knygos,

Ilgai naudotas „Sony PRS 505“, ne be jaunųjų „skaitytojų“ pagalbos, nusibaigė smurtine mirtimi. Po kažkurio iš jų grubaus paskaitymo ekranas nustojo valdytis ir vietoje teksto ekranas kaip mat užsipildydavo brūkšniais ir taškais. Kadangi noras skaityti nedingo - teko užsiimti naujo įrenginio paieškomis.

Jau pirkdamas „Sony“ skaityklę, norėjau didesnio ekrano, tačiau tuomet didesnių, nei 5-6 colių ekranų įrenginių praktiškai nebuvo, o buvusiųjų kainos anapus mano noro ir galimybių ribos. Reikia pripažinti, jog praėjus daugiau, nei 7 metams pasirinkimas ne ką page rėjo, tačiau kainos tikrai pastebimai sumažėjo. Atmetus visiškai negirdėtus gamintojus, rinkoje ir dabar tėra vos keletas įrenginiu su 8-10 colių ekranais. Turėtas 10" planšetinis kompiuteris buvo kiek per didelis patogiam skaitymui, taigi šį kartą apsistojau ties 8 coliais, kas maždaug atitinka vidutinės knygos puslapį.

Pasiskaitęs apžvalgas ir nenorėdamas ilgai laukti, tiesiog susiradau palankią akciją Lietuvos parduotuvėje ir išsirinkau „Pocketbook InkPad 2“ skaityklę (PB840). Tai įrenginys su kiek senesnės kartos „E-Ink Pearl“ ekranu, kuris savo kontrastu ir baltumu teoriškai nusileidžia naujesniems „E-Ink Carta“ ekranams. Tačiau tiek paskaičius apžvalgas, tiek pasižiūrinėjus į įrenginius gyvai, didelio skirtumo pamatyti nepavyko. Tad lemiamu pasirinkimu tapo ekrano skiriamoji geba ir kitas papildomas funkcionalumas. Užbėgant už akių, reikia pripažinti su tuo funkcionalumu ganėtinai prašoviau.

Perskaičius vieną kitą dešimtį sci-fi bei fantasy stiliaus romanų ar peržiūrėjęs ne mažesnį skaičių šių žanrų filmų, palengva ėmė kilti įvairių minčių. Kiek pakontempliavęs, t.y. „pasvajojęs“ kokį pusmetį, nusprendžiau, jog būtų visai įdomu jas užrašyti. Tad nusprendžiau, jog laikas sėsti prie kompiuterio ir apibendrinti tas padrikas mintis elektroniniame popieriuje. Iš pradžių kažkaip susiklijavo koks puslapis ar kitas gana padriko teksto, kuris nebuvo panašus, nei į apsakymą, nei į romaną. Tai buvo tiesiog įvairių minčių ir idėjų kratinys. Tačiau kelis kartus paskaitęs tas mintis ir prisiminęs senesnius kontempliavimus, pastebėjau, jog tos padrikos mintys ėmė nesunkiai jungtis į daugiau mažiau sklandų tekstą.

Taigi jūsų jūsų teismui pateikiu pradžią šio minčių srauto, kurį pavadinau „Demonas Sergėtojas“ („Drasiaširdį“ su lietuvišku vertimu pamačiau tik po to, kai sugalvojau šį pavadinimą).