---
„Pagaliau... Kad ir kas tai būtų buvę, pagaliau tai liovėsi“ - su palengvėjimu atsiduso Kūrėja. Tarsi blogą sapną norėjo ji pamiršti tuos ledinius žodžius, skrodusios jos sielą, tačiau viskas veltui. Ji žinojo... Ne - nujautė, jog už viso to slypėjo šešėlis, jau keletą pasaulių sėlinęs jai iš paskos. Ir ši nuojauta ėmė bauginti Kūrėją – paskutiniai įvykiai nė iš tolo nepriminė tarsi šiltais pūkais švelniai apgaubiančios pirmapradės tamsos, tai buvo tuo pat metu stingdanti į ledą ir svilinanti iki pelenų kančios, neapykantos, pagiežos bei skausmo lavina. Net ir neturėdama fizinio kūno, Kūrėja vis dar vos galėjo suvaldyti drebulį. Panašų siaubą ji jau buvo patyrusi Naikintojams niokojant ankstesnius pasaulius, tačiau tie prisiminimai nė iš tolo neprilygo toms, regis, amžinybę trukusioms kelioms minutėms.
„Naikintojai taip pat, atrodo, ne juokais sukruto po to, kai šešėlis ten, apačioje atvėrė tuos pragaro vartus. Reikia kuo greičiau rasti naują kūną“, - bergždžiai vaikydama slogius prisiminimus, Kūrėja bergždžiai „šukavo“ Gajos virpesių vandenyno gijas, ieškodama tos vienintelės tapačios jos sielai. Delsti ilgiau nebuvo galima ir artimiausiu metu neradus tapačios sielos, teks rizikuoti.
Taigi jau beveik metai, kaip namuose šviežiu oru rūpinasi rekuperatorius. Kokie įspūdžiai? Tiesa sakant jokių - tai vienas tų įrenginių, kurį pastatei, įjungei, sureguliavai ir pamiršai. Vienintelis pakeitimas, kurį padariau, tai sumažinau oro debitą šaltu metų periodu. Dieną, kai nieko nebūdavo namie, buvau palikęs ko ne minimalų 60 m3/val debitą, o vakare-naktį padidindavau iki 120 m3/val. Šiltuoju (nors tenmometras už lango vis dar atkakliai rodo priešingai), debitą padidinau iki 120 ir 210 m3/val atitinkamai.
Kad vėdinimas veikia efektyviai tapo akivaizdu išdžiausčius skalbinius, net ir neįjungus oro sausintuvą, ryte skalbiniai būdavo sausi, o ant lango nesirinko rasa. Kol rekuperatoriaus nebuvo - sausintuvas buvo privalomas džiūstančių skalbinių priedas. Tačiau, kad oras būtų pasidaręs per sausas, tai to negaliu pasakyti. Bent jau diskomforto tikrai nesijaučia.
Taigi, o dabar apie valymą. Perkant rekuperatorių jame buvo sumontuoti paprasti G4 klasės filtrai, skirti stambioms dulkėms surinkti. Kelis kartus įdomumo dėlei buvau atsidaręs prietaiso priekį ir ištraukęs apžiūrėjau filtrą, na jis buvo papilkėjęs, kaip ir tikėjausi, tačiau abu kartus ištraukiau tik vieną ir tą patį filtrą, nepagalvojęs, kad tai yra išmetamo oro filtras. Tačiau kovo pradžioje rekuperatoriaus valdymo blokelis jau pradėjo signalizuoti, jog jau laikas keisti filtrus. Taigi vėl sustabdžiau rekuperatorių ir šį sykį ištraukiau abu filtrus...
"Radware“ kompiuterių tinklų saugumo kompanijos duomenimis, internete prasidėjo nauja išpuolių prieš interneto daiktus (IoT). Tačiau šio išpuolio pbūdis smarkiai skiriasi nuo ankstesnių. Jei ankstesniais išpuoliais įsilaužėliai siekė užvaldyti nesaugius IoT įrenginius ir vėliau panaudoti juos rengiant kitas kompiuterių tinklų atakas, tai šį kartą programiniai kenkėjai tiesiog gadina nesaugius įrenginius.
Ir pasak saugumo specialistų, tai nėra atsitiktinė klaida, o sąmoningas įrenginio darbo sutrikdymas, siekiant pašalintį jį iš tinklo. Nauji kenkėjai prirašo atsitiktinių duomenų į „Flash“ atmintinę, apriboja branduolio procesų skaičių iki 1, išjungia TCP laiko žymes (timestamp), pašalina įprastinį tinklo maršrutą ir perkrauna įrenginį. „Radware“ žiniomis šiuo metu yra keletas kenkėjų, kurių vienas veikia prisidengdamas anoniminio TOR tinklo ištekliais ir taip slėpdamas savo pirminį šaltinį.
