Praeities vaiduokliai - 17 metų senumo spraga visose 32 bitų „Windows“ sistemose
- Informacija
- Parašė Elvinas
- Skaitytojų: 4390
Matuojant laiką IT mąsteliu - 17 m yra ištisa epocha. Per šį laiką rinkoje atsirado šešios 32 bitų „Windows“ operacinės sistemos kartos. O jei įskaičiuotume ir rinkos neišvydusią „Neptune“, vietoje kurios „Microsoft“ išleido liūdnai pagarsėjusią „Windows ME“ - tai jų būtų 7.
Tai tikrai daug. Ir pasirodo visose šiose sistemose „Microsoft“ sugebėjo palikti rimtą spragą, leidžiančią lokaliam vartotojui gauti administratoriaus teises. Spraga aptikta 1993 metais sukurtose NT branduolio funkcijose, skirtose senų 16 bitų programų suderinamumui su BIOS pertraukčių apdorojimu. Saugumo specialistai nesivargino tyliai informuoti „Microsoft“, o išsyk viešai paskelbė apie šią spragą - galų gale ji ten tūno jau 17 metų.
Read more: Praeities vaiduokliai - 17 metų senumo spraga visose 32 bitų „Windows“ sistemose
Barclays, darbuotojo akimis
- Informacija
- Parašė Elvinas
- Skaitytojų: 31044
Paskaičius „Balso“ portale skelbiamas sapaliones, taip sakant, „užvirė šūdas“. Tokią rašliavą, kaip ten, galima paaiškinti tik trimis būdais. Arba žurnaliūga („žurnalistu“ jį pavadinti klaviatūra nesispaudžia) yra bambukas, arba redakcijai labai gausiai šlamančių atseikėjo ant „Barclays“ labai piktos Lietuvos bendrovės, arba „Balsas.lt“ portalas nusprendė pasinaudoti pigiu triuku skaitomumui pakelti, pasitelkdamas dirbtinai neigiamas emocijas skatinantį straipsnį.
Bet kuriuo atveju man, kaip buvusiam spaudos darbuotojui, apmaudu, kai masinio informavimo priemonės skelbia tokią rašliavą. Skaitant straipsnio teiginius pagrįstai galima suabejoti jei ne žurnalistiniu profesionalumu, bet bent jau rašančiojo išsilavinimu. Kuo gali užsiimti „kompanijos IT centras“? Na, turbūt ne picų išvežiojimu ar automobilių remontu. O jei „Balso“ žurnalistikos „egzpertas“ sugebėjo aptikti „priimamajame sėdinčią moterį“, kuri, anot autoriaus, „dar tik registruoja darbo ieškantį mūsų šalies jaunimą“, bet nesugebėjo pastebėti laikinojo ofiso koridoriuje zujančių darbutojų, bei „Barclays“ logotipo prie durų, tai gal jam derėtų pasitikrinti regėjimą. Kita vertus, jei „Barclays“ biuro darbuotoja jis palaikė pastato apačioje prie įėjimo sėdinčią apsaugos darbuotoją, tai tuomet šiam rašytojui tikrai vertėtų susimąstyti apie kokį nors kitą darbą, reikalaujantį mažesnių intelektinių sugebėjimų. Pavyzdžiui, gatvių šlavėjo. Kiek teko girdėti iš žinių, tai Vilniuje yra problemų su švarą palaikančių darbuotojų trūkumų, taigi autoriaus persikvalifikavimas visuomenei turbūt atneštų daugiau naudos, nei tokių nesąmonių rašinėjimas internete.
Tačiau tikėtina (bent jau man, kaip buvusiam spaudos darbuotojui, norėtųsi tuo tikėti), kad priežastys yra kitos ir susijusios su pinigais, o autoriai tapo tiesiog atpirkimo ožiais, turėjusiais parašyti tokį „straipsnį“.
Elektronines knygas skaitau, kaip popierines
- Informacija
- Parašė Elvinas
- Skaitytojų: 18171
Nepaisant visų elektroninių knygų privalumų (greita paieška, kompaktiškumas ir pan.), visos jos turi vieną didelį trūkumą - sąsają su vartotoju. Popierinės knygos „sąsaja“ yra kur kas malonesnė žmogaus akiai, nei kompiuterio ar mobiliojo telefono ekranas. Pagrindinė to priežastis yra ta, jog įprastiniai visų elektronikos įrenginių ekranai patys skleidžia šviesą, kai knygas reikia apšviesti.To pasėkoje elektroninis ekranas dažniausiai išsiskiria iš jį supančios aplinkos ir taip sudarius papildomą apkrovą akims, jos vargsta labiau, nei vartant popierinius knygos puslapius.
