Savo elektroninių knygų skaitykle naudojuosi jau beveik pusmetis ir labai ja džiaugiuosi. Vėl prisiminiau tuos laikus, kai galėjau graužti knygas viena po kitos. O elektroninė skaityklė labai supaprastino knygų pernešimo problemą - šiame įrenginyje, net ir neplečiant vidinės atmintinės, telpa dešimtys knygų, ko visai pakanka valandos trukmės kelionėms į darbą ir atgal.

DRM gėrisKas dar labai šaunu - mūsų knygynai pagaliau suprato, kad atėjo laikas platinti ir elektronines knygas. Perskaitęs nemokamai platinamą R. Drakšo knygą „Žmogus“, nusprendžiau susirasti ir nusipirkti pratęsimą.

Deja, knygų platintojai vis dar nesuvokia, jog apsaugos nuo kopijavimo yra ne tik neefektyvios, bet net ir kenksmingos priemonės jų paslaugų vartotojams, t.y. skaitytojams! Kalba eina būtent apie jų paslaugų vartotojus, t.y. perkančius elektronines knygas. Kodėl? Manau paskaičius turėtų būti aišku.

Pirmiausia trumpai apie DRM. Grubiai tariant, DRM tai toks šiuolaikinis skaitmeninės rinkos „išradimas“, kuriuo paslaugos platintojas siekia neduoti maksimaliai apsunkinti paslaugos gavimą savo vartotojams. Jis taip pat suteikia daugybę būdų, kaip vartotojui netekti galimybės naudotis paslauga, turiniu ar daiktu už kurį vartotojas susimokėjo. Ir visa tai vardan pačio vartotojo patogumo. Gana akivaizdžią to iliustraciją galima rasti šiame tinklaraštyje. O ir pati „Adobe“, kurios sukurtomis skaitmeninių teisių ribojimo (Digital Restrictions), persiprašau teisių (Rights) valdymo (Management) sistema apsaugotos mūsų knygynų platinamos knygos, aiškiai nurodo, kaip galima netekti turinio už kurį sumokėjote pinigus, perinstaliavus kompiuterio OS.

Dar „smagiau“ yra tiems, kurie nesinaudoja „Windows“ sistema. Situacija tokia, jog šiomis apsaugomis apsaugoto turinio neįmanoma perskaityti NE Windows ir NE Mac sistemų vartotojams. Net ir turint suderinamą elektroninių knygų skaityklę, nes knygos yra užšifruotos ir jų dešifravimo programa veikia tik minėtose sistemose! Tiesa, kažkur akies krašteliu teko matyti, jog „Wine“ aplinkoje galima paleisti „Adobe Digital Editions“, tačiau kadangi šia programa naudotis neketinau iš principo, daugiau nesiaiškinau.  Nes tuomet dar reikėtų išspręsti miglotą klausimą, kaip perkelti DRM apsaugotą knygą į savo skaityklę iš tos „puikiosios“ programos, nes monitoriuje tai tikrai jos skaityti neketinu.

Taigi, vienaip ar kitaip, teks imtis piratavimo ir piratauti savo paties nusipirktą skaitmeninį turinį, tam, kad jį būtų galima įkelti į savo skaityklę ir skaityti.


Knygų išlaisvinimo receptas

Jo sudedamosios dalys:

  1. „Windows“ kopijos. Na tokia voliojasi dėl visa ko paliktame disko skirsnyje, jei nutiks kažkas neeilinio (kaip štai šis atvejis) arba paprasčiausiai užsimanysiu pažaisti nusipirktą „Fallout 3“ ar kitą žaidimą.
  2. „Adobe Digital Editions“. Programa nemokama ir ją galima atsisiųsti iš „Adobe“ puslapio.
  3. „Adobe ID“. Savo elektroninių leidinių skaitytojo ID užsiregistruoti galite čia.
  4. Nusipirktų knygų, pavyzdžiui, iš skaitykle.lt knygyno.
  5. „Python 2.6 Windows“. Nemokama „Python“ interpretatoriaus versija yra čia.
  6. „PyCrypto“. Šifravimo algoritmų funkcijas „Python“ sistemai rasite čia.
  7. DRM dešifravimo raktų išsaugojimo „Python“ pusprogramis.
  8. DRM apsaugoto leidinio dešifravimo „Python“ pusprogramis.
  9. Apsaugotos nuo kopijavimo knygos ePUB formatu.

