Turbūt retas, kuris ginčysis, jog autorinio turinio piratavimas yra didelė problema. Ir ne vien todėl, jog autorių teisių gynėjai nuolat skalija, jog begėdžiai piratai nuolat žlugdo autorius. Beje, reikia pastebėti, taip dažniausiai skalija būtent gynėjai, o ne autoriai ir taip jau kokius 100 metų... Taip, autorinio turinio piratavimas tikrai nėra XXI amžiaus problema. Šiai problemai (kalbu ne apie prieskonius ir brangenybes grobusių flibustjierų siautėjimą jūrose) tikrai daugiau, nei keli šimtai metų, tačiau tik paskutiniu metu šis reiškinys tapo gerokai daugiau, nei masiniu. Tai globalus reiškinys. Bet ne apie tai norėjau pablevyzgoti.
Kažkaip užsinorėjo pablevyzgoti arba pabėdavoti apie problemas, dėl kurių pirataujame. Vien jau todėl, jog visokio plauko gynėjai, garsiai bliaudami apie piratavimo bėdas, kažkaip pamiršta užsiminti apie priežastis, dėl kurių žmonės mieliau renkasi neoficialius turinio šaltinius. Ir tikrai ne visuomet tos priežastys yra susijusios, bent jau tiesiogiai, su tuo, kad oficialus turinys kainuoja.
Šį grafomanijos priepuolį paskatino „Torrent Freak“ svetainės naujiena, kur skelbiama, jog kiekvieną naują „Sostų Karų“ antrojo sezono „Torrent“ tinklais atsisiuntė daugiau, nei 3 mln. vartotojų, vos tik nauja serija pasirodo eteryje. Tai savotiškas rekordas, akivaizdžiai parodantis tikrąjį susidomėjimo šiuo serialu mąstą ir tai, jog teises į jį turinti HBO kompanija pro pirštus žiūri į potencialią rinką.
Taip, aš taip pat turiu piratinę šio serialo kopiją, tiesa pas mus rodyto pirmojo sezono. Kodėl? Labai elementari pirmoji priežastis - pradėjau žiūrėti, sudomino. Tačiau keletą savaičių nebuvo galimybės žiūrėti (filmukas, tai ne visai vaikams, taigi rodymo laikas vėlyvas) ir pamečiau istorijos tėkmę. Kitaip, nei koks „Star Trek“, kur kiekviena serija taip pat yra ir savarankiška istorija, „Sostų Karus“ reikėjo žiūrėti iš eilės ir sekti įvykius. Taigi, o kokį sprendimą siūlo vartotojams mūsų televizijos paslaugų tiekėjai? Iš esmės jokio, jei televizorius, kaip mano 5000 serijos „Samsung“, neturi PVR funkcijos. Jei kalbėti atvirai, tai Lietuvos televizijų reklamuojami internetinės televizijos portalai yra š... verti, nebent smegenys jau ant tiek suskystėjusios, jog norisi žiūrėti dažnai nevykusiai nuo užsienio kopijuotus lietuviškus realybės šou... Tiesa, mūsų televizijos kompanijas kaltinti nelabai galima - problema yra gerokai aukščiau.
Situacija panaši, kaip ir su antruoju „Sostų karų“ sezonu, kurį išskirtinėmis teisėmis JAV rinkoje transliuoja HBO. Reikėtų pabrėžti žodį „išskirtinėmis“. Tokiom pat apribotomis, vartotojo požiūriu, teisėmis lietuviškos televizijos rodo užsieninį turinį - Lietuvos televizijos žiūrovai gauna tik antrarūšį arba mažiausiai keletą metų pasenusias laidas ir filmus. Ir rodyti jį gali tik televizijos eteryje (jei aš neteisus ir jie turi teisę dėti į internetą tą turinį, tai jie to nedarydami - tikrai kvailiai, ignoruodami potencialius žiūrovus ), mat turinio savininkas (beje, neretai vėlgi NE autorius) neleido jo platinti internetu, baimindamasis piratavimo. Rezultatą nesunku atspėti - aktyviai televizijos reklamuoto turinio neradus oficialiame šaltinyje, vartotojas pasitelkia paiešką internete ir kokioje antroje ar trečioje rezultatų nuorodoje randa norimą turinį. Taip nutikus ir antrą, ir trečią kartą, ketvirtąjį vartotojas nė nemėgins oficialaus šaltinio, nes jau žinos, jog oficialus platintojas nesuteiks šiuolaikiškos paslaugos. Tad mes puikiai matome, kaip slėpdami turinį nuo interneto, savininkai išvengia piratavimo... :)
Beje, jau anksčiau užsiminiau apie pinigus, kurių norima už oficial ų turinį. Taigi, jie ne visuomet yra pagrindinė piratavimo priežastis. Kartais, tenka piratauti, net ir susimokėjus už autorinį turinį. Kad ir įsigijus elektronines knygas, kurių negalima perskaityti neturint „Windows“. Todėl norint perskaityti teisėtai įsigytus kūrinius liko vienintelė išeitis - imtis piratavimo.
