Veikia
Sistemos, kurios veikia

Main Menu

  • Į pradžią
  • Naujienos
    • Aparatinė įranga
    • Programinė įranga
    • Internetas
    • Is visur apie viską
  • Blog'as
  • Žinių bazė
  • Kontaktai
  • Ieškoti
  • Svetainės struktūra
  • Fotogalerija

Naujausi įrašai

  • Pakeliui į „Kubernetes“ klasterį
  • Mini kompiuteriai mini „Kubernetes“ klasteriui
  • „Dungeons and Dragons“ leidėjai nusprendė išlaisvinti savo kūrinį
  • Dviračiu į darbą - misija daugiau, nei įmanoma
  • Šerlokas Holmsas kitaip arba Patriotas Moriartis

Žymos

anime 1 dviratis 1 automobilis 1 licencija 1 žaidimai 1 kubernetes 1 linux 1

Populiariausi

  • Žiūrim skaitmeninę televiziją kompiuteriu (pirma dalis)
  • Kaip pašalinti kompiuterio slaptažodį?
  • Kaip pakeisti C ir D diskų apimtis ir padidinti laisvos vietos C diske?
  • Negaliu atnaujinti nemokamos „ESET NOD32“ antivirusinės programos
  • Pamiršau administratoriaus slaptažodį, negaliu prisijungti prie kompiuterio
  • Negaliu į 8 GB USB laikmeną įrašyti didesnių, nei 4 GB failų. Be to laimenos talpa rodoma tik 3.54 GB
  • Barclays, darbuotojo akimis
  • Kaip būtų galima sužinoti, kada ir kas buvo daroma kompiuteriu, kokios programos buvo leidžiamos ir pan.
  • Kaip iš paprasto cd įrašyti dainas į kompiuterį?
  • „Karcher SE 6.100“ - truputis apgavysčių ir „nedadarymų“, tačiau šiaip siurbia neblogai

RSS

RSS naujienos

Naujienos

Naujiname „Debian 8“ į Ubuntu „16.04“

Informacija
Parašė Elvinas
Tėvinė kategorija: Naujienos
Sukurta: 15 Gegužė 2016
Skaitytojų: 5489
  • linux

Ilgą laiką savo serveriuose naudojau stabilią „Debian“ sistemos šaką, tačiau ne kartą teko įsitikinti internete sklandančiu pokštu, kad stabili „Debian“ šaka tampa pasenusi, kai ji yra išleidžiama. Iš vienos pusės senose programų versijose yra išgaudyta daugiau klaidų ir jų atliekamos funkcijos jau yra nusistovėjusios, tad mažesnė darbo trikio tikimybė. Tačiau neretai prireikia naujo funkcionalo ir tuomet reikia eiti ieškoti paketų "testing", o kartais "unstable" paketų šaltiniuose. Be pasitaikančių įprastinių programų tobulinimo klaidų, minėti šaltiniai turi ir kitą blogybę. Jiems nėra taikoma pirmenybė, pritaikant saugumo spragų pataisas, kas šiaip yra savaime suprantama, nes tai programų tobulinimo poligonas.

Taigi, pasirodžius „Ubuntu 16.04", po neilgų svarstymų nusprendžiau, jog reikia pasikeisti savo virtualizacijos serverio OS. Kadangi jau vis vien buvau apsisprendęs trinti seną OS lauk ir rašyti naują, prieš tai nusprendžiau pabandyti atnaujinti „Debian“ į naujesnę „Ubuntu“ sistemą. Teoriškai tai turėjo pavykti, nes „Ubuntu“ yra kuriama „Debian“ sistemos pagrindu ir naudoja tą pačią paketų valdymo sistemą. Užbėgant už akių - galiu pasakyti, kad atnaujinimas pavyko, tačiau norintiems pakartoti, teks apsišarvuoti kantrybe, nes procesas nebus sklandus ir prireiks paleisti daugiau, nei vieną komandą. Taip pat yra tikimybė, kad atnaujinimas kažkur užstrigs ir vis vien teks trinti sistemą lauk ir instaliuoti iš naujo. Bent jau /home ir /var tikiuosi visi jau laiko atskirame skirsnyje ar LVM tome, ar ne?.. ;)

