Ne vienas nusipirkęs naują nešiojamąjį kompiuterį, ypač ne pirmąjį, dažnai nustemba, kaip čia yra, kad naujasis kompiuteris ne ką greitesnis už senąjį, o kartais netgi lėtesnis. Atsakymas yra paprastas - šūdprogramės („crapware“), kurių yra prikišta beveik kiekviename naujame vardiniame kompiuteryje.
Tokie demonstraciniai, laikino naudojimosi ar pusiau funkcionuojantys kastratai geba užmušti net ir naujausius kompiuterius. Deja, nepanašu, kad šis šlamštas artimiausiu metu dingtų iš kompiuterių, nes pastaruoju metu kompiuterių gamintojai pradėjo dirbti panašiai, kaip ir spausdintuvų gamintojai. Įranga yra parduodama nuostolingai ar su minimaliu pelnu, o pinigai uždirbami iš įrangos aptarnavimo ar papildomų priedų pardavimo.
Kompiuterių gamintojai pinigus gauna už tai, kad į vartotojų kompiuterius prikiša reklaminio šūdo, už kurį apmoka šių šlamštaprogramių autoriai. „Sony“ buvo sugebėjusi įsivelti į nemalonų konfliktą už tai, kad pareikalavo iš kompiuterių pirkėjų papildomus 50 JAV dolerių už tai, kad ji neinstaliuotų šlamšto. Kompanijai tai atsirūgo nemaloniais atsiliepimais internete ir jai teko atsisakyti programų neinstaliavimo apmokęstinimo.
„PC Pro“ žurnalas nusprendė išsiaiškinti kuris gamintojas prikiša daugiausiai šlamšto į naujus kompiuterius. Kaip ir reikėjo tikėtis - pirmauja „Sony“ ir HP. Šie rezultatai visiškai sutampa su tuo, ką teko pastebėti, įjungus naujus „Hewlett-Packard“ kompiuterius.
Žinoma, nėra nieko, ko nebūtų galima ištrinti iš kompiuterio, tačiau nusipirkus naują daiktą norisi, kad jis būtų bent jau ne blogesnis už senąjį. Be to, kai kurios tų programų iš tiesų būtų reikalingos, nes jos atlieka naudingas funkcijas, pavyzdžiui, valdo bevielio ryšio tinklą ar energijos sunaudojimą. Tačiau neretai tokios gamintojo pagalbinės programos yra tokios nepatogios ir/arba gremėzdiškos, kad geriau jomis nesinaudoti iš vis, nei naudotis ir keiktis kiekvieną kartą.
Aišku yra dar viena išeitis - nesirinkti „Windows“ sistemų, nes „Linux“ sistemoms „Crapware“ kol kas nėra iš principo. 
Kita vertus, jei „Linux“ pradės smarkiau populiarėti, namų vartotojų („end user“) programinės įrangos gamintojai atkreips į ją didesnį dėmesį ir šlamštaprogamės gali užplūsti „Linux“ sistemas.