška, kompaktiškumas ir pan.), visos jos turi vieną didelį trūkumą - sąsają su vartotoju. Popierinės knygos „sąsaja“ yra kur kas malonesnė žmogaus akiai, nei kompiuterio ar mobiliojo telefono ekranas. Pagrindinė to priežastis yra ta, jog įprastiniai visų elektronikos įrenginių ekranai patys skleidžia šviesą, kai knygas reikia apšviesti.To pasėkoje elektroninis ekranas dažniausiai išsiskiria iš jį supančios aplinkos ir taip sudarius papildomą apkrovą akims, jos vargsta labiau, nei vartant popierinius knygos puslapius.
Tačiau padėtis pasikeitė iš esmės atsiradus naujam ekranų tipui, kuris savaime nešvyti ar nėra apšviečiamas ekrano užnugaryje sumontuoto šviesos šaltinio. Elektroninio popieriaus, nors tiksliau juos reikėtų vadinti elektroninio rašalo (E-Ink) ekranuose vaizdas formuojamas specialiu pigmentu, kurį galima valdyti elektros lauku. Suformavus vienos krypties elektros lauką - ekrano ląstelėle esantys dažai pasislenka į vieną šoną, pakeitus lauko kryptį - į kitą. Atitinkamai ląstelė nusidažo tamsia ar šviesia spalva, kuri yra matoma ekrano atspindėtoje šviesoje. Kitas šių ekranų privalumas yra tas, jog vaizdas yra stabilus ir energija reikalinga tik jo perpiešimui. Tai padeda sukurti itin ekonomiškus įrenginius, kurių akumuliatorių nereikia įkrauti keletą savaičių.
Tačiau gana teorijos. Apie tokį įrenginį galvojau jau seniai, tačiau bėda ta, kad Lietuvoje nelabai yra iš ko rinktis, o jų kainos yra nerealios (kaip ir daugelio kitų elektronikos gmainių). Tačiau komandiruotės Britanijoje metu po akimis pakliuvo senesnės kartos „Sony Reader PRS-505“ modelis. Nors įrenginys buvo parduodamas, kaip naudotas, tačiau ant jo nebuvo nė vieno įbrėžimo ir jis buvo pateiktas su visa originalia įranga. Platesnį „PRS-505“ aprašymą galima rasti „Sony“ puslapyje arba šioje interneto svetainėje, kur taip pat pateikiama ir keletas labai naudingų nuorodų, praversiančių internacionaliziojant savo įrenginį.
Aparatinė dalis
„PRS-505“ tai mažo formato knygos puslapio pilkšvos spalvos ekraną turintis įrenginys. 6 colių (15 cm) ekranas iš pradžių atrodė kiek mažokas, bet spūstelėjus teksto padidinimo mygtuką problemos kaip ir dingo. Gal teksto telpa ne itin daug ir dažnokai tenka „versti“ puslapius, tačiau tekstas yra kur kas lengviau įskaitomas, nei blizgiame nešiojamojo kompiuterio ekrane. Taip, reikia pasidžiaugti, jog prie šio įrenginio projektavimo nebuvo prileisti apsirūkę inžinieriai, brukantys „glare“ tipo matricas į visus įmanomus kompiuterius, nes blizgūs paviršiai „Cool“ atrodo ir apskritai jėga. Na tai iš principo tiesa, kol nereikia į tuos paviršius žiūrėti ar jų čiupinėti...
Taigi „PRS-505“ nėra nereikalingų blizgučių - pilkšvas ekranas yra matinis, o jį supa matinis šlifuotas aliuminio lydinio korpusas su matiniais mygtukais. Paty „knyga“ „įrišta“ į storos dirbtinės odos pastelnių spalvų (viršus kakavinis, o vidus pilkas) viršelį. Viršelis gražiai užsidaro ir prilimpa dėl specialaus magnetinio „užrakto“, pritraukiančio viršelį prie įrenginio. Kitaip tariant, tai santūriai atrodantis įrenginys, neatrodysiantis ne vietoje tiek studento kuprinėje, tiek ir ant banko darbuotojo darbo stalo. Vienintelės blizgios detalės, tai knygos kraštai, kur yra lizdai kortelėms, ausinėms, USB (kuriuo įrenginys gali būti įkraunamas), maitinimo laidui ir įjungimo bei garso reguliavimo mygtukai.
