Ne taip seniai „Nokia“ paskelbė apie bandymus įkrauti mobiliuosius įrenginius, pasitelkiant aplink esantį elektromagnetinį spinduliavimą. Tačiau „Nokia“ nėra vienintelė kompanija, užsiimanti bevieliu energijos perdavimu. Būtent energijos, o ne signalo. Bevielės pelės, klaviatūros, ausinės ar garsintuvai nėra naujiena, tačiau visiems jiems reikia maitinimo, todėl kartais „bevieliai“ garsintuvai turi būti jungiami į 220V tinklą, o ausines ar pelę reikia pastatyti į krovimo „doką“.
Tačiau padėtis žada keistis. Tarp daugelio kitų „Intel“ projektų,demonstruotų JAV Kompiuterių istorijos muziejuje, bene daugiausia dėmesio susilaukė „iPod“ garsintuvai, kurie iš tiesų buvo bevieliai. Kaip rašo Masačiūsetso technologijų instituto naujienų portalas „Technology Revew“, maždaug 30 cm skersmens ritę turintys garsintuvai grojo, gaudami energiją iš maždaug metro atstumu esančio 60 cm spinduliuoklio.
Pats bevielio energijos perdavimo principas nėra naujas. Apie jį mąstė ir pirmuosius bandymus atliko dar 19 a pabaigoje - 20 a pradžioje gyvenęs Nikola Tesla. Jau tuomet daugelio šiandieninių mokslininkų tituluojamas, kaip nepripažintas ir nesuprastas genijus, N. Tesla savo darbuose kūrė pasaulinę bevielės energijos perdavimo sistemą, turėjusią leisti bevieliu būdu maitinti ne tik buitinius elektros įrenginius, bet ir lėktuvus, laivus ir pan. Tačiau tuometinis pasaulis nusprendė pasirinkti paprastesnį - laidinį energijos perdavimo būdą, nes nešiojamieji elektros įrenginiai tuomet buvo reta egzotika, nekalbant jau apie tai, kad ir patys elektriniai įrenginiai dar tik žengė į rinką. Tiesa, jam priklauso ir kiek labiau įprasti kūriniai, pavyzdžiui, kintamos elektros srovės sistema bei kintamos srovės elektros varikliai, kurie yra daug efektyvesni už nuolatinės srovės įrenginius, už kuriuos kadaise mūru stojo buvęs N. Tesla darbdavys, o vėliau konkurentas - Thomas Alva Edissonas.
„Intel“ bei kitų kompanijų, tokių, kaip „WiTricity“, bandymai remiasi rezonanso reiškiniais. Kaip teigia „Intel“ projekto vadovas, maždaug 7 MHz rezonansiniu dažniu veikianti ričių sistema leidžia maždaug metro atstumu perduoti energiją, esant maždaug 80 proc. efektyvumui.To visiškai pakaktų ant stalo padėtam mobiliojo ryšio telefonui ar grotuvui įkrauti per darbo dieną. Tiesa sakant, tokio pobūdžio pusiau eksperimentiniai įrenginiai ir jiems skirtos elektrinės aikštelės jau yra parduodami ir eiliniams vartotojams.
Tiesa, „Intel“ atstovas pripažino ir kitą galimą priežastį, kodėl rinkoje dar yra taip mažai tikrai bevielių savarankiškų elektrinių įrenginių - intelektinė nuosavybė. Kadangi tai yra „nauja“ technologija, tai nepaisant savo įdirbio kompanijos turi atsižvelgtiį kitų kompanijų turimus patentus šioms technologijoms. Norom ne norom prisimeni vis dažniau pasigirstančius Piratų partijos teiginius apie patentų žalą ir neigiamą poveikį inovacijoms bei prastos intelektinės nuosavybės apsaugos naudą visuomenei.