Išlaisvinimo recepto paruošimo būdas:

Perkrauname kompiuterį ir paleidžiame „Windows“ sistemą. Įdiegiame atsisiųstą „Python“ interpretatorių. Nepamirškite atkreipti dėmesį į versiją, kuri turi būti tokia pati, kaip ir šifravimo algoritmų funkcijų rinkinys. Taigi, jei siųsitės šifravimo funkcijų rinkinį 2.6 „Python“ versijai, sistemoje taip pat reikia diegti 2.6.x „Python“ versiją. Būtent 2.6.5 ar 2.6.4, bet ne 2.5.5 ar 3.1.2. Nieko keisti nereikia, tiesiog du kartus spragtelėkite ant MSI failo ir toliau „Next -> Next“. Brrr, kaip sudėtinga, Linux parašius vieną komandą, sistema pati susiras, atsisiųs ir įdiegs python, jei tai nebus padaryta automatiškai, nes šis interpretatorius yra naudojamas daugelyje „Linux“ sistemų programų. Diegiame šifravimo funkcijas. Tiesiog išpakuojame atsisiųstą ZIP failą ir paleidžiame archyve buvusį EXE failą. Diegimo vedlys pats susiras „Python“ katalogą ir įsirašys.

Įdiegiame „Adobe Digital Editions“ programą ir leidžiame aktyvuoti įrenginį. Su vienu „Adobe ID“ šią programą galima aktyvuoti šešiuose įrenginiuose, į kuriuos greičiausiai įeitų ir elektroninė skaityklė, bet mums tai nesvarbu, nes nukrapščius DRM, tai nebekels problemų.

Prisijungiame prie skaitykle.lt puslapio savo vartotoju ir atsisiunčiame knygas iš „Mano Knygos“ puslapio. Vėlgi, atsisiuntimo nuoroda rodo ne į knygos failą, o į XML apvalkalą, kuris skirtas „Adobe Digital Editions“ programai. „Linux“ sistemoje savo šifruotą knygą galima atsisiųsti patiems išsitraukus knygos atsisiuntimo nuorodą iš .acsm failo. Ją rasite tarp <src></src> XMl žymų. Tačiau nepaisant to, knygą vis viena teks atsidaryti su „Adobe“ programa. Geriausia atsidaryti visas, tuomet kompiuteryje jos bus išsaugotos normaliais vardais pavadintais failais.

Du kartus spragtelime kairiu pelės klavišu DRM dešifravimo raktų išsaugojimo „Pythton“ pusprogramį. Mano atveju šis failas buvo išsaugotas, kaip generate_der.py. Programa greitai baigs darbą ir kataloge atsiras keli  papildomi dešifravimo sertifikatai, išsaugoti .der formatu.

Nusikopijuojame koduotus knygų failus į katalogą su dešifravimo raktais ir „Python“ knygų dešifravimo pusprogramiu, nurodytu 8 recepto ingriedientų punkte. Jei knygas atvėrėte „Adobe Digital Editions“ programa, tai jas rasite „My Documents\My Digital Editions“ kataloge.

Knyga išlaisvita

Du kartus kairiu pelės klavišu spragtelėkite knygų dešifravimo pusprogramio failą ir atsiradusiame dialogo lange nurodykite dešifravimo rakto failą, užkoduotos knygos failą ir naują dekoduotos knygos failo vardą. Spragtelėkite „Decrypt“ mygtuką ir jei iš pirmo karto atspėjote, kurį dešifravimo failą naudoti - lango viršuje turėtų atsirasti užrašas „File succesfully decrypted“. Pakartokite tą pačią operaciją likusiems failams ir išlaisvinkite likusias knygas iš DRM narvo.