Read more: Naujiname „Debian 8“ į Ubuntu „16.04“

„Ubuntu 16.04 LTS“ išleista oficialiai

Informacija
Parašė Elvinas
Tėvinė kategorija: Naujienos
Sukurta: 22 Balandis 2016
Skaitytojų: 5762

UbuntuNuo vakar oficialiai paskelbta apie „Ubuntu 16.04 LTS“ „Linux“ sistemos išleidimą. Tai jau šeštoji ilgalaikės priežiūros (LTS) „Ubuntu Linux“ sistemos laida, kurioje yra ne viena įdomi naujovė. Tiesa, labiausiai laukto MIR grafinės sistemos komponento teks dar palaukti, mat jis dar nėra pakankamai išbaigtas, kad jį būtų galima įtraukti į ilgalaikės priežiūros (LTS) „Ubuntu“ versijas. Tačiau ir be MIR šioje versijoje yra ne viena savaip svarbi naujovė.

„Xenial Xerus“ kodiniu vardu pavadintoje sistemoje yra ne tik naujas 4.4 versijos branduolys ir krūva kitų atnaujintų programinių paketų, kurie spėjo gerokai senstelėti nuo 14.04 versijos išleidimo. Į naują „Ubuntu Linux“ ver siją taip pat buvo įtraukta naujausia „OpenStack“ debesų kompiuterijos sistema, gebanti išnaudoti LXD programinius konteinerius ir taip taupyti virtualizuotoms sistemoms reikalingus išteklius. 16.04 versijoje taip pat pristatytas naujas „snap“ programinės įrangos paketų formatas, leidžiantis programų kūrėjams greičiau ir paprasčiau pateikti savo programas vartotojams bei jas atnaujinti, nesirūpinant, kad vienos programos atnaujinimas kaip nors įtakos kitas sistemos programas. Naujasias „snap“ formato programas bus galima diegti greta tradicinių „.deb“ programinių paketų ir, pasak kompanijos, jie turi puikiai „sugyventi“ drauge.

Kita svarbi naujovė - ZFS failinės sistemos suderinamumas, įtrauktas į pagrindinę sistemą. Nors ir ganėtinai reikli kompiuterio ištekliams, tačiau ZFS pateikia daug naudingų galimybių, kurios gali praversti tiek asmeninėje darbo vietos kompiuteryje, tiek ir tarnybinių stočių sistemose. Be ZFS, „Ubuntu 16.04“ taip pat mokės išnaudoti paskirstytąją „CephFS“ failinę sistemą, atverdama „Ubuntu“ kelią į didelės apimties duomenų saugyklų sistemas.

Read more: „Ubuntu 16.04 LTS“ išleista oficialiai

Populistai siekia įteisinti privalomą šifravimo sistemų apėjimą

Informacija
Parašė Elvinas
Tėvinė kategorija: Naujienos
Sukurta: 29 Sausis 2016
Skaitytojų: 4387
  • apple
  • google
  • šifravimas
  • linux

User Rating: 5 / 5

Enigma šifravimo mašinaEilinį kartą populistai politikai pasitelkia kokį nors populiarų dabartinių laikų baubą ir imituoja veiklą „mūsų pačių labui“. Šį sykį JAV, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ir dar keleto šalių politikieriai, prie vis labiau pradėjo šlietis dalis teisėsaugos atstovų, ėmė vis garsiau piktintis visuotinai prieinamomis patikimomis asmeninių duomenų šifravimo sistemomis. Jiems ypač užkliuvo „Apple“ ir „Google“ kompanijų sprendimas, naujose savo mobiliosiose operacinėse sistemose aktyvuoti pilną telefono duomenų šifravimą, be galimybės jį apeiti.