Nepriklausomai nuo to ar tai kokio nesubrendusio jaunuolio noras pareikšti apie save, ką nors sugriaunant ar sąmoningas siekis išvalyti tinklus nuo nesaugių interneto įrenginių, tačiau labai tikėtina , jog šis išpuolis bus labiau pastebėtas, nei ankstesni. Apie ankstesnius išpuolius žinojo tik saugumo specialistai ir tie, prieš kuriuos buvo nukreiptos DDoS atakos. Šį sykį išpuolį tikrai pastebės ir nesaugius įrenginius naudojantys vartotojai, iki tol ramiai ignoravę ar paprasčiausiai nesusimastę apie kompiuterinį saugumą, nevykusiai argumentuodami tuo, kad jie „yra niekam neįdom ūs", „neturi ko slėpti“ ir pan. Deja, kompiuteirų įsilaužėliams kiekvienas tinklo vartotojas yra įdomus ir nustojus veikti įrenginiui, tikėtina, kad vartotojai tai supras.
Ir nors tokia veikla yra neteisėta ir netgi galimai kelianti pavojų, jei „BrickerBot“ kenkėjo „kelyje“ pasitaikys nesaugi pramoninė ar medicininė įranga, prijungta prie interneto, tačiau tokio pobūdžio išpuoliai gali turėti ilgalaikį teigiamą poveikį. Pirmiausia tai apie kompiuterinio saugumo problemos egzistavimą tikrai sužinos daug daugiau žmonių ir gal būt tuo ims rūpintis kiek didesnė dalis vartotojų. Antra, net jei didžioji dalis vartotojų apie tai nesusimąstys (o taip greičiausiai ir nutiks), tai tokiems išpuoliams padažnėjus - gamintojus užplūs "sugedusių" įrenginių srautas. Jie bus priversti gaišti laiką ir pinigus, perprogramuojant įrenginius ar keičiant juos naujais (kai kurie įrenginiai netgi neturi galimybės pakeisti prietaiso programinės įrangos). Ir smūgis per finansus turbūt yra bene vienintelis būdas gamintojus priversti skirti nors kiek daugiau dėmesio savo įrenginių saugumui. Tiesa, JAV Federalinė prekybos komisija padavė „DLink“ kompaniją į teismą, tačiau nuo sausio mėnesio daugiau žinių apie šį teismo procesą nėra girdėti.
Taigi nepamirškite išjungti nesaugius protokolus, tokius kaip „Telnet“, ir pakeisti administratoriaus slaptažodžius visuose prie tinklo jungiamuose įrenginiuose. O nesaugius IoT įrenginius apskritai reikia laikyti už tinklo užkardos, neišleidžiant jų į internetą.
Nežinau, kaip kitus vartotojus, tačiau kompiuterinis debiliškumas, bandomas prastumti, kaip dirbtinis intelektas mane erzina. Kompiuteris turi daryti tik tai, kas liepta ir nieko daugiau. Ypač tai pasakytina apie vartotojo sąsają, kur paskutiniu metu dažniau lemiamą balsą turi dizaineriai, nei inžinieriai. Vienas tokių "inovacijų" pavyzdžių - "Firefox" interneto naršyklė. Prieš kokius 4-5 metus sukūrė tikrai bene geriausią naršyklę rinkoje, "Mozilla" kompanija nebesugalvojo, ką daugiau pridėti gero ir pradėjo naujų versijų lenktynes su "Google" chrome, pridėliodama ir išmesdama abejotinas funkcijas, bei "tobulindama" vartotojo sąsają.
Vienas jos elementų - greitos paieškos laukas, šiandien priver tė pasiekti "virimo tašką". Koks "genijus" nusprendė, kad naršyklė turi išsprogdinti paieškos parametrų ir paieškos sistemų pasirinkimo langą, KIEKVIENĄ kartą, spragtelėjus jame pele??? Ieškant ko nors internete 99 proc. (nors turbūt 99,99 proc.) atvejų naudoju vieną ir tą pačią paieškos sistemą, kurią susiderinau įsidiegęs naršyklę, prieš metus ar daugiau. Kažkodėl manau, kad taip elgiasi dauguma kitų kompiuterių vartotojų, naudojančių integruotos paieškos lauką. Atvirai tariant kol kas neteko matyti naudojančio tą išlendančią nesąmonę. O visgi prireikus tos kitos paieškos sistemos - šalia lauko yra paieškos piktograma, kurią spragtelėjus ir atveriamas šis langas. Laimei naršyklė dar nėra visiškai sugadinta ir šią nesąmonę galima išjungti.