Importuojam į   Calibre

Viskas, langinių daugiau nebereikia ir galime įkrauti normalią OS. Įsikrovus „Linux“ leidžiame „Calibre“ skaitmeninės bibliotekos programą ir pridedame išlaisvintas knygas į savo elektroninių knygų lentyną. Pridėjus, jos turėtų atsirasti greta kitų bibliotekos knygų. Deja, arba skaitykle.lt netinkamai užpildo ePUB failo tarnybines antraštes arba „Adobe Digital Editions“ jų neišsaugo, arba dešifravimo metu ši informacija prarandama, todėl knygos autorių, pavadinimą ir kitą norimą informaciją teks įsirašyti patiems. Importuota knyga bus pavadinta pagal knygos failo pavadinimą. Pažymime sutvarkytas knygas ir spaudžiame „Send to device“.
Knygos laisvos. Malonaus skaitymo.
Akivaizdu, jog knygos buvo sėkmingai išlaisvintos. Taigi smagaus skaitymo.

 


Taigi, o dabar reziume.

Visa knygų išlaisvinimo procedūra truko maždaug 1,5 valandos, o atmetus informacijos paieška internete, tikintis rasti „Linux“ suderinamą sprendimą, maždaug 15 minučių. Po ketvirčio valandos apsaugos nuo kopijavimo, kuri turėtų neleisti atverti knygų kituose įrenginiuose, kurių vartotojas neregistravo „Adobe“ kompanijos programoje, neliko nė kvapo. Dabar savo knygas galiu skaityti kada panorėjęs, kokiu panorėjęs įrenginiu ir nesukti galvos, jog galiu netekti savo knygų, jei man kada prireiks perinstaliuoti OS (žinoma, rezervinę kopiją reikia pasidaryti).

Taigi, nuo piratavimo apsaugančios apsaugos išlaikė 15 minučių ir joms įveikti prireikė viešai pateikiamų tekstinių „Python“ pusprogramių. Todėl norinčių piratauti tokios apsaugos nesulaikys niekaip. Pakaks vienos dešifruotos knygos kopijos ir jos galės pasklisti internete ir būti platinamos p2p tinklais. Ir tai, beje, jau padaryta su mano įsigytomis R. Drakšo knygomis!

O dabar pažvelkime iš kitos pusės. Ką gauna vartotojas, nusipirkęs knygą DRM formatu? Mažiausiai 15 minučių knisimosi su įvairiomis programomis ir registracijomis, ko pasėkoje gali atsisiųsti knygą į savo kompiuterį ir pamatyti jos turinį kompiuterio ekrane. Toliau jam dar reikėtų išspręsti papildomą galvosūkį, kaip tą knygą perkelti į elektroninę skaityklę, nes ir pastarąją tektų registruoti. O nusprendus perinstaliuoti sistemą, tektų pasukti galvą, kaip išsisaugoti knygas ir paskui atkūrinėti jų skaitymo teises. Kaip manote kiek skaitytojų persigalvotų dėl popierinės knygos pirkimo, jei nusipirktą knygą reikėtų užregistruoti pas leidėją (t.y. važiuoti į kitą miestą) ir perregistruoti knygą, nusprendus pakeisti knygų spintą ar akinius. ;)

Viso to būtų galima išvengti, jei knygynas pardavęs leidinį pateiktų tiesiog vartotojui sugeneruotą vienkartinę nuorodą į jokiu DRM šlamštu neapkrautą knygos failą. Galima jį ir suasmeninti, kad kiltų mažiau noro platinti viešai. Tačiau tokį failą būtų galima tiesiog įkelti į skaityklę ir išsyk skaityti. Kitaip tariant elgtis taip pat, kaip ir įsigijus įprastą popierinę knygą.

Kuris skaitymo būdas yra patogesnis skaitytojui - akivaizdu. Akivaizdu ir tai, jog skaitytojas bus linkęs rinktis jam patogesnį būdą, ypač jei dar būdas dar ir suteikia galimybę skaityti turinį nemokamai! Perfrazuojant kitaip, kodėl skaitytojas turi rinktis nepatogų ir mokamą knygų skaitymo būdą, jei yra nemokamas ir patogesnis būdas? Kokia nauda yra skaitytojui rinktis šias teisėtas paslaugas? Atsakymas - jokios. Absoliučiai jokios.

O dėl teisėtumo, tai galima diskutuoti iki pažaliavimo. Elektroninės knygos kopijavimas - savotiška knygos skolinimo forma. Juk vis viena, po to, kai perskaitai, dažniausiai ta knyga guli nebejudinama, tai kodėl gi jos neduoti paskaityti dar kam nors?..