Kompiuteriai, nuo savo atsiradimo, paspartėjo šimtus, jei ne tūkstančius kartų. Nepaisant to, negaliu pasakyti, kad dabartiniai mano kompiuteriai, kurie šiaip yra nepalyginamai spartesni už pirmąjį pysių su 66 MHz „Cyrix 486 DX2“ procesoriumi ir 4 MB RAM, pasirengia darbui sparčiau. O įvertinus dabartinių operacinių sistemų įsikrovimą, galiu drąsiai teigti, jog pasirengimo darbui progreso nebuvo, buvo tik akivaizdus regresas. 
Panašu, kad „Phoenix“ kompanijos inžinieriai užsimojo pakeisti tai ir pateikė atnaujintą EFI sisteminės programinės įrangos (anksčiau tai vadinosi BIOS) versiją, kuri pasirengia darbui per 1 sek.
Valio! Pagaliau stebuklas įvyko ir po įjungimo mygtuko kompiuteris nebeskaičiuos RAM, nebeinicializuos įrenginių ir neatlikinės kitų veiksmų, kurie visiškai nedomina vartotojo. „Blinkenlichten“ efektas ir ilgi „Syslog“ tipo pranešimai ekrane nėra blogai, o kartais ir naudingi, tačiau kai tai kiekvieną dieną trunka po keletą minučių, tai pradeda užknisti, net ir kompiuteristus.
Taigi, kaip rašo „Engadget“, „Phoenix“ kompanija sugebėjo parengi UEFI sistemą, kuri kompiuterį parengia darbui per 1 sek. O tai reiškia, jog po vienos sekundės kompiuteris jau gali pradėti krauti operacinę sistemą. Įvertinus tai, jog naujausios „Windows“ ir „Linux“ sistemos turi smarkiai optimizuotus įkrovos procesus, galima tikėtis, kad kompiuteriu bus galima dirbti jau po 20-30 sek. nuo įjungimo.
Iš principo, jau ketvirtą dešimtmetį skaičiuojančią BIOS reikėjo jau senokai nužudyti, tačiau x86 rinką buvo ir yra užsisėdusi „Microsoft“, kuriai gerai ir taip. Todėl „Windows“ sistemos po šiai dienai nemoka arba nelabai moka įsikrauti, jei kompiuterio įrangą valdo ne nusenusi BIOS, o moderni EFI. Šis suderinamumas yra numatytas tik 64 bitų „Windows“ versijose (pataisykite, jei klystu, tačiau 32 bitų „Windows 7“ taip pat nesupras EFI). Todėl pagrindinių plokščių gamintojai ir neskuba keisti morališkai pasenusių BIOS sistemų naujomis EFI tipo sistemomis, pateikiančiomis daugiau galimybių ir mažiau suvaržymų, kuriais pasižymi BIOS. Tokių galimybių pavyzdžiu galima paminėti, pavyzdžiui, galimybę įkrauti tinklo modulį ir jungtis prie interneto bei iš ten atsisiųsti sistemos atnaujinimą ar įkrauti disko tikrinimo programą.
Žinoma, tokia sisteminė programinė įranga nėra naujovė. Panašią spartą žada ir, pavyzdžiui, „Coreboot“ darbo grupė, kurianti alternatyvią BIOS sistemą. Tačiau „Coreboot“ yra mažas entuziastų projektas, o „Phoenix“ stambi kompanija, kurios BIOS sistemos naudojamos mažiausiai pusėje asmeninių kompiuterių pagrindinių plokščių. Todėl, galima tikėtis, jog šis darbas neliks pastebėtas mūsų visų mėgiamos „Microsoft“ kompanijos ir ji kaip nors panaudos savo įtaką tinkama kryptimi ir paragins plokščių gamintojus imtis naujovių.