Kaip pasiekti „Windows“ arba „Linux“ tinklo išteklių („share“) „Android“ sistemoje?
Toks klausimas turbūt kyla ne vienam vartotojui, turinčiam „Android“ telefoną ar planšetinį kompiuterį. Juk nesikopijuosi filmo į USB laikmeną ar patį kompiuterį, užsinorėjęs pažiūrėti filmą ar paklausyti kompiuteryje saugotos muzikos. Jei fonotekos kopija mobiliajame įrenginyje dar kartais yra reali užduotis, tai vaizdo įrašų kolekciją tikrai retas vartotojas sugalvos kopijuotis į savo mobilų įrenginį. Taigi vienintelis optimalus problemos sprendimo būdas - atkurti skaitmeninį turinį tiesiai iš kompiuterio ar namų serverio.
Yra keletas būdų pasiekti skaitmeninį turinį - atverti failų serverio failus ir prisijungti prie skaitmeninio turinio transliavimo serverio. Šiame straipsnelyje apžvelgsiu, kaip pasiekti failų serverio tinklo išteklius. Transliavimo paslaugos, tokias kaip DLNA/UPnP bus apžvelgtos kiek vėliau. Galų gale, DLNA serverį dar reikia įsidiegti ir suderinti, o tai tikrai ne kiekvienas ryšis daryti. Tuo tarpu ant norimo katalogo spragtelėti pele ir pasirinkti „share this on network“ greičiausiai sugebės kiekvienas.
Read more: Kaip pasiekti tinklo išteklių „Android“ sistemoje?
Dar vienas gabalas pasąmonės minčių srauto, užrašyto mums įprastos kalbos sakiniais. Tiesa, kaip ir rašant ankstesnę dalį, minčių vėl gavosi daugiau, nei galvota iš pradžių, todėl anksčiau planuotas paskutinis šeštasis skyrius „Angelo ranka“ taps septintuoju. O priešpaskutinį šeštąjį skyrių skaitykite šiame puslapyje, tiesa, „Ilga kelionė namų link“ gavosi kiek ilgoka, tad ji padalinta į dvi dalis.
Ankstesnės apsakymo dalys:
Deja, septintosios dalies tikrai gali tekti palūkėti, man apart įprastinių darbų, dar reikia sugebėti susitarti su naujuoju mažuoju namų direktoriumi. Ir nepaisant, jog sakoma, jog tėvai augina vaikus - iš tiesų, tai gaunasi beveik atvirkščiai, ypač pirmaisiais mėnesiais.
„Tai ką, radai? Belieka tik džiaugtis, jog žaislas nebuvo užtaisytas, o užsispyręs žioplys netyčia nesužadino Senųjų palikimo – pats save erzino nemirtingasis – ieškok paskui naujo kūno. Tuo labiau, jog šis tikrai atrodo žadančiai – nesibaido užuominų, lavina savo sugebėjimus ir nebando jais piknaudžiauti. Juk jau dabar jis galėjo jei ne sudeginti, tai bent jau kaip reikalas apskrudinti tą peštuką ir išsaugoti sveiką nosį. Kita vertus, dar klausimas ar tuomet jis būtų iš upės dugno išsitraukęs Senųjų žaislą. Nors tai ir ne Dahaka, tačiau kaip ten bebūtų – reikalai nuo šiol paspartės ir taps gerokai įdomesni“ – nematerialų nemirtingojo veidą perkreipė piktdžiugiška grimasa.
