Nors iš pirmo žvilgsnio skaitmeninių duomenų laikmenos gali pasirodyti amžinos, tačiau iš tikrųjų taip nėra. Deja, visos laikmenos sensta ir duomenų signalo įrašas, kuris savaime yra analoginis, prastėja. Kai jis suprastėja tiek, kad iš analoginio signalo pasikeitimo (lygio, fazės, magnetinės orienacijos, skaidrumo - nelygu kokia laikmena) nebegalima nustatyti ar jis atitinka "1" ar "0" - turime "supuvusį" duomenų bitą ar jų seką. Tiesa nereikia jo painioti su kitu "pūvančių bitų" žargoniniu terminu, nusakančiu nemodifikuotos programinės įrangos darbo suprastėjimą bėgant laikui.
Tokio įvykio tikimybė yra menka, tačiau bėgant laikui ir dabartiniuose terabaitų talpos diskuose kaupiant daug duomenų ji vėl tampa visai reali. Kaip pasakoja vienas tinklaraštininkas, per 6 metus jis neteko 28 archyvinių failų, kurie buvo saugomi HFS+ failų sistemoje. Prie nuotraukų archyvo sugadinimo prisidėjo ir pasenusi HFS+ failų sistema, tačiau iš esmės ši problema yra aktuali visoms failų sistemoms, nepriklausomai nuo jų tobulumo lygio. Tiesiog sugedus duomenų laikmenos įrašui, vienos failų sistemos yra labiau atsparios ir kompiuteris gebės aptikti klaidas ar tam tikrais atvejais netgi jas ištaisyti, o kitos tiesiog pateiks sugadintus duomenis, be menkiausios užuominos, jog kažkas nutiko.
Laikmenų senėjimo išvengti niekaip nepavyks, tad patikimam duomenų saugojimui reikia imtis papildomų priemonių. Vieną jų, kontrolinių sumų sudarymą, paminėjo ir pats tinklaraštininkas. Deja, kontrolinės sumos negali apsaugoti duomenų, kurių įrašas buvo pažeistas ir kurių nebegalima tinkamai nuskaityti. Jos tik labai palengvina tokių duomenų sugadini mo fakto aptikimą.
Patikimesniam (absoliučiai patikimo sprendimo nelabai turbūt galima realizuoti arba jis bus pernelyg brangus) duomenų saugojimui greta pačių duomenų reikia saugoti ir papildomus klaidų korekcijos duomenis. Tokie klaidų korekcijos duomenų blokai yra naudojami pačiuose diskų kaupikliuose, kad apsaugoti duomenis fiziniame lygmenyje. Be jų, turbūt visi diskiniai kaupikliai taptų nepanaudojami, nes duomenys kaip mat "išbyrėtų" ir taptų nenuskaitomi. Siekiant to išvengti kiekvienas duomenų blokas į kaupiklį rašomas drauge su pertekline klaidų korekcijos informacija. Kaip rodo praktika, šių ilgainiui šių duomenų nebepakanka ir duomenys kaupikliuose gali sugesti tiesiogine prasme.
Tad duomenų saugumo padidinimui juos galima suarchyvuoti, pridedant perteklinę klaidų korekcijos informaciją. Tokią funkciją ("recovery record") turi RAR, ARJ archyvavimo programos, leidžiančios papildyti archyvą nurodyto dydžio duomenų atkūrimo įrašu. Kuo daugiau procentų perteklinės informacijos pridėsite, tuo labiau išgadintą archyvą bus galima atkurti. Paprastai 5-10 proc. turėtų pakakti apsisaugoti nuo atsitiktinio išgadinimo.
Duomenims kituose formatuose apsaugoti galima pasitelkti duomenų lygiškumo archyvą „Parchive“, kuris sukuria duomenų atkūrimo įrašą (.par failą) kiekvienam apsaugomam failui. Sukurti .PAR failai turėtų būti saugomi drauge su duomenimis ir reguliariai tikrinami.
Būtent reguliarus tikrinimas yra pagrindinė priemonė, siekiant išvengti duomenų praradimo. Reguliariai patikrinant archyvinių duomenų skaitomumą galima pastebėti pirmuosius duomenų gedimo požymius ir išvengti tolimesnio jų praradimo. Reguliarus failų perkopojavimas iš vieno disko į kitą taip pat padėtų apsaugoti duomenis, atnaujinant duomenų įrašą. Tačiau reikėtų pastebėti, jog operacinė sistema gali optimizuoti darbą ir užuot realiai kopijavusi duomenis, tiesiog pakeisti duomenų adresavimą. Todėl, reikia užtikrinti, jog kopijuojami duomenys keliauja bent jau tarp loginių diskų, o naudojant elektroninius kaupiklius - būtina naudoti skirtingus fizinius kaupiklius. Turintiems sudėtingus duomenų masyvus, sudarytus iš keleto diskinių kaupiklių, priversi realiai perkopijuoti duomenis gali būti dar sudėtingiau, nes šiose sistemose duomenų perdavimo operacijos yra dar labiau optimizuojamos, siekiant padidinti spartą ir/arba duomenų perdavimo patikimumą.
Atsarginė duomenų kopija kitame kaupiklyje taip pat gali padėti išvengti duomenų praradimo. Kaupikliai šiais laikais nėra brangūs, tad asmeniniam nuotraukų albumui išsaugoti verta nepagailėti keleto litų dar vienai laikmenai ar net kelioms.