Tačiau padėtis pasikeitė iš esmės atsiradus naujam ekranų tipui, kuris savaime nešvyti ar nėra apšviečiamas ekrano užnugaryje sumontuoto šviesos šaltinio. Elektroninio popieriaus, nors tiksliau juos reikėtų vadinti elektroninio rašalo (E-Ink) ekranuose vaizdas formuojamas specialiu pigmentu, kurį galima valdyti elektros lauku. Suformavus vienos krypties elektros lauką - ekrano ląstelėle esantys dažai pasislenka į vieną šoną, pakeitus lauko kryptį - į kitą. Atitinkamai ląstelė nusidažo tamsia ar šviesia spalva, kuri yra matoma ekrano atspindėtoje šviesoje. Kitas šių ekranų privalumas yra tas, jog vaizdas yra stabilus ir energija reikalinga tik jo perpiešimui. Tai padeda sukurti itin ekonomiškus įrenginius, kurių akumuliatorių nereikia įkrauti keletą savaičių.
„Chrome“ jau gali išbandyti ir „Linux“ bei „Mac“ vartotojai
- Informacija
- Parašė Elvinas
- Skaitytojų: 4759
Kaip ir nemaža dalis kitų masinės vartotojų rinkos programų, „Google Chrome“ naršyklė iki šiol buvo prieinama tik „Windows“ vartotojams. Tačiau kitaip, nei dauguma kitų programų autorių „Google“ jau iš pat pradžių paskelbė apie planus kurti „Linux“ ir „Mac“ programų versijas. Nors tam prireikė daugiau, nei metų, tačiau kompanija savo pažadus ištesėjo. Na bent jau dalinai.
Read more: „Chrome“ jau gali išbandyti ir „Linux“ bei „Mac“ vartotojai
„Google“ pradėjo teikti viešas DNS paslaugas
- Informacija
- Parašė Elvinas
- Skaitytojų: 5187
„Google“ kompanija interneto bendruomenei pateikė dar vieną internetinę paslaugą - viešas DNS paslaugas. DNS sistema iš principo sudaro interneto, tokio, kokį mes visi pažįstame, pagrindą. DNS, tai hierarchinė vardų struktūra, leidžianti pasiekti norimas interneto paslaugas lengvai įsimenamu vardiniu adresu. Be to, tai leidžia vienam ir tam pačiam serveriui teikti skirtingas interneto paslaugas, pasiekiamas skirtingais vardais.
DNS paslaugas teikia kiekvienas interneto paslaugų teikėjas, tačiau kartais šios paslaugos yra neadekvačios. Neretai lėtai veikiantis DNS serveris tampa lėto naršymo internete kaltininku. Be to, tarp užsienio interneto paslaugų teikėjų pradėjo plisti blogas įprotis peradresuoti neegzistuojančių adresų užklausas į savo reklaminį puslapį. Kitaip tariant, blogai surinkęs adresą vartotojas negaus klaidos pranešimo, pranešančio, kad norimas adresas neegzistuoja. Vietoje to, jis bus nukreiptas į reklaminį puslapį.
Slaptu aktu JAV siekia prastumti savo įstatymus visam pasauliui
- Informacija
- Parašė Elvinas
- Skaitytojų: 5031
Apie ACTA sutartį daugelis turbūt nėra girdėję, nes tokia ir buvo šio akto idėja. ACTA akivaizdžiai parodo, kaip atkakliai JAV bando įbrukti savo įstatymus visoms likusioms šalims. ACTA, tai slapta kovos su falsifikavimu prekybos sutartis, apimanti ne vien prekybą fiziniais objektais, bet ir internetinę veiklą.
Ir, kaip jau tapo įprasta su visokiomis prekybinėmis ir kitokio plauko sutartimis, ji nieko gera internautams nežada. Iki šiol apie ACTA nebuvo žinoma daug, tačiau ir to, kas buvo žinoma, pakako sunerimti. Neseniai paviešinti ES komentarai dar labiau sustiprino susirūpinimą šia sutartimi.
Read more: Slaptu aktu JAV siekia prastumti savo įstatymus visam pasauliui
Puslapis 32 iš 43