Prieš keletą metų pačios „Canonical“ surengta minios lėšų „crowdfunding“ akcija, skirta „Ubuntu“ telefonui gaminti, sužlugo. Ji, reikia pripažinti, buvo pasmerkta nuo pradžių, nes surinkti 30 mln. JAV dolerių nebuvo realu. Tačiau tai neatšaldė kompanijos siekių įžengti į mobiliųjų įrenginių rinką.
„Canonical“ jau prieš kurį laiką buvo paskelbusi, sudariusi sutartis su keletu partnerių. Ne taip seniai rinkai buvo pasiūlytas Ispanijos gamintojo „Mundo Reader“ vidutinės klasės „BQ Aquaris E4.5“ telefonas su „Ubuntu Touch“ operacine sistema. Net ir tuomet jis vargiai lygiavosi į rinkos lyderius, nekalbant jau apie dabartinius įrenginius.
Situaciją žada kiek pagerinti kitas strateginis „Canonical“ partneris - Kinijos mobiliųjų įrenginių gamintojas „Meizu“, savo šalyje užimantis beveik 3 proc. rinkos ir dabar aktyviai besibraunantis į tarptautines rinkas. Ši kompanija, drauge su kitu Kinijos gamintoju „Xiaomi“, jau sukėlė nemažai galvos skausmo tokiems garsiems mobiliųjų įrenginių gamintojams, kaip LG ar „Samsung“.
Naujasis „Ubuntu“ telefonas, tai „Meizu MX4“ versija, pritaikyta „Ubuntu“ operacinei sistemai. Nors turbūt teisingiau būtų sakyti, „Ubuntu“ sistema, pritaikyta „Meizu MX4“. Ir nors tai nėra naujausias telefono modelis, apie jį dar ankstoka kalbėti, kaip apie morališkai pasenusį. Tiesa, reikia pripažinti, jog gamintojas nusprendė „Ubuntu“ sistemai pritaikyti tik pigiausią telefono modelį, turinį 16 GB atmintinės, tuo tarpu, kai „Android“ vartotojams yra siūlomi ir 32 bei 64 GB atmintines turintys modeliai. Tiesa, tam yra logiškas paaiškinimas.
Kaip nurodom a „Ubuntu“ naujienų puslapyje, iš pradžių šis telefonas bus siūlomas tik Kinijos rinkoje ir kol kas bus orientuojamasi į programuotojus, iš kurių tikimasi sukurti daugiau programinės įrangos „Ubuntu“ sistemai arba perkelti jau esamas. Anot „Canonical“, „Ubuntu“ sistema sukurta taip, kad esamas HTML5 programas, kurių yra nemažai sukurta „Android“ ir „iOS“ sistemoms, galima labai nesunkiai pritaikyti „Ubuntu“ sistemai.
Nei vienas iš siūlomų „Ubuntu“ telefonų kol kas nesiūlo „Canonical“ žadamos mobilaus įrenginio ir asmeninio kompiuterio darbalaukio integracijos. Jos greičiausiai dar teks palaukti, kol bus labiau išbaigtas MIR grafinės aplinkos tobulinimas.
„Canonical“ nėra vienintelė kompanija, siekianti įžengti į mobiliųjų įrenginių rinką. Be jos naują mobiliųjų įrenginių operacinę sistemą siūlo „Jolla“, kurios „Sailfish“ operacinę sistemą kuria nemažai buvusių „Nokia“ darbuotojų, kūrusių populiarų N9 modelį, likviduotą dėl politinių priežasčių, „Windows Phone“ naudai. Į šią rinką taip pat bango brautis ir „Tizen“ operacinė sistema, naudota „Samsung“ „Gear2“ ir „Gear 2 Neo“ išmaniuosiuose laikrodžiuose ir kai kuriuose LG išmaniuosiuose televizoriuose. „Mozilla“ yra pristačiusi savo „Firefox OS“ iš pradžių orientuotą biudžetiniams telefonams, o dabar panaudotą „Panasonic“ televizoriuose.
Kaip seksis „Canonical“ ir jos partneriams - parodys laikas. Savo laiku „Android“ buvo dar klaikiau atrodantis ir stabdantis išsišokėlis, neturintis programinės įrangos bazės. Mobiliųjų telefonų rinkoje tuo metu karaliavo „Symbian“, „Windows Mobile“, „iOS“ ir „Blackberry“. „Symbian“ neliko apskritai, „Windows Mobile“ ne itin sėkmingai bandoma pakeisti „Windows Phone“, o „iOS“ ir ypač „Blackberry“ tenka smarkiai susirūpinti savo rinkos išlaikymu.