Dar viena demokratinė šalis nusprendė žengti gana slidžiu interneto turinio filtravimo vardan kilnaus tikslo keliu. Vokietija paskelbė rytoj balsuosianti dėl internetinio turinio cenzūravimo architektūros projekto. Pasak iniciatorių, tokia sistema bus skiriama kovai su vaikų pornografijos platinimu ir neleis atverti žinomų interneto svetainių, pateikiančių tokį turinį, nukreipdama DNS kreipinius į specialius puslapius su draudžiamuoju ženklu. Bėda ta, kad tokia sistema nėra efektyvi tiek finansine, tiek ir technine prasmėmis.
Pirma, tikrai pogrindiniai puslapiai, kurie užsiima tokio pobūdžio nelegalaus turinio platinimu, o ne sukčiavimu siekiant gauti kreditinių kortelių duomenis, neretai apskritai nesinaudoja DNS adresais arba adresus keičia labai dažnai. Taigi vyriausybės sudaromas DNS filtravimo sąrašas bus nepajėgus aptikti IP užklausų, o jo sudarinėtojai gali nespėti laiku atnaujinti tokio sąrašo.Antra, tokios sistemos realizavimas visos šalies mastu reikalauja tikrai grandiozinės interneto paslaugų teikėjų infrastruktūros reorganizacijos. Taigi tam reikės daug papildomų lėšų (abejoju ar komercinės kompanijos geruoju sutiks perkonfigūruoti savo DNS serverius), kurias šiuo ekonominiu sunkmečiu galima panaudoti ir geriau.
Trečia, jei nesiimti tikrai rimtų tinklų pertvarkymų, tai tokio turinio ieškantys vartotojai paprasčiausiai gali nesinaudoti nacionaliniais DNS serveriais ir DNS užklausas siųsti į kokius nors kitus viešus DNS serverius. Galų gale, jie gali inicijuoti saugų VPN kanalą ir per jį išlysti į internetą kur nors kitapus Vokietijos IPT tinklų. Tuomet visą šį DNS filtrą Vokietija gali susikišti ten, kur telpa...
Kaip nurodo, „Netzpolitik.org“ tinklaraštis, Kad tokio pobūdžio priemonės nėra efektyvios ir su tokio turinio platinimu, jei tik norima, galima kovoti kur kas efektyviau - parodė ir šio įstatymo projekto kritikai. Pasitelkę į internetą pakliuvusius ir „Wikileaks“ svetainėje paskelbtus Australijos ir kitų šalių analogiškus interneto cenzūravimo filtrus, aktyvistai per 12 valandų uždarė 60 svetainių, paprasčiausiai informuodami interneto ar įkurdinimo paslaugų teikėjus apie jų serveriuose ar tinkluose pateikiamą neteisėtą turinį.
Vokietijos vyriausybė jau pasižymėjo „linksmų“ draudimų skatinimu. Dėl keleto puspročių pasišvaistymų ginklais, šalyje siekiama uždrausti dažasvydį bei pirmojo asmens šaudykles, motyvuojant neigiama įtaka jaunimui ir smurto skatinimu.
Kodėl tokios sistemos yra blogai? Todėl, kad praktika puikiai rodo, kad tokios cenzūravimo sistemos beveik visuomet pradedamos naudoti ne vien tokiais kilniais tikslais. „Wikileaks“ paskelbtuose Australijos juoduosiuose sąrašuose, kuriuos vyriausybė norėjo nuslėpti nuo visuomenės, kad ši nežinotų, kas yra filtruojama, buvo aptikta daug azartinių lošimų, religinių eilinės pornografijos, kuri yra teisėta Australijoje, ar apskritai vienam ar kitam valdžios aparato pareigūnui neparankių svetainių. Kitaip tariant, tokio pobūdžio filtrai yra efektyvi priemonė žodžio laisvei varžyti.
Kodėl tai aktualu mums? Todėl, kad mūsų seimūnai jau drėbtelėjo ir priėmė ne ką „prastesnį“ įstatymą kuriuo siekiama saugoti jaunimą nuo neigiamos informacijos, kuriai priskiriama: paranormalių reiškinių pateikimas, sudarant šių reiškinių tikrumo įspūdį, informacija, susijusi su fizinio ar psichinio smurto vaizdavimu, rodomu mirusio, mirštančio arba žiauriai sužaloto žmogaus kūnu, erotinio pobūdžio informacija: kai skatinamas lytinis geismas, siūloma lytiškai santykiauti, rodomas lytinis aktas, jo imitacija ar kitoks seksualinis pasitenkinimas. Kaip nepilnamečiams neigiamą poveikį daranti bus vertinama ir informacija, kuria agituojama už homoseksualius, biseksualius ar poligaminius santykius, iškreipiami šeimos santykiai, paniekinamos jos vertybės.
Kitaip tariant, jei aklai taikyti šį įstatymą, tai nepilnamečiams negalima rodyti bei duoti skaityti Hario Poterio ir „Žiedų valdovo“ kūrinių ir pagal viską taip pat reikėtų uždrausti ir kai kurių seimūnų propaguojamų moralinių pagrindų vadovėlį - Bibliją, nes ten irgi vaikštoma vandeniu, verčiamas vanduo vynu, prisikeliama iš mirusių ir pasakojami kitokie marazmai, kurie pateikiami už absoliučią tiesą, kuria būtina tikėti net nesusimąstant.