RAID1 vertimas į RAID5 beldžiant į medį ir galvojant, ką paaukoti hardware dievams
- Informacija
- Parašė Elvinas
- Skaitytojų: 2061
Namų serveris pergyveno jau kelis atnaujinimus. Pernai seni WD Green diskai buvo pakeisti didesniais, o dar vėliau jie paraudonavo, keičiant 1.5 TB į 2 TB WD Red, kurie turėtų būti labiau pritaikyti NAS reikmėms. Tačiau migravimo į 2 TB diskus ilgam neužteko ir serveryje ėmė baigtis vieta - vien rezervinės kopijos užima per 800GB. Taigi vėl ėmiau sukti galvą, kur gauti daugiau vietos.
Paprasčiausias būdas - pirkti dar didesnius diskus. Bet tai brangu ir RAID1 nėra labai efektyvus disko erdvės panaudojimas. Taigi nusprendžiau RAID1 veidrodį pakeisti į RAID5 masyvą, kuriame duomenų saugumas remiasi kontrolinių sumų skaičiavimu. Naudojant Linux MD diskų masyvus, tai padaryti teoriškai yra labai paprasta. Tiesiog reikia "užauginti" RAID1 į "sugriuvusį" RAID5 ir paskui pridėti trūkstamą RAID5 diską. Ir taip nupirkus vieną papildomą diską, 2 TB veidrodis turėtų tapti 4 GB talpos RAID5 masyvu.
Ką gi, diskas buvo užsakytas prieš savaitę. Šiandien išjungiau serverį, įdėjau ir prijungiau diską ir įjungus kompiuterį niekas nesudegė. Pradžia nebloga. Tiesa, diena prieš tai visus svarbius duomenis iš serverio persikopijavau į 2 atskirus išorinius diskus. Taip dėl visa ko. :) Linux RAID dokumentacijoje masyvo migracija aprašyta labai glaustai:
mdadm --grow /dev/md/mirror --level=5 mdadm --grow /dev/md/mirror --add /dev/sdc1 --raid-devices=3
Read more: RAID1 vertimas į RAID5 beldžiant į medį ir galvojant, ką paaukoti hardware dievams
Kai nusibosta siurbti kambarius, darbo imasi robotas
- Informacija
- Parašė Elvinas
- Skaitytojų: 2060
Namų tvarkymas yra įprastas, tačiau nuobodus ir nemažai laiko suryjantis užsiėmimas. Ir neretai praėjus vos keletui dienų, matai pakampėje susikaupusias dulkes ir imi abejoti ar aš tikrai savaitgalį sugaišau porą valandų siurbliuodamas visus kampus. Norom nenorom prisimeni pokštą apie du esminius egzistencinius klausimus: kur dingsta pinigai ir iš kur atsiranda dulkės. Taigi dulkės užkniso juodai. Kadangi kasdien siurbti nėra ne tik noro, bet ir galimybių, nes grįžus po darbo dar norisi ir pavalgyti, skirti kažkiek laiko vaikams ir pailsėt, tai kilo mintis susirasti pagalbininką šiuo klausimu.
Dulkių siurbliai robotai nėra naujiena. Tik iki šiol tai dažnai buvo arba labai brangūs, arba labai buki, be jokios tvarkos zujantys po kambarius, įrenginiai. Neretai pasitaikydavo ir abiejų šių savybių kombinacija. Tobulėjant technikai, ji palaipsniui pinga ir tampa prieinama didesniam vartotojų ratui. Taip nutiko ir su robotizuotais dulkių siurbliais. Beje, toks įdomus faktas - šioje srityje lyderiauja visai ne tos kompanijos, kurių vardus įprasta matyti ant dulkių siurblių įrenginių. Įprastini ai buitinės technikos gigantai šioje srityje atrodo beviltiškai atsilikę ir robotizuotų dulkių siurblių rinkoje karaliauja savi lyderiai.
