Interneto naršyklės tampa vis svarbesne programine įranga, kuri neretai nustelbia kitas operacinės sistemos programas. Kuo toliau, tuo labiau interneto naršyklės tampa universaliomis programomis, tarsi antrosiomis operacinėmis sistemomis, kuriose vartotojai sužadina papildomas programas. Nenuostabu, kad naršyklių autoriai vis daugiau dėmesio skiria JavaScript posistemio darbo spartai, nes dauguma tų papildomų naršyklės funkcijų, tokių, kaip el. pašto skaitymas, žaidimų žaidimas, muzikos ar filmų peržiūra intensyviai naudoja „JavaScript“. Taigi keletas žvilgsnių į naujų interneto naršyklių versijų galimybes.
Pastaba: Taigi, gavau pastabą, kad atvirkščiai įvertinau testo rezultatus, kas šiek tiek keičia rezultatus. Šiek tiek, nes tendencijos užlankstyti testų rezultatus ar adaptuoti spartos matavimo sistemas prie gaminio, vis viena pastebimos.
Varžybų dalyviai: „Chromium 3.0.189.0“, „Midori 0.1.“ (git versija), „Arora 0.7.1“ (nepainioti su „Mozilla Aurora“ projektu), „Opera 10.0 beta“, „Firefox 3.5b4“, „Konqueror 4.2.90“.
Beveik visos šios naršyklės yra bandomosios versijos, na gal „Konqueror 4.2.90“ jau nėra „beta“ (nežinau, nenaudoju KDE). Kitos viešos beta versijos arba dar tik patyrusiems bandytojams skirtos pirmosios alfa versijos, kaip pavyzdžiui „Linux“ skirta „Chrome“. Taigi, be didesnio gumos tempimo -- prie rezultatų.
„Google V8“ testas
Kaip nurodo „Google“ kompanija, tai etaloninis testas, pagal kurį buvo optimizuojamas pačios „Chrome“ naršyklės V8 „JavaSript“ posistemio variklis. Pažiūrėjus į testo rezultatus, tai yra akivaizdu - pirmauja oficialioji „Google“ naršyklė. Spartų „WebKit“ posistemį naudojančios naršyklės atsilieka maždaug du kartus, o likusios naršyklės yra kažkur labai toli.
Testas atlieka duomenų šifravimo/dešifravimo, 3D turinio generavimo, išraiškų filtravimo, duomenų išrinkimo ir kitus testus.
„Peacekeeper“ testas
Nepriklausomos spartos testų kompanijos, sukūrusios tokią populiarių spartos testų seriją, kaip „3D Mark“, kūrinys. Išsyk matomas kitoks jėgų išsidėstymas. Nors „Google“ chrome yra lyderė, tačiau nuo jos visiškai neatsilieka ir „WebKit“ naudojanti „Midori“. Keista, tačiau kita „WebKit“ sistemos pagrindu sukurta „Konqueror“ naršyklė beviltiškai atsilieka.
Spartos tesne numatytas gausus užduočių sąrašas, į kurį įeina duomenų šifravimo/dešifravimo, grafikos generavimo, informacijos apdorojimo ir kitos funkcijos, kurių dažnai prireikia, kuriant interaktyvias svetaines.
„SunSpider“ testas
„Apple Safari“ naršyklėje naudojamo „WebKit“ variklio autorių sukurtas „JavaScript“ spartos testas. Kaip skelbia autoriai, tai ne mikroužduočių testas, o realiose sąlygose pasitaikančių užduočių vykdymo imitavimas."SunSpider" atlieka žymų debesies, 3D vaizdo generavimo, dešifravimo, duomenų išglaudinimo ir pan. užduotis.
Išsyk matomas savas lyderis - „Konqueror“, kurios KHTML posistemis intensyviai naudoja „WebKit“. Tačiau šiame teste sublizgėjo ir „Opera 10“, kuri naudoja savą „Presto“ vaizdo generavimo posistemį. Va ką reiškia, gerai neįsiskaityti į testo aprašymus ir ne aprašinėti ne savo paties testavimą. 
„SunSpider“ testo rezultatai, tuo geresni, kuo mažesni, nors pačiame „SunSpider“ testo puslapyje tai akivaizdžiai nenurodoma. Taigi, apvertus lentelę „aukštyn kojom“, viskas daugiau mažiau stoja į savo vietas ir nebėra tokios priešpriešos.
Atmintinės sąnaudos
Na, čia kaip visuomet „lyderis“ aiškus. „Firefox“ niekuomet nepasižymėjo taupiomis atmintinės sąnaudomis, dėl savo vartotojo sąsajos generavimo sistemos darbo ypatumų. Tačiau šis skirtumas nėra toks jau didelis ir kitos naujosios naršyklės yra ne ką mažiau „ėdrios“ ir joms taip pat reikia daug atmintinės.
Trumpos išvados (pataisytos)
Kas krenta pirmiausiai, tai gana akivaizdi kai kurių naršyklių rezultatų priklausomybė nuo testavimo programos. Ypač tuomet, kai visi testų autoriai teigia, atliekantys tokias pačias užduotis.
Iš to galima spėti, kad tos pačios užduoties, atliekamos „JavaScript“ posistemio, vykdymas gali labai smarkiai priklausyti ne tik „JavaScript“ posistemio, o ir nuo to, kaip parašytas programinis kodas. Vieni „JavaScript“ posistemiai greičiau vykdys vienokius algoritmus, kiti -- kitokius. Savo ruožtu, tai gali apsunkinti darbą svetainių kūrėjams, kuriems gali tekti tikrinti naršyklių versijas ir pagal tai vykdyti vienas ar kitas „JavaScript“ funkcijas.
Tačiau tokie „išsibarstymai“, kai ta pati naršyklė iš absoliutaus autsaiderio patenka į lyderius, o lyderis nukišamas į uodegą gali rodyti ir šališką testavimą. Nors ir nesinorėtų tikėti, kad kompanijos taip imtųsi žaisti, tačiau tokių faktų, kai kompanijos vienaip ar kitaip įtakoja spartos rezultatus savo naudai, tikrai yra buvę. Tokiais „žaidimais“ yra užsiėmusios ir AMD su „Intel“, ypač pastaroji, bei „Nvidia“ su ATI.
Na, o atmetus dar visiškai žalius projektus, kaip „Arora“ ir „Midori“ - galima sakyti, kad „Chromium 3.0“, „Opera 10“ ir „Firefox 3.5“ yra vertas dėmesio pasirinkimas, nes šios programos išlaiko vidutinę spartą visuose testuose. Žinoma, „Gmail“ geriausia bus skaityti su „Chrome“. 
Pastabos
- Testuota su „Ubuntu Linux 9.04“ sistema, įdiegta į kompiuterį su „AMD Athlon XP 2600“ procesoriumi.
- Testai buvo atliekami trečiųjų šalių, todėl už jų korektiškumą atsakomybės prisiimti neketinu. Bet informacija pasirodė visai įdomi.
Už testo rezultatus ačiū skaitytojui Kliurkai. Siūlau nesikuklinti ir kitiems. Jei turite ką parašyti ar pasidalinti kokia nors įdomia informacija - parašykite mums. Arba užsiregistruokite ir pateikite gatavą straipsnį, pasinaudoję tokia registruoto vartotojo galimybe. Jei užsirekomenduosite, kaip patikimas turinio šaltinis, tai duosime vartotojui autoriaus teises.