Nors kiek besidomintiems kompiuter ių saugumu ir šifravimu Bruceo Schneierio pavardė turėtų būtų girdėta. Šis kompiuterinio saugumo specialistas visuomet atvirai rėmė atviruosius standartus ir technologijas, motyvuodamas tuo, jog remiantis slaptumu, patikimo saugumo neįmanoma užtikrinti. Taip yra todėl, kad paslaptys anksčiau ar vėliau išaiškėja ir tuomet saugumas tampa didele spraga. B. Schneieris taip pat nėra didelis gerbėjas technologinių ribojimų, susijusių su autorinėmis teisėmis.
Tai galima matyti iš jo naujausio straipsnio apie vis labiau realybe tampantį daiktų internetą (IoT - „Internet of Things“), kuris, anot B. Schneierio, gali dar labiau apriboti pasirinkimo galimybes vartotojams, nei yra dabar. Taip yra todėl, kad daugelis daiktų interneto gaminių yra ganėtinai uždaros sistemos, kurių vartotojas nekontroliuoja arba valdo ribotai. Vartotojui tik pateikiamas galutinis daikto generuojamas rezultatas ir būtinos valdymo priemonės jam pasiekti.
Anot gamintojų, visa tai daroma mūsų pačių labui, siekiant supaprastinti naudojimąsi daiktu. Iš tiesų gamintojas siekia apriboti vartotojo pasirinkimo laisvę ir leisti jam tik tiek, kiek reikia naudotis daiktu X ir/arba paskatinti nusipirkti daiktą Y, pagamintą to paties gamintojo ar jo partnerio, kuris tiesiogiai ar ne atneš pajamas daikto X gamintojui. Tiesa sakant, neretai kompanijos to nė nesistengia slėpti, pasilikdamos sau teisę tvarkyti vartotojo įsigytą įrenginį taip, kaip patinka kompanijai, tarsi įrenginį vartotojas būtų ne pirkęs, o išsinuomojęs.
Naujausias tokios gamintojo „savivalės“ pavyzdys, puikiai iliustruojantis B. Schneirio perspėjimus, yra „Philips“ sprendimas nebeleisti valdyti „ZigBee“ protokolu veikiančių išmanaus apšvietimo įrenginių, pasitelkiant „Philips Hue Bridge“ valdymo įrenginį. Naujausias „Hue Bridge“ valdiklio atnaujinimas tiesiog pašalina anksčiau buvusius suderinamus įrenginius iš valdomų įrenginių sąrašo, jei įrenginys nėra sertifikuotas „Philips“. Anot kompanijos, tokiu ji rūpinasi, jog vartotojai patirtų tik teigiamas emocijas, naudojantis „Hue Bridge“, kuris nuo šiol leis valdyti tik „Philips Hue“ ar kitus patikimų kompanijų pagamintus kokybiškus apšvietimo įrenginius, kuriuos sertifikuota „Philips“ laboratorija patikrino ir pažymėjo „Friends of Hue“ ženklu. „Hue Bridge“ atnaujinime yra pateikiama nuoroda į „Frieds of Hue“ puslapį su suderinamais įrenginiais, kur puikuojasi ... pačios „Philips“ gaminiai. O tokių „nerimtų“ kompanijų, kaip „Cree“, „Osram“ ar „General Electric“ išmaniąsias lemputes vartotojas gali išmesti į šiukšlių dėžę. Į savo „Hue“ sistemos draugų sąrašą „Philips“ „pasikvietė“ „Bosch“, „Logitech“ ir „Samsung“ išmaniuosius gaminius ir toks kviestinių dalyvių sąrašas iš principo kertasi su atvirais „ZigBee Alliance“ principais, kurie teigia, jog visi įrenginiai, naudojantys „ZigBee“ protokolą, turi susikalbėti tarpusavyje (jei aišku to reikia jų funkcionavimui).
„Philips“ nėra vienintelė tokia kompanija. Prieš metus - du interneto naujienų antraštėse puikavosi „Keurig“, nusprendusi visokiais būdais drausti vartotojams naudoti neoriginalius kavos paketus, savo kavos aparatuose. To priežastis - 2012 metais pasibaigęs „Keurig“ kompanijos „K-Cup“ vienkartinių kavos paketų patentas, draudęs kitiems gamintojams pasiūlyti savo kavos paketus. Naujieji kompanijos kavos virimo aparatai priima tik originalias pakuotes, o kompanija, pasitelkusi 1997 metų DMCA įstatymą, ėmė teistis su gamintojais, apeinančiais „apsaugos nuo kopijavimo“ technologijas.
Būtent DMCA yra pagrindinė priežastis, kodėl IoT užuot palengvinęs vartotojų gyvenimą gali sukelti netikėtų papildomų problemų. DMCA buvo sukurtas, kaip intelektinės nuosavybės apsaugos priemonė, tačiau, kaip parodė praktika būtent tam ji mažai pasitarnavo. Tačiau DMCA tapo „puikia“ priemone likviduoti konkurentus, suvaržyti kompiuterinio saugumo specialistų veiklą, bandyti paslėpti nepalankią informaciją ar atlikti kitus veiksmus, kažkaip susijusius daugiau ar mažiau neefektyvia apsaugos nuo kopijavimo sistema.
DMCA draudžia bet kokius bandymus apeiti apsaugos nuo kopijavimo sistemą, net ir, pavyzdžiui, bandant atkurti teisėtai įsigytą turinio kopiją. Tokia atrodytų, kurioziška situacija buvo susidariusi su DVD atkūrimu „Linux“ sistemose, nes DVD yra apsaugoti CSS šifravimo technologija, kurios dešifravimo algoritmo licenciją reikia įsigyti pas jos autorius. Panorėjęs peržiūrėti teisėtai įsigytą DVD diską, norvegas Jon Lech Johansen atsidūrė teisme, kai paviešino savo sukurtą DeCSS programą, tiesiog apeinančią primityvią DVD apsaugos sistemą.
Plintant IoT daiktams, vartotojas staiga gali, pavyzdžiui, suvokti, jog jo skaitmeniniai namai „suskilo“ pusiau ar į dar daugiau dalių, nes gamintojai nusprendė atsiriboti nuo konkurentų ir sudaryti tarpusavyje nebendraujančius aljansus. Norint „suvienyti“ tokius išmanius namus, vartotojui teks išmesti dalį brangios įrangos ir pirkti to paties gamintojo gaminius, nes niekas negali garantuoti, kad kuris nors aljanso narys ateityje nebus išmestas. Ir pasitelkus tokį anachronizmą, kaip DMCA, vartotojui bus draudžiama pakeisti IoT gaminio valdymo sistemą taip, kaip reikia vartotojui.