Taigi renkantis dulkių siurblį pirmiausia teko apsispręsti, ko norima - grindų siurbimo ar plovimo. Turimas „Bissel Crosswave“ siurblys šluota puikiai atlieka abu veiksmus - šlapiu šepečiu nušveičia prilipusius nešvarumus ir susiurbia šiukšles. Deja su siurbliais robotais taip nėra: yra arba gerai siurbiantys siurbliai, arba robotai plovėjai („iRobot Braava“ serija pavyzdžiui). Kombinuoti įrenginiai gerai neatlieka kažkurios iš šių dviejų funkcijų, o neretai ir abiejų. Pagrindinė to problema yra ta, kad robotai siurbliai gali siurbti tik sausą turinį, nes siurbimo traktas nėra pritaikytas siurbti skysčius. Visi kombinuoti siurbliai robotai tiesiog iš paskos „velka“ daugiau ar mažiau šlapią „skudurą“, kuriuo nuvalo išsiurbtą grindų dalį. Kai kurie jų papildomai dar gali „pabrūžinti“ ta užpakaline šluoste („iLife A9“). Priklausomai nuo konstrukcijos, toks robotas gali turėti vandens siurblį arba vandens tėkmę ant šluostės patikėti poniai Gravitacijai ir ponui Atmosferos Slėgiui. Nepaisant to, kaip vanduo drėkina šluostę, pati šluostė nėra nuvaloma, kaip šlapio siurbimo siurblio šepetys ir ja nuvalius daugiau, nei 10 kv. m. ji labiau terlios grindis, nei jas valys. Kadangi pagrindinė problema buvo besikaupiančios dulkės, tai dėmesys buvo sutelktas į siurbiančius robotus.
Read more: Kai nusibosta siurbti kambarius, darbo imasi robotas
Nuotolinės pramogos su PS4 arba kaip išvengti peštynių dėl televizoriaus
- Informacija
- Parašė Elvinas
- Skaitytojų: 1735
Turintys žaidimų konsolę, manau neretai susiduria su tokia problema, kaip interesų dėl televizoriaus konfliktas. Juk „XBox“ ar „PlayStation“ žaidimų kompiuteris gan dažnai yra jungiamas prie televizoriaus, stovinčio svetainėje. O ten laisvalaikį mėgsta leisti ne tik žaidimus žaidžiantys asmenys.
Apie šią problemą yra pagalvoję tiek „Microsoft“, tiek „Sony“ žaidimų kompiuterių kūrėjai. Ir abiems kompiuteriams yra sprendimas - žaisti žaidimus, vaizdą perduodant į nutolusį įrenginį. Dėl „Nintendo Switch“ nesu tikras ar šis kompiuteris turi galimybę žaisti žaidimus nuotoliniu būdu, nes pavyko aptikti tik vaizdo transliavimo galimybes. Kita vertus su savą ekraną turinčiu „Switch“ tokios problemos neturėtų kilti iš principo, nes tai nešiojamas žaidimų kompiuteris.
Turintys „XBox“ gali pasinaudoti „Microsoft“ sukurta „XBox Console Companion“ programa, skirta „Windows 10“ operacinei sistemai. Išsamias programos naudojimo instrukcijas rasite šiame puslapyje: https://support.xbox.com/en-US/games/game-setup/how-to-use-game-streaming. Panašu, kad kompanija taip pat ketina nepamiršti ir mobiliųjų vartotojų ir „Android Play Store“ galima rasti „Xbox Game Streaming (Preview)“ programą. Taip pat galima panaudoti ir trečiųjų šalių programą - „OneCast“ (https://onecast.me/), kuri pritaikyta „Android“ ir „Mac“ sistemoms. Kadangi šiuo klausimu aš palaikau mėlynųjų komandą, tai daugiau apie nuotolinį žaidimą „XBox“ kompiuteriu papasakoti negaliu.
Turintiems „PlayStation 4“ „Sony“ sukūrė „PS4 Remote Play“ programą, pritaikytą „Windows“ ir „Mac“ kompiuteriams, kurią rasite šiame puslapyje: https://remoteplay.dl.playstation.net/remoteplay/lang/en/index.html. Kadangi langinių asmeniniame kompiuteryje apskritai nėra jau daugiau nei 8 metai, tai oficialios „Sony“ programos man buvo ne itin įdomios. Taigi kiek paieškojus pavyko rasti atvirojo kodo „Remote Play“ klientinę programą „Chiaki“ (https://github.com/thestr4ng3r/chiaki), tinkančią ir „Linux“ sistemoms (taip pat „Android“, „Mac“ ir „Windows“).
