Mažajam sparčiai augant ir vis aiškiau demonstruojant norą judėti kur kas toliau, nei pagalvėmis ir sofos atramomis atitvertas pusės kvadratinio metro plotas ant sofos, buvo susimąstyta apie bendrąją buto tvarką. Nepaisant mano brangiausios užsispyrusių pastangų kovoti su dulkėmis, po savaitės jos vis viena tumulais vartosi pakampėse. Dar daugiau, prasiurbus kambarius su senuku Philips dulkių siurbliu (kuris šiaip nebuvo pats pigiausias), susidaro įspūdis, jog jis daugiau dulkių išpučia, nei susiurbia. Bent jau po kambarių siurbimo, ore tvyro sausas graužiantis dulkių tvaikas.
Taigi po gan ilgų apmąstymų buvo nuspręsta pabandyti atnaujinti kovos su dulkėmis priemones ir įsigyti plaunantį dulkių siurblį anksčiau, nei jas iš pakampių ims traukti tuoj imsiantis šliaužioti „siurblys“. O jei jau naujinti, tai naujinti rimtai ir rinktis „plaunantį“ dulkių siurblį, kuris visą šlamštą filtruotų į vandenį ir neišleistų atgal. Savaitę paskaičius įvairiausius forumus, buvo išsirinktas mėlynasis dalekas (nors pasak mano brangiausios, tai R2D2) - „Thomas Bravo 20s“, tačiau nuvažiavus į parduotuvę (jau berods trečią kartą) viskas vėl apsivertė. Bet apie viską iš eilės...
Turimas senasis „Philps“ filtras siurbia neblogai, tačiau bėda ta, jog per daugkartinio naudojimo maišelį nemažai tų dulkių, ypač pačių smulkiausiųjų, išlekia atgal ir kambarius užtvindo aitrus dulkių tvaikas. Tad namie atsiradus mažyliui buvo nuspręsta kiek sumažinti dulkių kiekį ir kaip galima efektyviau jas išrinkti iš aplinkos. Pasižvalgius po parduotuves, nuo pasirinkimo ėmė raibti akys - ypač pradėjus skaityti gamintojų panegirikas sau. Kiekvienas gamintojas viens už kitą „pranašesnis“, naudojantis „unikalias“ technologijas, žadančias komfortišką, švarų, ekologišką ir higienišką gyvenimą. Ir čia tik kalba eina tik apie eilinius dulkių siurblius, apie „kosmonautus“ iš „Kirby“, „Rainbow“ ir dar kažkokios kompanijos bei jų atstovus jau nekalbu. Į juos nė nesikreipiau. :)
Privargus su senojo siurblio dulkių maišu, po kurio išvalymo kiekvieną kartą sekdavo koks pusdienis čiaudėjimo ir norint sutaupyti pinigų, atsisakant vienkartinių dulkių maišų - buvo nuspręsta rinktis dulkių filtravimo į vandenį technologiją. Vandens filtruose dulkių siurbimo vamzdžiai nuleidžiami į vandens baką ir visas srautas sėkmingai burbuliuoja po vandeniu. Baigus siurbti, bakas su purvinu vandeniu tiesiog išpilamas į kanalizaciją ir tiek žinių. Aišku, tai supaprastintas technologijos aiškinimas, tačiau principas toks. Pažiūrėjus į varganai atrodantį svetainės kilimą buvo nuspręsta neapsistoti ties vien tik vandens filtravimu, o pasirinkti dar ir papildomą plovimo galimybę. Tokie siurbliai prieš siurbdami dar išpurškia ploviklio srovę, kuri įsigeria į kilimus ir paskui ploviklis susiurbiamas su visais purvais.
