Dar nespėjusi nė kojų apšilti USB 3.0 magistralė spėjo susilaukti rimto konkurento. USB 3.0 iki šiol egzistavo tik popieriuje ir tik dabar pradėjo atsirasti pirmieji realūs gaminiai. Trečiosios kartos universali magistralė vartotojams žada iki 5 Gbps duomenų perdavimo spartą, nes antrosios kartos žadamų 480 Mbps jau kartais imdavo nepakakti. Tuo labiau kad realiai pasiekiama sparta būdavo gerokai mažesnė.
Tačiau „Intel“ laboratorijose „Light Peak“ vardu pasaulį išvydusi technologija grasina išstumti USB 3.0 iš rinkos, jos nė nepradėjus realiai naudoti. Skambiu „Thunderbolt“ vardu perkrikštyta duomenų perdavimo magistralė yra beveik visais aspektais pranašesnė už USB 3.0. Ji jau dabar yra du kartus spartesnė ir universalesnė, nei USB.
Susitvarkius „Mezon“ modemo tvarkykles „Linux“ sistemai ir išsiaiškinus, jog mano namuose „Mezon“ ryšys jau ėmė veikti, teko išspręsti ryšio kokybės problemą. Tai, kad ryšys veikia - dar nereiškia, jog juo jau galima naudotis, nors LRTC paslaugų pardavimo vadybininkai greičiausiai su manim nesutiks, teigdami jog ryšys beveik puikus...
Duomenų atsisiuntimo ryšio sparta kartais pasiekia net 6 Mbps, tuo tarpu, kai sparčiausias planas vartotojams žada iki 10 Mbps. Deja, nei vieno plano aprašyme nenurodoma išsiunčiamų duomenų perdavimo sparta. Teoriškai, įranga turėtų leisti išsiųsti duomenis iki 2 Mbps sparta. Tačiau mes visi puikiai žinome, jog teoriškai arklys, o praktiškai - neatsikelia... Tas pats ir su „Mezon“ ryšiu namuose. Teoriškai ryšys puikus (atsisiųsti duomenis galima 4 - 6 Mbps sparta), tačiau praktiškai ryšio nėra, nes duomenų išsiuntimas tėra vos 0,2 - 0,3 Mbps. Išsiuntimo sparta labai aktuali interaktyvioms interneto sistemoms, žaidimams, P2P bei internetinėms paslaugoms, būtent paskutinės dvi priežastys man ir yra aktualiausios. Taigi - teko imtis priemonių signalui stiprinti. Pirmoji į galvą šovusi mintis - reflektorius.
Read more: Karas dėl „Mezon“ decibelų - pirmajam mūšiui ginkluojamės palydoviniu reflektoriumi
Skandalingai pagarsėjusi su savo „Trojos Arklio“ apsaugomis nuo muzikos CD kopijavimo, „Sony“ kompanija vėl lipa ant to paties grėblio. Tiesa, šį kartą „Sony“ patikimai apsisaugojo išankstiniais teismo sprendimais ir išankstiniu vartotojų sutikimu, atnaujinant „PlayStation 3“ aparatinę programinę įrangą.
Kompanija apie savo ketinimus jau pranešė seniau, praėjusių metų pavasarį pakeitusi „PlayStation 3“ įrenginio naudojimosi licenciją. Jau tuomet kompanija aiškiai vartotojams davė suprasti, jog vartotojų pirkti įrenginiai, vartotojams nepriklauso. Kompanija tiesiog maloniai vartotojams leidžia naudotis jų sukurtais įrenginiais, o prireikus ji bet kada gali pakeisti įrenginio funkcionalumą, jei jis pasirodys kompanijai netinkamas.
Jei tikėti „PlayStation 3' entuziastais, kuriančiais naujas savadarbes aparatines programas šiam žaidimų kompiuteriui ir erzinantiems „Sony“ kompaniją, tai kompanija akivaizdžiai tai patvirtino savo veiksmais.
Read more: „Sony“ vėl ėmėsi kinkyti Trojos arklius į vartotojų įrenginius
LRTC „Mezon“ WiMax paslauga yra nebloga alternatyva tiems, kam reikia pastovaus, neriboto ir spartaus ryšio, o jokios kitos alternatyvos papuvusiam variniam DSL - nėra. Iš esmės „Mezon“ yra visa galva aukščiau už „Omnitel“, TELE2 ir „Bitės“ siūlomas paslaugas vien jau todėl, kad ji iš tiesų yra neribojama. Bent jau jokio smulkaus teksto, nurodančio, jog paslaugos naudojimasis yra neribotas, kol vartotojas neperžengia sąžiningo naudojimosi ribų... Tos ribos pas kiekvieną operatorių būna skirtingos, tačiau net ir atrodytų didelis 15 GB limitas tėra 500 MB, padalinus jį iš 30 dienų. O juk turint iki 21 Mbps spartos paslaugą 500 Mb per dieną pūstelėti nebus jokių kliūčių... Žinoma, „Mezon“, kaip alternatyva, yra gerai tik tuomet, jei yra ryšys. ;) O štai čia yra šioks toks grėblys ant kurio anksčiau greičiausiai ir pačiam teko užlipti, aiškinantis - ar veikia mano namie „Mezon“ ar ne.