Tačiau tai ne visuomet vienintelė priežastis. Aš nesu nusiteikęs prieš susimokėjimą už gerą pramoginį turinį. „World Of Warcraft“ abonentą aktyviai naudojau ar ne du metus, nes kokie bebūtų privatūs serveriai, jie buvo ir tebėra daugiau ar mažiau š..., tinkami tik labai paviršutiniškai pamatyti apie ką tie „wowikai“. Turiu ir ne vieną licencinį žaidimą, nors paskutiniu metu nelabai yra kada žaisti. Tačiau, kas nors gali pasufleruoti, kur galima įsigyti kokybiškų ir patogiai atkuriamų garso bei vaizdo įrašų? Ir dar pageidautina už protingą kainą! Va pernai metais kai kas buvo pasiryžęs susimokėti gan didelius pinigus už norimą kūrinį, tačiau vis viena gavosi šnipštas. O kur, pavyzdžiui, Lietuvoje įsigyti ar teisėtai pažiūrėti anime? Apie didžiąją Holivudo kino produkciją jau nė nekalbu, nes jei kokia internetinė video nuoma ir siūlo, tai tik visiškai nusenusius filmus ir tai, dažniausiai, tik savo interneto paslaugų vartotojams.
Žinant, kad kino teatrų seansai tikrai ne visuomet vyksta parankiu laiku, o pramoginio turinio platintojai nesiteikia atmerkti akių ir pateikti kito pramogų turinio kanalo, prieinamo visiems ir pageidautina maždaug tuo pačiu metu, kaip kino premjeros - galutinį rezultatą nesunku nuspėti. Masinis vartotojas tikrai nėra tas, kuris kantriai lauks keletą mėnesių, kol filmas pagaliau teiksis pasirodyti jų šalyje ir paskui dar kokį pusmetį, kol filmas bus perkopijuotas į DVD ar BluRay diskus. Ypač, kai pusė interneto jau ūžia ir dalijasi įspūdžiais apie naują filmą.
O kur dar tokie "kovos su piratavimu" perlai, kaip DVD/BluRay diskų regionai ar antipiratiniai perspėjimai, kurių negalima praleisti. Na regioninius suskirstymus būtų galima pateisinti, jei diskų kaina atitiktų regiono ekonominę padėtį, bet deja... Na, o kaip kovos su piratavimu priemonė, tai regioninis suskirstymas kelia tik graudų juoką - bent kiek pažengęs vartotojas įsidiegs regionų emuliavimo programą ar pataisytą DVD grotuvo „firmware“ ir ramiai žiūrės Japonijai ar JAV skirtus diskus.
Dar mažiau logikos turi antipiratiniai perspėjimai kine bei oficialiuose vaizdo įrašuose. Atsiprašau, kokio PYYYP, kiekvieną panorėjęs pažiūrėti teisėtai įsigytą įrašą, aš esu priverstas žiūrėti į perspėjimus, jog piratavimas yra nusikaltimas, teiginius, jog aš nevogčiau mašinos ir kitas skiedaliones... Ei, alio!.. Kokia prasmė rodyti šiuos perspėjimus teisėtą oficialų turinį žiūrintiems vartotojams, susimokėjusiems už peržiūrą? Juk turbūt kiekvienam aišku, jog šie piratinį žiūrinčių vartotojų perspėjimai nepasieks, nes šios nesąmonės išsyk išskerstos, rengiant piratinę įrašo versiją. Negi įrašų kompanijų bosai iš tiesų mano, jog priverstinai rodomi (grotuvų gamintojai įpareigoti drausti vartotojui praleisti juos) perspėjimai ir reklamos padaro jų oficialų turinį patrauklesniu už piratinį??? Deja realybė yra priešinga ir susidaro kuriozinė situacija, kai piratinis turinys yra pateikiamas patogesnėmis priemonėmis, priimtinesniu formatu ir jo kokybė (nes nėra šiukšlių) yra geresnė už oficialų.
Nesupraskite manęs neteisingai - aš nepasisakau už neribotą piratavimą, visiškai ignoruojant autorių teises. Tą jau ne kartą išsakiau diskusijose su Lietuvos piratais, vis dar bandančiais žaisti Piratų Partiją. Taip, pats dalyvavau pirmuose susitikimuose, tačiau ten akivaizdžiai pasitvirtino liaudies išmintis „du lietuviai - trys partijos“. Galiausiai rimti žmonės spjovė ir ėjo dirbti savo darbų, o „partijoje“ liko besivaidijančių mažvaikių kolektyvas, garsiai reikalaujantis daug „warezo“, čia ir dabar ir, kad už tai nieko nebūtų.
Visgi akivaizdu, jog esamą situaciją būtina keisti. Ir permainų reikėtų pradėti reikalauti kuo skubiau, antraip prisidengiant kova su piratavimu, visiems mums gali labai smarkiai prisukti interneto laisvę. Ir to pasekmės gali būti kur kas skaudesnės. Nors pirmasis JAV bandymas užnerti ACTA apynasrį dalinai sužlugo, tačiau iš paskos šiam aktui seka dar ir kiti, ne ką geresni įstatymų paketai. Ir turbūt patikimiausias būdas tai daryti - reikšti savo (ne)pasitenkinimą savo pinigine. Jei nepatrauklios paslaugos bus ignoruojamos (bet ne pirataujamos), o atsirandančios patrauklios dosniai paremiamos, situacija turėtų pradėti spręstis savaime. Ir, aišku, reikia nepamiršti kiek galima labiau spausti mūsų politikus.