Read more: Nuotolinės pramogos su PS4 arba kaip išvengti peštynių dėl televizoriaus
11 ir 13 skyrius ginantys autorių teisių gynėjai jau susipainiojo patys už ką kovoja
- Informacija
- Parašė Elvinas
- Skaitytojų: 1575
Iki šiol didžiausi Europos Sąjungos Autorių teisių direktyvos 11 ir 13 skyrių šalininkai visi choru tvirtino, jog naujoji direktyva niekaip nėra įpareigojanti naudoti turinio filtrus. Ir apskritai su turinio filtrais nieko neturi bendra. Dabar jų pačioje paskelbtoje svetainėje Manifesto4copyright.eu jau kalbama kitaip.
Svetainėje aiškiai sakoma, kad tokios platformos, kaip Google ir Facebook filtruoja turinį ir tie filtrai blokuoja ne tik neteisėtą turinį, pavyzdžiui, pornografiją ar teorizmo propagandą, bet ir teisėtą turinį. Patys autorių teisių gynėjai pripažįsta, kad filtrai netobuli ir jie neturi jokio reguliavimo. Ir štai dabar naujoji derektyva išgelbės pasaulį ir ims reguliuoti ne tik turinį, bet ir filtrus. Na ir, kaip pastebi „TechDirt“, Manifesto4copyright.eu staiga nurodo, kad tam tikrais atvejais turinio platinto jams nebereikia naudoti jokių filtrų. Viskas labai paprasta - tiesiog platintojas susimoka sąžiningus ir pagrįstu autorinius mokesčius, įsigydabas globalaus turinio licencijas. Na ir tuomet mokant už VISĄ turinį, platintojui nebereikia jokių filtrų.
Google and Facebook are already using filter algorithms. They filter not only – as intended – illegal content (e.g. pornographic or terrorist content), but also completely legal content (e.g. photos of naked bodies). They do so arbitrarily and without democratic regulation. The new directive, however, will regulate filters. At the same time, the platforms currently earn their money by making third parties’ content accessible and advertising it, without paying appropriate fees to the creators of this content – photographers, musicians, authors, graphic artists. This is where the new directive on European copyright law comes in: Article 13 regulates how licensing works for platforms. Platforms should pay creatives fair and reasonable remuneration by obtaining licences for the global repertoire. If they have such flat-rate licences from collecting societies, they do not need to filter content.
Beje, kaip puikiai matėme iš neseniai vykusių žudynių Naujoje Zelandijoje, filtrai lygai taip pat sėkmingai neblokuoja ir norimo blokuoti neteisėto turinio. Ir tai dar kartą parodo, kad garantuotas kažkokio turinio blokavimas yra iš principo neįmanoma užduotis internete, kuris nėra suplanuotų transliacijų terpė, kaip televizija ar radijas. Ir 11 bei 13 skyriai ir daro būtent tai - atsparų trikdžiams ryšių tinklą verčia transliacijų terpe, kur galės dalyvauti tik stambūs žaidėjai, galintis susimokėti duoklę autorių teisių „stogui“.
„TechDirt“ naujienoje yra keletas iškalbingų pavyzdžių, aiškiai parodančių, kaip autorinių mokesčių rinkėjai „sąžiningai“ dalijasi su atlikėjais ir kūrėjais surinktomis lėšomis. Jei trumpai, tai internetas yra nauja technologija, kuri keičia nusistovėjusią verslo tvarką ir senas verslas turi pasitraukti arba prisitaikyti. Kažkodėl niekas nesistebi, kad pasirpdžius automobiliams, gatvėse neliko arkliais traukiamų vežimų, o pavieniai barzdaskučiai jau nebeužsiima kraujo nuleidinėjimu.
Jei trumpai, tai paskutinių keleto metų tendencijos yra akivaizdžiai vartotojų laisvių nenaudai ir kol vartotojai nepradės galvoti ir balsuoti pinigine, atidžiau žiūrėdami už ką mokama, tol situacija tik blogės.