Pagaliau tai įvyko - ledai pajudėjo ir galime skelbti CPU išteklių ėdrūno „Flash“ eros pabaigą! O jei rimtai, turbūt „Adobe“ kompanijoje kažkas tikrai blaiviai ir, svarbiausia, su techniniu pagrindimu įvertino „Flash“ sistemos galimybes, poreikius ir mobiliųjų įrenginių išteklius ir priėmė teisingą technologiniu požiūriu sprendimą. Tuo labiau, kad tokios kompanijos, kaip „Apple“ ir „Microsoft“ viešai pareiškė, teikiančios pirmenybę HTML5 technologijoms, o „Apple“ apskritai yra išmetusi „Flash“ suderinamumą iš „iOS“ ir toks turinys atkuriamas tik trečiųjų šalių sukurtų priedų dėka. O ateityje visuose mobiliuosiuose įrenginiuose neliks „Flash“ grotuvo ir naršyklių įskiepių, kaipo tokių.
Read more: „Adobe“ nebekurs naujų „Flash“ versijų mobiliesiems įrenginiams
Sėkmingai įsodinusi į auksinius narvelius „iPhone“ ir „iPad“ vartotojus, „Apple“ kompanija atsigręžė ir į iki šiol „laisvėje bėgiojusius“ „Apple Mac“ kompiuterių vartotojus. Kompanija jiems jau yra pristačiusi būsimojo auksinio narvo su visais patogumais eskizą - naujausios „Apple“ programos „Mac“ kompiuteriams bus pasiekiamos tik per „App Store“. Viena jų - naujausia „OS X“ versija „Lion“. Daugiau jokių kelionių į parduotuvę pirkti CD/DVD, pakanka tik spragtelėti pele - juk taip patogu... Aha, ypač, kai kompiuteris sugriūva ir reikia instaliuoti iš naujo ir vėl IŠ NAUJO siųstis 4GB „Lion“ diegimo failą, nes „Apple“ kompanija nenumatė galimybės jo išsisaugoti ateičiai. ;)
Tačiau šį kartą bus apie kitą naują „funkcionalumą“, susijusį su tuo pačiu „App Store“. Kompanija nusprendė, jog visos „App Store“ programos, skirtos „Mac“ kompiuteriams turi būti uždarytos į skaitmenines smėlio dėžės, iš kurių jos negalėtų išlįsti. Šių smėlio dėžių dydį, t.y. funkcijas ir kompiuterio išteklius, kuriais galėtų naudotis programos, nustatys „Apple“. Programos, šiukštu, negalės pačios kreiptis į aparatūros įrenginius, rašyti į failus už savo katalogo ribų, o net ir sukurti failai gali būti ištrinti „OS X“ sistemos, nusprendus, jog diske trūksta vietos. Visa tai, savaime aišku, yra mūsų, t.y. vartotojų labui. Juk kažkas ten sėdintis viršuje žino geriau, ko mums reikia, ir kaip mes turime naudoti savo įsigyta įrangą.
Read more: „Apple Mac“ kompiuteriai pamažu virsta buitinės elektronikos priedėliais
Turbūt visas sukurtas technologijas, prietaisus ar priemones galima panaudoti ir gerai, ir blogai. Pavyzdžių toli ieškoti nereikia, kad ir paprasčiausias plaktukas. Juo sėkmingai galima kalti vinis, o kiek tobulesniu, galima jas ir ištraukti, tačiau lygiai taip pat juo galima užvažiuoti užknisusiam kaimynui per galvą... Tačiau dėl to niekas nekaltina plaktukų ar jų gamintojų, o tik jų naudotojus. Ne kitaip turėtų būti ir aukštųjų technologijų srityje.
Tačiau šioje rinkoje kartais susidaro specifinės sąlygos, kai prie technologijos kūrimo prisidedanti kompanija turi išskirtines rinkos sąlygas. Būtent taip nutiko su UEFI. UEFI, tai keleto dešimtmečių senumo BIOS sistemos pamainos antroji karta. Pirmoji - EFI, nesusilaukė didelio populiarumo, nes rinkoje dom inuojanti „Microsoft“ kompanija nusprendė netaikyti tuometinių „Windows XP“, „Vista“ ir „Windows 7“ sistemų naujos kartos kompiuterio sisteminėms programoms. Iš EFI, berods, gali būti įkraunamos tik 64 bitų sistemos versijos, tuo tarpu dar visai neseniai 32 bitų sistemos sudarė kone absoliučia daugumą.