Read more: Kaip atsikratyti iššokančio paieškos parametrų lango "Firefox" naršyklėje?
Ilgai naudotas „Sony PRS 505“, ne be jaunųjų „skaitytojų“ pagalbos, nusibaigė smurtine mirtimi. Po kažkurio iš jų grubaus paskaitymo ekranas nustojo valdytis ir vietoje teksto ekranas kaip mat užsipildydavo brūkšniais ir taškais. Kadangi noras skaityti nedingo - teko užsiimti naujo įrenginio paieškomis.
Jau pirkdamas „Sony“ skaityklę, norėjau didesnio ekrano, tačiau tuomet didesnių, nei 5-6 colių ekranų įrenginių praktiškai nebuvo, o buvusiųjų kainos anapus mano noro ir galimybių ribos. Reikia pripažinti, jog praėjus daugiau, nei 7 metams pasirinkimas ne ką page rėjo, tačiau kainos tikrai pastebimai sumažėjo. Atmetus visiškai negirdėtus gamintojus, rinkoje ir dabar tėra vos keletas įrenginiu su 8-10 colių ekranais. Turėtas 10" planšetinis kompiuteris buvo kiek per didelis patogiam skaitymui, taigi šį kartą apsistojau ties 8 coliais, kas maždaug atitinka vidutinės knygos puslapį.
Pasiskaitęs apžvalgas ir nenorėdamas ilgai laukti, tiesiog susiradau palankią akciją Lietuvos parduotuvėje ir išsirinkau „Pocketbook InkPad 2“ skaityklę (PB840). Tai įrenginys su kiek senesnės kartos „E-Ink Pearl“ ekranu, kuris savo kontrastu ir baltumu teoriškai nusileidžia naujesniems „E-Ink Carta“ ekranams. Tačiau tiek paskaičius apžvalgas, tiek pasižiūrinėjus į įrenginius gyvai, didelio skirtumo pamatyti nepavyko. Tad lemiamu pasirinkimu tapo ekrano skiriamoji geba ir kitas papildomas funkcionalumas. Užbėgant už akių, reikia pripažinti su tuo funkcionalumu ganėtinai prašoviau.
Read more: Atnaujinau elektroninį popierių - „Poketbook InkPad 2“
Užėjus spalvotų vaizdų badui, ėmiau dairytis šio to naujo ir po akimis pakliuvo „ReZero“. Žaidimų ir komiksų pasaulyje užsidaręs niolikametis paauglys atsiskyrėlis pakeliui namo nusprendžia užsukti į parduotuvėlę „ant kampo“, nusipirkti kažko pažiaumoti. Susimokėjęs už traškučius, žengia žingsnį pro duris ir patenka į kitą pasaulį, kuris jam pasirodo esąs labai pažįstamas.
Tačiau žaidimus primenantis pasaulis nepasirodo labai svetingas ir Subaru nusprendus padėti sidabraplaukei mer ginai, naujasis pasaulis greitai jį pastato į vietą. Viltys, jog jis buvo iškviestas į šį pasaulį ir tapti jo gelbėtoju greitai subliūkšta. Eilinis paauglys ir magijos kupiname pasaulyje lieka beveik tokiu pačiu eiliniu paaugliu. Šiokios tokios bazinės kovos menų žinios nesukliudo pirmąją viešnagės dieną gauti peiliu į kepenis ir pabaigti šį žaidimo raundą... Tas vienintelis sugebėjimas, tikrai išskiriantis jį iš kitų, tai gebėjimas grįžti laiku atgal, išsaugant vėlesnių įvykių atmintį ir pabandyti ištaisyti padarytas klaidas, taip sudarant galimybę dar kartą numirti toje pat vietoje, tik keletu minučių vėliau... Dar kartą atgimus , vėl galima bandyti gyventi toliau, iki kitos eilinės fatalinės baigties. Subaru netrunka įsitikinti, jog jam teks gerokai paprakaituoti bei pasitaškyti savo krauju, norint apsaugoti jam brangius žmones.
Tokia jau pirmąją dieną tampa sidabraplaukė mergina, pirmosiomis pažinties valandomis prisistačiusi ta, kurios vardo padorioje kompanijoje neminima. Dėl jos jaunuoliui teks mirti dar ne vieną dešimtį kartų, tikrąja to žodžio prasme. Labai nemalonu, bet toks jau tas gyvenimas. Na, o toliau tai tipinės jaunuoliškos santykių problemos. Jis myli ją, bet ji nemyli jo, bet jį myli kita - na tai sudėtinga. Bet žiūrisi visai smagiai, nors „šūdo ir kraujo“ čia pakaks. Serialas tikrai ne jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikams.
Puslapis 7 iš 43