Pasak kompanijų, jose naudojami patikimi šifravimo algoritmai, neleidžiantys perskaityti telefone saugomų duomenų, neturint dešifravimo rakto. Savo ruožtu tai reiškia, kad kol vartotojas kam nors neatskleis slaptažodžio, kuriuo galima dešifruoti duomenis, tol niekas negalės perskaityti telefono turinio. Apie techninių galimybių dešifruoti duomenis naujose „iOS“ sistemose nebuvimą „Apple“ kompanija yra paskelbusi viešai, taip atsiribodama nuo keblių situacijų, kai į kompaniją kreipdavosi teisėsauga, reikalaudama ištraukti kokio nors įtariamojo „iPhone“ ar „iPad“ įrenginio duomenis.

Štai šioje vietoje politikai ir užčiuopė „aukso gyslą“ - paleisdami kakarynes, kad tokiu būdu „Apple“ ir „Google“ pataikauja nusikaltėliams ir „suriša rankas“ teisėsaugai. Nuo jų ėmė neatsilikti ir teisėsaugos atstovai, postringaudami, kaip šifravimas telefonuose visas teisėsaugos tarnybas nublokš į tamsiuosius amžius. Anot Čikagos polici jos departamento, po tokio „Apple“ sprendimo, „iPhone“ telefonai taps pedofilų pasirinkimu. Savo skiedalams patirštinti buvo pasitelkti iš kažkur ištraukti „faktai“, kad Prancūzijos teroro išpuolių organizatoriai išpuolio organizavimui naudojosi „PlayStation“ kompiuteriuose esančia žinučių programa, šifruojančia pranešimus ir taip sukliudžiusia teisėsaugai laiku išaiškinti teroristus.

Read more: Populistai siekia įteisinti privalomą šifravimo sistemų apėjimą

Daiktų internetas su DMCA priedais nežada nieko gero

Informacija
Parašė Elvinas
Tėvinė kategorija: Naujienos
Sukurta: 27 Gruodis 2015
Skaitytojų: 3856

Nors kiek besidomintiems kompiuter ių saugumu ir šifravimu Bruceo Schneierio pavardė turėtų būtų girdėta. Šis kompiuterinio saugumo specialistas visuomet atvirai rėmė atviruosius standartus ir technologijas, motyvuodamas tuo, jog remiantis slaptumu, patikimo saugumo neįmanoma užtikrinti. Taip yra todėl, kad paslaptys anksčiau ar vėliau išaiškėja ir tuomet saugumas tampa didele spraga. B. Schneieris taip pat nėra didelis gerbėjas technologinių ribojimų, susijusių su autorinėmis teisėmis.

Tai galima matyti iš jo naujausio straipsnio apie vis labiau realybe tampantį daiktų internetą (IoT - „Internet of Things“), kuris, anot B. Schneierio, gali dar labiau apriboti pasirinkimo galimybes vartotojams, nei yra dabar. Taip yra todėl, kad daugelis daiktų interneto gaminių yra ganėtinai uždaros sistemos, kurių vartotojas nekontroliuoja arba valdo ribotai. Vartotojui tik pateikiamas galutinis daikto generuojamas rezultatas ir būtinos valdymo priemonės jam pasiekti.

Read more: Daiktų internetas su DMCA priedais nežada nieko gero

Pasaulis be „Linux“

Informacija
Parašė Elvinas
Tėvinė kategorija: Naujienos
Sukurta: 21 Gruodis 2015
Skaitytojų: 3419

Linus kepa FreeBurger„Linux“ sistemos populiarinimu užsiimanti „Linux Foundation“ organizacija paskelbė, baigusi kurti „A world without Linux“ (Pasaulis be “Linux“) trumpų animacinių filmukų seriją. Šiose trumpose istorijose organizacija su jumoru perteikė įvairias „Linux“ taikymo sritis, nuo paieškos internete iki kino pramonės ar kosmini ų tyrinėjimų ir kaip jos galėtų atrodyti, jei vienam Helsinkio universiteto studentui nebūtų įgrisusi MINIX sistemos licensija, leidžianti ją naudoti tik mokymosi tikslais. 1991 metais tūlas Linusas Torvaldsas Linux sukūrimas savo operacinės sistemos branduolį, kalbėdamas apie jį, kaip asmeninį hobį, kuris nebus dideliu ir profesionaliu projektu, kaip GNU (just a hobby, won't be big and professional like gnu).