Beskaitant visokius forumus ir juose išsakytus atsiliepimus, buvo nuspręsta rinktis „Thomas Bravo 20s“, kuris turi didelį skysčių surinkimo baką ir vandens filtrą. Daleką ar R2D2 primenantis apverstas mėlynas „kibiras“ ant ratukų dizainu neišsiskyrė, tačiau apie juos kažkaip neteko pasiskaityti ne kokių atsiliepimų, kaip apie per pus brangesnius TT, kurių pilnas skelbiu.lt portalas. Matyt ne veltui. :) Tačiau nuvykus į parduotuvę ir apžiūrėjus gyvai, staiga suabejojau siurblio surinkimo kokybe - labai jau nepatikimai atrodė plastmasiniai kabliukai, pritvirtinantys apatinę „kibiro“ dalį prie viršutinės siurblio dalies su visomis technologijomis. Iškilo pagrįsta abejonė, ar pakėlus pilną siurblį už rankenos, kabliai nesulūš ir susiurbtas „gėris“ neišsipils lauk. Šalia stovėjo „Karcher SE 6.100“ - iš pirmo žvilgsnio patikimas vokiškos technikos egzempliorius, kurio fiksatoriai atrodė akivaizdžiai patikimesni. Šis siurblys taip pat yra gerokai kompaktiškesnis ir greičiausiai turėtų tilpti į laiptinės spintelę, kur mėlynas „Thomas“ niekaip nebūtų tilpęs, be to turi HEPA filtrą, kas savaime yra rimtas privalumas, nes vien vandens filtras negarantuoja gero smulkių dulkių išvalymo. O ir šiaip, „Karcher“ vardas tikrai žinomas tarp visokios technikos, susijusios su kompresoriais, siurbliais ir aukšto slėgio plautuvais. Vienu žodžiu dvi savaites trukęs „Thomas Bravo 20s“ pasirinkimas baigėsi tuo, jog buvo nusipirktas „Karcher SE 6.100“. Juk plaunantis dulkių siurblys automatiškai turės vandens filtrą, o ir aprašyme miglotai apie tai parašyta. Deja, tai nėra visiška tiesa... Kaip ir tai, jog „Karcher“ vardas vietoje vokiškos kokybės, gali reikšti tik fokišką kokibe...
Išsipakavus kompaktišką dėžutę, kuri buvo beveik per pusę mažesnė už „Thomas“, iš jos ištrauktas „Karcher“ nebūdingų baltos ir pilkos spalvų gaminys. Pradėjus rinkti siurblį, išlindo pirmasis „brokas“ - ploviklio padavimo vamzdelis paprasčiausiai užsilenkia bei užsispaudžia ties kietu laikikliu, prijungiančiu jį prie dulkių siurbimo vamzdžio. Šone ir žemiau esanti ploviklio išpurškimo anga sudaro pernelyg didelį kampą, o laisvas vamzdelis aiškiai per ilgas, kad jis gražiai išsilankstytų. Problemos, aišku, nebūtų, jei ploviklis būtų paduodamas visai greta dulkių įsiurbimo angos, o laisvas vamzdelio galas būtų visiškai trumpas. Problema taip pat išsispręstų, naudojant lanksčius palaipsniui storėjančius perėjimus, neleidžiančius susilenkti stačiu kampu vienoje vietoje. Keista, tačiau pigesnis „Thomas“ turėjo ir teisingesnėje vietoje esantį ploviklio padavimą ir rimtesnį vamzdelį. Taigi teko kiek paimprovizuoti - išardyti šlangą ir apsukti ploviklio vamzdelį į viršų, bei pasinaudoti lipnia izoliacine juosta.
Dulkių siurblio viršutinis dangtis, po kuriuo slypi HEPA filtras taip pat neblizgėjo kokybe. Dangtį turintis atidaryti mygtukas su užrašu „PUSH“ niekaip nenorėjo užfiksuoti dangčio, vos užspaudus dangtį, jis atšokdavo -- plastmasės aiškiai nesuėjo per kokį milimetrą ar du ir skysto kabliuko nepakako patikimai užfiksuoti dangčio. Žinant, kad po dangčiu eina suspausto oro srovė, tai neatrodė patikimai. Plastikiniai vamzdžiai taip pat neatrodo ypač patikimi ir sandarūs, bet žinant, kad pats siurblys sveria virš 7 kg be ploviklio, tai gal ir neblogai, jog vamzdis ne metalinis.