Toks santūrus dizainas turi ir kitą privalumą. „PRS-505“ valdymo mygtukai neišsišoka iš bendro vaizdo ir neblaško dėmesio skaitant tekstą. Todėl knygų skaitymas šiuo įrenginiu yra gerokai artimesnis knygos vartymui, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Nors elektroninės knygos popierius yra pilkšvas, o rašalas nėra visai juodas, tačiau bendras vaizdo kontrastas yra tikrai geras ir tekstas lengvai skaitomas.
Įrenginyje yra 256 MB atmintinė, iš kurios maždaug 200 MB yra prieinami vartotojui, tačiau „PRS-50“ taip pat numato galimybę ėstatyti „Sony Memory Stick“ ir, kaip bebūtų keista, įprastinę SD atmintinės kortelę. O tai atveria praktiškai neribotos bibliotekos kišenėje galimybes.
Knygos ir programinė įranga
Jei su aparatine dalimi viskas, kaip ir aišku, tai su programine įranga bei skaitmeniniu turiniu gali kilti šiokių tokių keblumų. Programinė įranga keblumų nesukėlė, nes „Sony“ pateikiamos programinės įrangos net ir nebandžiau - vis viena šis elektronikos gigantas pateikia tik „Windows“ ir „Mac OS“ programų versijas. Tačiau yra labai nebloga alternatyvi atvirojo kodo programinė įranga, visiškai tenkinanti mano poreikius - „Calibre“. Šios programos pagalba galima tvarkyti savo skaitmeninę biblioteką, įkelti, atnaujinti ar ištrinti knygas iš įrenginio. Programa taip pat sudaro galimybę skaityti internetinių portalų naujienas savo elektroninėje knygoje. Ji surenka norimų portalų naujienas ir suformuoja elektroninį leidinį, kurį įkelia į skaitytuvą. Šie leidiniai gali būti periodiškai atnaujinami, žinoma, jei tik „Calibre“ programa bus palikta nuolat veikti.
Kiek didesnis keblumas, su kuriuo teko susidurti - tai knygų formatas, o tiksliau kalbos. Kaip ir reikėjo tikėtis, anglakalbiams gamintojams ir platintojams nė minties nekilo, kad skaitytojai galbūt norės skaityti ne vien anglų, t.y. lotynų abėcėle parašytas knygas. Kitaip tarians be papildomo šamaninimo - PRS-505 vietoje kirilicos rodys tik „kriakoziabus“ arba kvadratėlius. O juk viskas, ko reikėtų, tai tik „Unicode“ tipo šrifto, kurį reikia įrašyti į skaitytuvą. Laimei aukščiau minėtoje svetainėje pavyko rasti nuorodą į „Sony Reader“ rusifikavimo diskusijų puslapį, o ten nuorodą į labai parankią „PRS Customizer“ programą.
Jos pagalba galima pakeisti bendrą „PRS-505“ sąsajos kalbą arba tiesiog įdiegti daugiakalbius šriftus, ko man visiškai pakako. Taip pat ši programa leidžia kiek patobulinti įrenginio valdymą, nes įprastiniai puslapių vertimo mygtukai nėra labai patogioje vietoje.
Elektroninis turinys iš principo vertas atskiros temos, bet kol kas apsiribosiu atskiromis pastraipomis. „Sony“ šį įrenginį sukūrė siekdama įsitvirtinti elektroninės leidybos versle, t.y. pardavinėti elektronines knygas, o skaitytuvai tai tik priemonė elektroniniam knygynui išpopuliarinti. Laimei kitaip, nei „Amazon“, „Sony“ kompanija „Reader“ įrenginių neuždarė savo knygyno rėmuose ir vartotojai gali laisvai įsidėti savo mėgiamas knygas be „Sony“ pagalbos.
