Harvardo teisės mokyklos ekonomistų atliktas tyrimas rodo, kad prasta autorių teisių apsauga yra naudinga visai visuomenei. Ir visiškai priešingai, nei mums bando kalti į galvas autorių teisių gynėjai, prasta autorių teisių apsauga nė kiek nekliudo naujo turinio kūrimui. Netgi priešingai, susilpnėjus autorių teisių apsaugai, autoriai ėmė kurti daugiau naujų kūrinių.
Kaip rodo tyrimas, nors nuo 2000 iki 2007 metų albumų pardavimai ir smuko, tačiau bendras išleistų albumų skaičius padidėjo daugiau, nei 2 kartus. Taigi, autoriai nė nemanė mažinti savo kūrybos tempų. Beje, iš 79 tūkst. 2007 metais išleistų muzikos albumų, net 25 tūkst buvo skaitmeniniai. Panašios kūrybos augimo tendencijos buvo pastebimos ir kino filmų rinkoje. 2003 metais pasaulį išvydo 3807 kino kūriniai, o 2007 metais jų buvo sukurta jau 4989. Kino režisieriai nestabdė darbų net ir tose šalyse, kur piratavimas tiesiog klesti. Indijoje, atitinkamai, buvo sukurti 877 ir 1164 filmai, o Kinijoje sukurtų filmų skaičius išaugo beveik 4 kartus - nuo 140 iki 402.
Read more: Prasta autorių teisių apsauga naudinga visuomenei
HTML aprašomoji kalba yra visų interneto svetainių pagrindas. Iš pat pradžių HTML buvo statinio teksto aprašomoji kalba (Hyper Text Markup Language), tačiau palaipsniui HTML standartas bei kompiuterių tinklai tobulėjo ir plėtėsi. Todėl su laiku buvo nuspręsta atskirti vaizdavimo aprašus bei duomenų struktūras nuo puslapio struktūros. Taip atsirado puslapių stiliaus aprašai CSS bei XML struktūros. Plintant daugiaterpėms technologijoms akivaizdžiai pradėjo matytis HTML trūkumai kuriant interaktyvias svetaines, todėl HTML buvo papildoma visokiausiais intarpais - nuo „JavaScript“ pusprogramių iki dvejetainių „Flash“, „Silverlight“ ir kitų įterprinių objektų.
Daugelis internautų dabar turbūt sunkiai įsivaizduoja naršymą be „Flash“ įskiepio. Į šią rinką nusitaikė ir „Microsoft“ pateikdama savą „Flash“ alternatyvą - „Silverlight“. Tačiau tai yra papildomi įskiepiai, kuriuos vartotojui tenka diegti ir naujinti pačiam. Neretai šie priedai tampa nestabilaus naršyklės darbo priežastimi, o priedo autoriui nesuskubus kuria nors naršyklei sukurti reikiamos priedo versijos - rimtu galvos skausmu tų naršyklių versijų vartotojams. Kuriant naująjį HTML5 standartą, buvo užsimota atsikratyti uždarojo kodo trečiųjų šalių įskiepių ir sudaryti galimybę didžiąją dalį interaktyvaus turiniogeneruoti pasitelkus vien HTML.
Read more: HTML5 grasina „Flash“, „Silverlight“ ir kitiems uždariems naršyklių priedams
Dar viena demokratinė šalis nusprendė žengti gana slidžiu interneto turinio filtravimo vardan kilnaus tikslo keliu. Vokietija paskelbė rytoj balsuosianti dėl internetinio turinio cenzūravimo architektūros projekto. Pasak iniciatorių, tokia sistema bus skiriama kovai su vaikų pornografijos platinimu ir neleis atverti žinomų interneto svetainių, pateikiančių tokį turinį, nukreipdama DNS kreipinius į specialius puslapius su draudžiamuoju ženklu. Bėda ta, kad tokia sistema nėra efektyvi tiek finansine, tiek ir technine prasmėmis.
Pirma, tikrai pogrindiniai puslapiai, kurie užsiima tokio pobūdžio nelegalaus turinio platinimu, o ne sukčiavimu siekiant gauti kreditinių kortelių duomenis, neretai apskritai nesinaudoja DNS adresais arba adresus keičia labai dažnai. Taigi vyriausybės sudaromas DNS filtravimo sąrašas bus nepajėgus aptikti IP užklausų, o jo sudarinėtojai gali nespėti laiku atnaujinti tokio sąrašo.Turiu tokį „džiaugsmą“, kaip stuburo išvaržą. Chirurginio remonto metodu stuburo sutvarkyti nepavyko, taigi teko užsirašyti „masažams“. Šiandien teko išbandyti pirmajį seansą... Nea, su maloniu nugaros paminkymu stuburo „mazažavimas“ turi mažai bendro.
Pirmiausia teko išbandyti tokį „smagų“mechaninį masažuoklį, kuris bene labiausiai primena viduramžių kankinimo priemonę - „Tempimo lovą“. Skirtumas nuo pateikiamos iliustracijos tik tas, kad čia „pacientas“ nėra tempiamas iki išnirs sąnariai ir vietoje nuolatinio tempimo, per nugarą „važinėjasi“ pora velenėlių. Na ir gulima šiek tiek patogiau...
Read more: Stuburo valcavimas arba viduramžių kankinimo įrangos adaptavimas šiuolaikinei medicinai
Interneto naršyklės tampa vis svarbesne programine įranga, kuri neretai nustelbia kitas operacinės sistemos programas. Kuo toliau, tuo labiau interneto naršyklės tampa universaliomis programomis, tarsi antrosiomis operacinėmis sistemomis, kuriose vartotojai sužadina papildomas programas. Nenuostabu, kad naršyklių autoriai vis daugiau dėmesio skiria JavaScript posistemio darbo spartai, nes dauguma tų papildomų naršyklės funkcijų, tokių, kaip el. pašto skaitymas, žaidimų žaidimas, muzikos ar filmų peržiūra intensyviai naudoja „JavaScript“. Taigi keletas žvilgsnių į naujų interneto naršyklių versijų galimybes.
Pastaba: Taigi, gavau pastabą, kad atvirkščiai įvertinau testo rezultatus, kas šiek tiek keičia rezultatus. Šiek tiek, nes tendencijos užlankstyti testų rezultatus ar adaptuoti spartos matavimo sistemas prie gaminio, vis viena pastebimos.
Read more: Būsimųjų interneto naršyklių varžybos „Linux“ sistemoje (pataisyta)
Išsikrovusi mobiliojo telefono baterija - daugeliui pažįstama problema. Ir kuo toliau, tuo labiau ji darosi aktualesnė, nes spartus mobiliosios technikos tobulėjimas atrodo nelabai palietė mobiliųjš telefonų baterijas. „Atrodo“ todėl, kad šiuolaikinių mobiliųjų įrenginių energijos poreikiai augo, o įrenginių dydis ir masė mažėjo kur kas sparčiau, nei tobulėjo akumuliatorių technologijos. Retas dabartinis vartotojas norės kišenėje nešiotis „pusplytę“. Tačiau, jei „Nokia“ pavyks ištobulinti savo technologiją, tai to gali neprireikti.
Read more: „Nokia“ kuria mobiliųjų telefonų automatinio įsikrovimo technologiją
Puslapis 40 iš 43