O didžiausia „staigmena“ laukė atidžiai apžiūrėjus siurblio vidurį - vandens filtro, kaipo tokio, šis daiktas akivaizdžiai neturėjo. Tiesiog siurbiant drėgnuoju būdu (plaunant), susiurbiamas šlapias šlamštas supučiamas į juodą purvo kibirą ir tiek. Tačiau pats vamzdis net prie geriausių norų nepasieks skysčio paviršiaus -- kur kas anksčiau suveiks apsauginė plūdė ir išjungs siurblio variklį. Taigi, akivaizdu, jog ne visi plaunantys siurbliai turi vandens filtrus! Šlapio siurbimo būdu, visą filtravimą čia atlieka HEPA filtras, primenantis automobilinį oro filtrą. Beje, skirtingos svetainės nurodo skirtingą dulkių filtravimo būdą - vienos nurodo dulkių maišą (kuris naudojamas sausam valymui), kitos rašo apie vandens filtrą. O pats Karcher neprisipažįsta, jog turi „SE 6.100“ modelį. Šį modelį radau tik suomių ir švedų kalbomis parašytuose puslapiuose, o kituose nėra netgi paprastesnio „SE 5.100“. Taigi, likau kiek nusivylęs šiuo vokišku gaminiu. O užmetus akį į lipduką, paaiškėjo, jog jis visai ne vokiškas, o itališkas... Tai tiek tos vokiškos kokybės - teks tenkintis fokiška kokibe.
Mažiui išsimiegojus - atėjo laikas išbandyti pirkinį. Buvo pripiltas kibiriukas vandens, šliūkštelta „Thomas“ universalaus ploviklio koncentrato, uždengtas dangtis ir įjungta turbina. Tikrąja to žodžio prasme, nes 77dB garsas tikrai nėra pats maloniausias ausiai. Valant kilimą, siurblys smagiai važinėjo iš paskos - baldiniai ratukai sukosi lengvai ir visa machina lengvai riedėjo. 4 l ploviklio pakako išsiurbliuoti kilimą svetainėje ir atviras kiliminės dangos vietas miegamąjame. Išpurkštas ploviklis čia pat buvo susriaubiamas į siurblį ir kilimas likdavo vos drėgnas. Tiesa, N metų neplautas kilimas spalvos taip ir neatgavo, tačiau purvo buvo prisiurbta nemažai.
Atidarius siurblį, purvo kibiriukas buvo iki pusės pilnas purvino vandens (dalis tai liko ant kilimo), tačiau nepaisant priraškyto bako dugno - HEPA filtras atrodė švarus, o ir ploviklio kibirėlyje nebuvo priraškyta purvo. Taigi nepaisant ne itin sandarios vidinės konstrukcijos, purvai ten neskraido laisvai. Tačiau išpilant purvo kibirą tapo aišku, jog siurblys ūžė tikrai ne veltui - pasirodo ant dugno liko juodi gumulai plaukų ir kito susiurbto gėrio (vėlgi, nuotraukoje to nesimato).
Taigi reziumuojant, nors ir šiek tiek apgautas, tačiau visai džiaugiuosi šiuo pirkiniu. Siurbia jis tikrai gerai. O ir oras atrodo gerokai gaivesnis - matomai HEPA filtras nėra vien tik skambus reklamos šūkis. Kita vertus - jei butas būtu kiek didesnis, tai tikrai tektų apmąstyti, kaip čia reikėtų pardavėjui įrodyti, jog gaminys neatitinka skelbiamų charakteristikų ir pakeistas kitu, mat 4 l ploviklio ir purvo surinkimo kibiriukų ilgesniam siurbimui tikrai nepakaktų. :) Tačiau to daryti neketinu. O ateičiai numatęs kiek sudėtingesnį patobulini mą - visaverčio vandens filtro prikonstravimą, vietoje tų dviejų kibirėlių.
O pabaigai - nuoroda į fotogaleriją, su keletu „Karcher“ nuotraukų.