Iš naujojo pasaulio
- Informacija
- Parašė Elvinas
- Skaitytojų: 2707
„Iš naujojo pasaulio“ (From the New World) tai 2008 metų fantastinis romanas, kuriam 2012 metais buvo sukurta to paties pavadinimo anime bei manga serijos. Romano paskaityt neteko - gal reiks bandyt paieškot, tačiau anime pasirodė tikrai įdomus. Nuo daugelio anksčiau matytų serialų jis gerokai skiriasi tuo, kad aprėpia gerokai platesnį pagrindinių personažų gyvenimo tarpsnį. Jame ne šiaip užsimenama apie kelis vaikystės epizodus, kaip, pavyzdžiui, „Berserk“ ar „Trigun“, bet nuosekliai pasakojama, kaip keitėsi Saki ir Satoru gyvenimai nuo pirmųjų paauglystės žingsnių iki brandžios jaunystės. Pripažinsiu - istorijos pabaiga buvo labai netikėta, todėl negadinsiu įspūdžių.
Jau nuo pat pradžių „From New World“ pakanko sprogstančių kūnų ir tyškančio kraujo, tačiau serialo įvykių tėkmė, bent jau pradžioje labiau priminė „Mushishi“, nei kokį „Elfen Leid“. Visas pasakojimas dvelkė savotiška melancholiška jaunųjų dievų kasdienybe. Kasdienybe, kurioje greta žmonių gyvena protingi žiurkiažmogiai, laikas nuo laiko dirbantys žmonėms įvairius juodus (visom prasmėm) darbus. Tačiau už ši idilė, kažkiek primenanti H.G. Wellso „Laiko mašinos“ siužetą, tėra tik fasadas, už kurio slepiasi gerokai niūresni dalykai.
LVM tomo migracija į naujus RAID1 masyvo diskus
- Informacija
- Parašė Elvinas
- Skaitytojų: 1744
Atsinaujinus kompiuterio pagrindinę plokštę, nusprendžiau atnaujinti ir kompiuterio diskinius kaupiklius. Turimi ekonominės klasės 1TB diskai neblizgėjo darbo sparta, taigi visą sistemą nusprendžiau perkelti į SSD kaupiklius, o 1TB diskus palikti tik duomenims saugoti. Prieš įdendant naujus kaupiklius abiejuose 1 TB diskuose buvo po 3 skirsnius, kurie buvo sujungti į atitinkamus RAID1 (veidrodinius) masyvus: 512M md0 (/boot), 50G md1 (LVM rootvg) ir md2 881G (LVM datavg). Na bent jau aš maniau, jog diskų konfigūracija yra tokia.
Pirminė užduotis buvo migruoti md0 ir md1 masyvus į SSD diskus. Tam abu SSD kaupikliai buvo prijungti, kaip SATA1 ir SATA2 ir pirmą kartą sistemą priverstinai įkrauta iš SATA3 kaupiklio. Pernelyg nenustebau, kai sistema įsikrovė lyg niekas nebuvo pasikeitę (pabandykite su Windows pakeisti pagrindinę plokštę ir perjungti kaupiklius prie kitų SATA jungčių ;)).
Įsikrovus sistemai diskinio posistemio konfigūracija buvo maždaug tokia:root@juodas:~# pvs PV VG Fmt Attr PSize PFree /dev/md1 juodas-rootvg lvm2 a-- 49,96g <29,96g /dev/md2 juodas-datavg lvm2 a-- 880,88g 8,16groot@juodas:~# cat /proc/mdstat Personalities : [raid1] [raid6] [raid5] [raid4] [linear] [multipath] [raid0] [raid10] md0 : active raid1 sdc1[1] sdd1[0] 523712 blocks super 1.2 [2/2] [UU] md2 : active raid1 sdc3[1] sdd3[0] 923677376 blocks super 1.2 [2/2] [UU] bitmap: 1/7 pages [4KB], 65536KB chunkmd1 : active raid1 sdc2[1] sdd2[0] 52396032 blocks super 1.2 [2/2] [UU]
Puslapis 4 iš 43