Kas iš nedidelio asmeninio projekto gavosi - visi puikiai žinome. Daugelis mūsų šiuo metu naudojasi „Linux“ sistemomis, patys apie tai nė nesusimąstydami. Nepaisant nedidelio populiarumo asmeniniuose kompiuteriuose (šioje rinkoje „Linux“ dalis svyruoja apie 1-2 proc.), kitose rinkose „Linux“ užima apčiuopiamą dalį, o neretai užima netgi dominuojančią ar net monopolistinę poziciją.

Prie tokio išplitimo labai prisidėjo tai, kad Linusas savo operacinę sistemą išleido, pasitelkdamas laisvąją „GNU General Public Licence“ (GPL) licenciją, užtikrinančią „Linux“ vartotojų teises į šią sistemą. Jei trumpai ir nesigilinant į teisinius niuansus, GNU GPL licencija reikalauja, kad visi tiesiogiai su „Linux“ branduoliu susieti sistemos patobulinimai būtų pateikiami viešai ir laisvai, jei galutinis gaminys yra platinamas viešai, o nėra skirtas asmeniniam naudojimui. Tokiu būdu yra Linusas užsitikrino, kad visi kieno nors sukurti patobulinimai garantuotai sugrįžtų atgal į „Linux“ ir nebūtų galima nusavinti kitų autorių darbų. Dėl šios priežasties tarp uždaro kodo gaminius kuriančių komercinių kompanijų yra populiaresnės MIT ir BSD licencijos, neturinčios tokių griežtų reikalavimų. Tačiau toks perdėtas MIT ir BSD licencijų laisvumas turi ir neigiamą pusę - MIT ar BSD kodą panaudojančios komercinės kompanijos nėra suinteresuotos sugrąžinti savo įdirbį visuomenei, nebent tai yra tiesiogiai naudinga pačiai kompanijai. Pavyzdžiui, „Apple“ „Darwin“ operacinė sistema, kuri yra „OS X“ ir „iOS“ pagrindas. Nesigilinant į OS karus ir diskusijas kas geresnis, faktas yra tas, kad nors yra nemažai kompanijų naudojančių kitų BSD sistemų įdirbį, BSD operacinių sistemų šeima tobulėja lėčiau, nei „Linux“, nes kompanijos nėra teisiškai įpareigotos sugrąžinti savo patobulinimų.


  1. Užkniso kvailos straipsnių antraštės? Siūlyk savo!
  2. Nauja „OpenSuse“ pasirengusi šuoliui
  3. „EM Drive“: mes nesuprantam kaip, bet atrodo jis veikia!
  4. Atviro kodo nauda - kiti gali ištaisyt tavo programos klaidas

Subkategorijos

Is visur apie viską Įrašų kiekis:  18

Šiaip įvykiai ar naujienos, nesusijusios su IT.

Programinė įranga Įrašų kiekis:  63

Programinės įrangos IT naujienų skiltis

Aparatinė įranga Įrašų kiekis:  45

Aparatinės įrangos IT naujienų skiltis

Svarbu Įrašų kiekis:  4

Svarbios naujienos

Internetas Įrašų kiekis:  26

Jei tu neturi ryšio su internetu, tai tu neegzistuoji. Smile

Puslapis 4 iš 32

  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
  • 6
  • 7
  • 8
  • 9
  • 10
Visos teisės saugomos © 2023 Veikia.
Joomla! yra nemokama programinė įranga, platinama pagal GNU General Public licenciją.