Elektroninės knygos, kaip ir muzikos ar vaizdo įrašai yra komercinis turinys, saugomas autorių teisių, todėl su jo gavimu gali kilti keblumų. Be to, keblumų gali sukelti skirtingi formatai, nes elektroninės leidybos pionierės nepanoro pasimokyti iš muzikos pramonės klaidų ir vėl bandė sėkmingai lipti ant tų pačių grėblių, pateikdamos uždarus ir tarpusavyje nesuderinamus knygų formatus, tinkančius tik tam ar kitam įrenginiui. Laimei šiuo klausimu „Sony“ nusprendė kiek pasidomėti savo kūrybos uždarų formatų (kas nors pamena „MiniDisc“, kuris turėjo padaryti revoliuciją?) likimu ir „Reader“ įrenginiuose numatė galimybę atverti TXT, PDF ir rinkoje jau paskelbtus specifinius viešus elektroninių knygų formatus. Taigi, turėdamas galimybę skaityti TXT ir matyti kirilicą - galiu nevaržomai naudotis lib.ru svetainės turiniu.
Deja, Lietuvoje vaizdzlis nikoks. Toks vaizdas, kol užsienio leidėjai suka galvas, kaip pritraukti pirkėjus į elektroninius knygynus ir pateikti jiems savo turinį, Lietuvoje vis dar laukiama kažkokio stebuklo ir oficialūs elektroniai leidiniai lietuvių kalba yra beveik vien tik išimtys, o ne taisyklės. Kalba eina apie oficialiai platinamus normalius leidinus, o ne kažkieno pogrindyje šleivai nuskanuotas knygas, paveikslėliais sukištas į PDF arba iš leidyklos vidinio serverio nusikopijuotus failus.
Kas dar?
Na, ekranas galėtų būti didenis ir rodyti daugiau taškų. Nors knygoms skaityti 600x800 yra pakankama, tačiau kokiam techniniam dokumentui su brėžiniais, diagramomis ar iliustracijomis, to jau bus kiek per mažai. Įrenginys veikia kiek lėtokai ir atverčiant didesnį TXT failą (500-600 KB arba PRS-505 matavimu maždaug 350 puslapių), įrenginys susimąsto kokiai minutei. Tas pats nurinka ir panorus pasididinti šriftą. Tiesa, po to puslapiai verčiami jau įprasta sparta. 
„E-Ink“ yra lėta vaizdo generavimo technologija, todėl „Reader“ tikrai netinka dinaminiams vaizdams perteikti, tačiau šią problemą kai kurios kompanijos sprendžia kita linkme tobulindamos dabartinius LCD ekranus. Užuot naudodamos pašvietimą, kompanijos kuria LCD ekranus, kurių vaizdas matomas atspindėtoje šviesoje, t.y. taip pat, kaip ir „E-Ink“. Tokie įrenginiai gali rodyti dinaminius vaizdus (netgi spalvotus) ir kainuoja jie gerokai pigiau, nei „E-Ink“ įrenginiai, nes už „E-Ink“ ekranus gamintojai dar kokius 20 metų turės dosniai atseikėti patentinius mokesčius.
MP3 grotuvas? Nebandžiau - neprireikė. MP3 grojimui turiu tam skirtą „Cowon“ grotuvą, kurio įkrovimo pakanka 2 parom nepertraukiamo grojimo. Bet apie jį atskirai.
Man puslapių vertimas neužkliuvo, tačiau kai ką erzina ekrano „mirktelėjimas“ juoda spalva. Kiek teko girdėti „Sony“ pataisė tai ir pakeitė puslapio vaizdo keitimo algoritmą.
Bendrai paėmus, tai 510 litų buvo išleisti ne veltui ir dabar turiu smagų įrenginį, leisiantį vėl pasinerti į knygų pasaulį, kurį per kompus jau buvau apleidės kokiems 10 metų... :)