Problema ta, jog „Linux“ sistemai nėra sukurta oficialių tvarkyklių, skirtų LRTC platinamam „Samsung SWC-U200“ modemui. Tačiau „Linux“ entuziastų tai nesulaikė ir jie patys sukūrė „Linux“ tvarkyklių versiją, išsinagrinėję „Windows“ tvarkyklių darbą. „MadWimax“ tvarkykles galima rasti šiame „Google“ kodo projektų puslapyje, tvarkyklės taip pat yra įtrauktos į „Ubuntu Linux“ sistemos „universe“ paketų rinkinį. Įdiegus, modemą pakanka prijungti prie kompiuterio su „Linux“ sistema ir jis automatiškai pradės ieškoti tinklo, o radęs prisijungs.
Šie veiksmai yra akivaizdžiai matomi, įstačius modemą į USB lizdą, nes tuo metu oranžinis modemo indikatorius (pabrauktas nuotraukoje) ima dažnai mirksėti, o prisijungus prie tinklo, jo spalva pakeičiama į mėlyną. Taigi jei ryšys yra ir bazinės stoties signalo lygis yra pakankamas, tai įjungtas modemas turėtų automatiškai susirasti bazinę stotį, užsiregistruoti ir prisijungti prie tinklo. Kitaip tariant jei modemas jungiasi, tai ryšys yra, o jei modemas nesijungia, tai ryšio nėra. Taip? NE!
Read more: Neteisingos udev taisyklės „Mezon“ modemą gali palikti be ryšio
Naujai išleisti „Fusion“ serijos procesoriai netruko sulaukti dėmesio. Į juos taip pat nusprendė atkreipti dėmesį ir kompiuterių entuziastai iš „Anandtech“, kurie nusprendė palyginti naujuosius „AMD Brazos“ su sparčiausiais dviejų branduolių „Intel Atom N550“. Ir kitaip, nei daugelis testuotojų, „Anandtecyh“ nusprendė įvertinti ne vien procesorių spartą, bet ir kitą, nešiojamiesiems kompiuteriams labai svarbų, parametrą - procesoriaus išskiriamą šilumą.
Keturių laipsnių skirtumas atrodytų nėra labai didelis, tačiau tai yra skirtumas tarp vėsesnės už vidutinę normalią žmogaus kūno temperatūra ir aukštesnės. O tai jau balansavimas tarp komfortiško ir ne itin komfortiško darbo, nes mažieji nešiojamieji kompiuteriai, į kurių rinką taikosi AMD, paprastai laikomi ant kelių ar pilvo.
Testavimams buvo pasirinktas labai paprastas ir efektyvus „buitinis“ testas - didelės raiškos (1080p) vaizdo įrašo atkūrimas ir atkuriamų kadrų per sekundę skaičiavimas. Kadangi tiek „Brazos“, tiek „Atom“ yra namų rinkai orientuojami gaminiai, tai visai logiškas testavimo pasirinkimas
Read more: „AMD Brazos“ šaltesni, spartesni ir pigesni, nei „Intel Atom“
Gandai apie visavertę „Windows“ sistemą, skirtą ARM šeimos procesoriams pasitvirtino. „CES 2011“ parodos metu „Microsoft“ oficialiai pademonstravo inžinerinius naujų „Windows“ sistemų pavyzdžius, veikiančius ARM architektūros kompiuteriuose. Tiesa, „Microsoft“ atstovai nenoriai komentavo klausimus apie „Windows 8“ sistemas, nurodydami tik tiek, kad ARM architektūrai bus pritaikytos naujos „Windows“ sistemos. Kitaip tariant, kompanija dar nepatvirtino, jog „Windows 8“ veiks ir ARM kompiuteriuose. Be to, kompanijos vadovas Steve'as Ballmeris aiškiai siekė pabrėžti, nesureikšminąs ARM, o vietoje to, norėjęs pabrėžti, jog naujos „Windows“ sistemos bus pritaikytos ir vieno lusto („System On a Chip“, SoC) sistemoms.
Nepaisant viso to, šios naujienos tikrai yra labai svarbios ir turės labai rimtą įtaką ir asmeninių, ir planšetinių kompiuterių rinkoms bei „Microsoft“ ir „Intel“ kompanijoms. Savaime suprantama, naujos „Windows“ ir „Microsoft Office“ versijos įneš ir šiek tiek papildomos painiavos vartotojų tarpe.Bet apie viską iš eilės.
Puslapis 28 iš 43