Tačiau paskelbusi apie „Windows 8“ sistemos naujoves, „Microsoft“ paskelbė ir apie naujos kartos kompiuterių įkrovos sistemą - UEFI. Dar daugiau, UEFI pateikiama saugios kompiuterio įkrovos funkcija yra vienas iš „Windows 8“ įrangos sertifikavimo reikalavimų. Tačiau „saugios kompiuterio įkrovos“ funkcijos pavadinimas slepia kur kas daugiau ir šis funkcionalumas gal tapti labai aktualiu ne vien „Winodows 8“ vartotojams. Tiesa sakant, ne „Windows 8“ vartotojams (įskaitant ir senesnių „Windows“ sistemų vartotojus) UEFI suderinamumas gali sukelti daug galvos skausmo!
Read more: UEFI - gera technologija, kurią galima pritaikyti ir blogai (papildyta)
Prieš kelias dienas „Canonical“ išleido naujausią „Ubuntu“ sistemos versiją „Ubuntu 11.10“ („Oneiric Ocelot“). Lyginant su pavasarį išleista 11.04 versija, 11.10 versijoje yra nemažai naujovių. Visas jas galima rasti naujos sistemos ataskaitoje. Iš svarbesniųjų, galima paminėti naują „Gnome 3.2“ vartotojo aplinką, iki 3.x versijos atnaujintą branduolį, nauja programinės įrangos valdymo sistema „Software Center“. „Ubuntu 11.10“ taip pat yra pritaikyta keletui ARM architektūros planšetinių kompiuterių.
Tačiau drauge su visomis šiomis naujovėmis atėjo ir toks nemalonus dalykas, kaip išaugęs kompiuterio išteklių poreikis. Ant senojo nešiojamojo kompiuterio su 1 GB RAM „Ubuntu 11.10“ pasileidžia pakankamai greitai, tačiau vos įkrovus „Firefox“ diskas imamas „drožti“ labiau, nei norėtūsi. O kitaip ir būt negali, nes beveik visas RAM jau yra išnaudotas ir sistema netgi yra pradėjusi lyst į SWAP (daugiau, nei 100MB). Tačiau panorus visa tai sutvarkyti, iškyla kita problema. Stengdamasi supaprastinti „Ubuntu“ sistemą, „Canonical“ ėmė žengti „Microsoft“ bei „Apple“ pramintais keliais. Deja, negaliu pasakyti, jog kompanija visuomet nusprendė perimti, tai ką anos dvi padarė geriausiai. „Canonical“ tiesiog subukino „Ubuntu“, uoliai paslėpdama visas gilaus derinimo galimybes! O tai jau, atsiprašau, nebe „Linux“ būdas, kur viską galima pasiderinti taip, kaip reikia MAN, o ne, kaip sugalvojo gamintojas. Taigi, keletas patarimų, kaip prisitaikyti „Ubuntu“ sau bei atsikovoti kelis šimtus MB RAM!
Dėmesio! Žemiau pateiktos instrukcijos išjungia šiek tiek per daug, todėl nustos veikti programų paieškos meniu! Spragtelėjus „Ubuntu“ meniu piktogramą, atvertas paleidimo laukas tampa neveiksnus, nes sistema nebeieško nurodytos programos pagal pavadinimo dalį. Spėju, kad tai darė „Zeitgeist“, tačiau kol kas neturiu, kaip patikrinti, nes nešiojamajame nafig išnešiau „Unity“ ir susidėjau „Xubuntu“ ("apt-get instal xubuntu-desktop") ir naudoju XFCE. Vėliau prie progos staliniame kompiuteryje vėl kūdinsiu ir patikrinsiu, ko nereikia išmesti.
Puslapis 25 iš 43