ŽaibasDar nespėjusi nė kojų apšilti USB 3.0 magistralė spėjo susilaukti rimto konkurento. USB 3.0 iki šiol egzistavo tik popieriuje ir tik dabar pradėjo atsirasti pirmieji realūs gaminiai. Trečiosios kartos universali magistralė vartotojams žada iki 5 Gbps duomenų perdavimo spartą, nes antrosios kartos žadamų 480 Mbps jau kartais imdavo nepakakti. Tuo labiau kad realiai pasiekiama sparta būdavo gerokai mažesnė.

Tačiau „Intel“ laboratorijose „Light Peak“ vardu pasaulį išvydusi technologija grasina išstumti USB 3.0 iš rinkos, jos nė nepradėjus realiai naudoti. Skambiu „Thunderbolt“ vardu perkrikštyta duomenų perdavimo magistralė yra beveik visais aspektais pranašesnė už USB 3.0. Ji jau dabar yra du kartus spartesnė ir universalesnė, nei USB.

Universalioji USB magistralė nėra tokia universali, kaip skelbia jos pavadinimas. Nors technologiškai greičiausiai būtų įmanoma, tačiau kol kas neteko matyti vaizdo įrenginių, prijungtų per USB. Panorus prijungti kiek didesnio galingumo reikalaujantį įrenginį, pavyzdžiui, tarkime diskinį kaupiklį - 500 mW galios riba tampa labai aktualia.Galų gale - pabandykite sujungti du kompiuteriu USB laidu... Nepavyksta, ania?..

Tuo tarpu „Thunderbolt“ kūrėjai sugebėjo pašalinti daugelį USB magistralės trūkumų ir sukurti tikrai beveik universalią magistralę, kuri, savo ruožtu, yra suderinama su jau rinkoje esančia „Display port“ vaizdo perdavimo magistrale. 10 Gbps spartos „ThunderBolt“ magistralėje yra sujungiami „PCI Express“ ir „Display Port“ duomenų srautai, todėl prie „Thunerbolt“ lizdo vartotojas gali jungti tiek vaizduoklius, tiek diskinius kaupiklius, tiek kitus įvairius spartaus duomenų perdavimo reikalaujančius įrenginius, kurie gali „srėbti“ net 10 W elektrinį galingumą. Įskaitant ir kitus kompiuterius. Kitaip tariant „Thunderbolt“ leidžia greitai sukurti spartų kompiuterių tinklą. O perėjus prie optinių skaidulų, jungiamojo kabelio ilgis turėtų padidėti nuo 3m iki keleto dešimčių.

Be to, „Thunderbolt“ turi labai stiprų užnugarį - be magistralę sukūrusios „Intel“ kompanijos, viena pirmųjų šią magistralę savo gaminiuose ėmė naudoti „Apple“ kompanija. Naujieji „MacBook Pro“ nešiojamieji kompiuteriai jau turi žaibo simboliu pažymėtus lizdus.

Paskaičius naujienas apie „Thunderbolt“ norom nenorom prisimeni kitą panašaus funkcionalumo magistralę „IEEE 1394“, labiau žinomą komerciniu vardu - „FireWire“. Šis 1995 metų „Apple“ kūrinys savo galimybėmis nelabai atsilieka nuo „Thunderbolt“ (jei neskaityti duomenų perdavimo spartos). Jis turėjo visas galimybes tapti universalia magistrale visiems išoriniams įrenginiams ir tinklams, tačiau kaip visuomet - koją pakišo pinigai. „Apple“ noras gauti 0,25 JAV dolerio licencinius mokesčius už kiekvieną parduotą „Firewire“ sistemą bei brangesni (maždaug 1-2 JAV dolerio) lustai neleido 400 Mbps spartos „FireWire“ išstumti tuo metu rinkoje taip ką tik pasirodžiusios vos 1.5/12 Mbps spartos USB 1.0 magistralės.

Ironiška, tačiau technologiškai prastesnis, bet pigesnis tuometinis „Intel“ kūrinys praktiškai nepaliko jokių šansų „Firewire“ magistralei, kuri buvo išstumta į nišinę vaizdo kamerų rinką, kuri vėliau dar labiau ėmė trauktis iki profesionalios įrangos. Laikas parodys - ar „Intel“ pasimokė iš „Apple“ klaidų ir savo sėkmės, jei norės užkariauti rinką. Būtų šaunu, kad šį kartą pasaulio bambomis save laikančių vadybybininkų užgaidos nesužlugdytų gero technologinio sprendimo... Galų gale gal būtų galima iš tiesų nesukti galvos, ar tas laidas tiks tam lizdui ir ar bus galima sujungti įrenginius...